Liepos 19 d. sukanka 70 metų, kai nacių kariuomenė likvidavo Kauno getą. Šiems įvykiams atminti Kauno žydų religinė bendruomenė ėmėsi organizuoti keletą renginių.

Kauno žydai garsėjo visoje Europoje ješiva, hebrajiška švietimo sistema. Žydai savanoriai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę 1918 m., vėliau buvo renkami į Lietuvos Seimą, dirbo valstybės institucijose.

Žydų muzikantų, rašytojų, dailininkų kultūrinė veikla prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje. Žydų kultūros veikėjų darbas ir pasišventimas Lietuvai lėmė, kad  Kaunas tarpukariu buvo vadinamas Mažuoju Paryžiumi. Brolių Hofmeklerių, Stupelių, Pomeranco, D.Dolskio ir kitų pastangomis Lietuva išgirdo džiazą bei populiariąją muziką ir ją pamilo.
Kaune gyveno ir kūrė dailininkas Neemija Arbitblatas, kurio paveikslai, apkeliavę visą pasaulį, sugrįžo į Lietuvą, tapytojas ir grafikas Jokūbas Mesenbliumas, Jacques'as Missene'as, palaidotas Žaliakalnio žydų kapinėse, kurio paveikslai taip pat labai vertinami.

Kauno gete 1942 m. buvo suburtas aukšto lygio simfoninis orkestras, jo koncertai vykdavo du kartus per savaitę. Veikė žydų teatras, amatų mokyklos – mūrininkų, stalių, šaltkalvių, vandentiekio specialistų ir kitų specialybių kursai.

Kauno geto 70 metų sunaikinimo proga organizuojama akcija "Neužmiršti". "Tautos ir kultūros išlikimo pagrindas yra atmintis. Siekiant suprasti ir teisingai įvertinti istoriją, būtina pažinti šalia gyvenusių ir gyvenančių tautų kultūrą, kad siaubingos praeities klaidos ir katastrofiškos netektys netemdytų ateities", – tvirtina Kauno religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.
Renginiuose, skirtuose Kauno geto orkestro muzikantams atminti, koncertuos pasaulyje garsus smuikininkas ir pedagogas Atis Bankas (Kanada), jaunosios kartos atstovas Natanas Bairakas (fortepijonas). Dainuos Kauno muzikinio teatro solistė Gražina Miliauskaitė (koloratūrinis sopranas), akompanuos Aušra Banaitytė (fortepijonas) ir prof. Gražina Balsytė (fortepijonas).

Lietuvos žydų kultūros tyrinėtoja Asia Gutermanaitė ir profesorė Danutė Petrauskaitė papasakos apie Kauno gete kalėjusius menininkus. Bus pristatyta Esteros Lurje paroda "Gyvoji liudytoja". Dešimtyje jos ofortų pavaizduotas Kauno geto gyvenimas 1941–1943 m.

Įsakyta likviduoti

Frontui artėjant prie Kauno, naciai nusprendė galutinai likviduoti žydų stovyklas. 1944 m. liepos 5 d. Kauno getą apsupo esesininkų būriai. 1944 m. liepos 8 d. baržomis išplukdyta apie 1 200 žydų, liepos 10 d. traukiniu išvežta dar 900. Paskutinė partija išvežta liepos 13 d.

1944 m. liepos 12 d. naciai ėmė padeginėti geto namus. Bėgantys žmonės buvo šaudomi, sudeginti beveik visi gyvenamieji namai ir dirbtuvės. Kauno geto likvidavimo metu buvo nužudyta apie 1 tūkst. ir išsigelbėjo 300–400 žydų. Gaisrai Kauno geto teritorijoje liepsnojo iki liepos 29 d. Iš Kauno geto liko tik griuvėsiai su kaminais, visur mėtėsi geto gyventojų rakandai, gulėjo apdegę lavonai ir tvyrojo "mirties ir puvimo kvapas".

1944 m. rugpjūčio 1 d. Kauną užėmė sovietų armija. Netrukus buvo įvykdyta žydų registracija. 634 – tiek teliko iš daugiau kaip 30 tūkst. iki karo Kaune gyvenusių žydų.
Šaltinis: Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m. Sudarė humanitarinių mokslų dr. Arūnas Bubnys.

Kas? Akcijos "Neužmiršti" renginys.
Kur? Raudondvario pilyje (Kauno r.), Kauno choralinėje sinagogoje "Ohel Jakov" (E. Ožeškienės g. 13).
Kada? Birželio 26 d. 18 val. Kauno choralinėje sinagogoje.