"Girdėjau labai daug apie šį menininką, jo darbą, todėl, gavus Lietuvos nacionalinio kultūros centro pakvietimą eksponuoti šias nuotraukas bibliotekoje, iš karto sutikau", – pasakojo Kauno rajono viešosios bibliotekos vyriausia bibliotekininkė Elvyra Matveičikienė.

Parodoje pristatomos Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinių kostiumų rinkinio nuotraukos. Kostiumai, matomi nuotraukose, buvo pagaminti dar 2003 m. ir pirmą kartą parodyti tų pačių metų Dainų šventės renginiuose.

Projektas supažindina su skirtingų šalies regionų tradiciniais kostiumais ir atkreipia dėmesį į jų istoriją.

Kaip primenama parodos anotacijoje, Lietuvoje tradicinius drabužius kaimo gyventojai visuotinai vilkėjo maždaug iki XIX a. aštuntojo dešimtmečio. Vėliau šventadieniams vis dažniau pradėti siūdinti miesto mados drabužiai.

Ilgiausiai vietinių, nors ir artimesnių miesto madai, kostiumų variantai dėvėti Dzūkijoje ir Klaipėdos krašte. Kitur moderniųjų laikų vėjams atsilaikė tik pavienės praktiškos garderobo detalės, pvz., didelės vilnonės skaros, pirštinės, arba su papročiais susiję tradiciniai aprangos elementai, pvz., juostos.

Kaip teigiama Visuotinėje enciklopedijoje, XIX–XX a. sandūroje, vykstant nacionaliniam išsivaduojamajam judėjimui, besiformuojančiai tautos ideologijai prireikė tautos atstovavimo simbolių. Vienu jų (greta vėliavos ir herbo) ir tapo tautinis kostiumas – išeiginiai valstiečių tradiciniai drabužiai, iki XIX a. vidurio veikiami istorinių, ekonominių, gamtinių sąlygų, ūkinės veiklos, papročių, tradicijų ir religijos.

Detalės: siekdamas atskleisti išskirtinę kiekvieno kostiumo spalvinę gamą fotosesijai R.Penkauskas kruopščiai rinkosi vietą, apšvietimą. / R. Penkausko nuotr.

Noras ir reikalas vilkėti tautinius kostiumus iš pradžių smarkiai lenkė autentiškų kaimo drabužių rinkimo, muziejų steigimo, mokslinių tyrinėjimų procesą. Be to, būta nemažai laikotarpių, kai kostiumo kūrėjus labiau domino ne istorinis tikslumas, o kūrybiški perdirbiniai, kuriami prisitaikant prie šiuolaikinių madų arba specifinių scenos reikalavimų.

Projektas supažindina su skirtingų šalies regionų tradiciniais kostiumais ir atkreipia dėmesį į jų istoriją.

Regioninio lietuvių tautinio kostiumo pagrindą sudarantys moterų (marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdanga ir apavas) ir vyrų (marškiniai, kelnės, liemenė, rudinė, diržas ar juosta, galvos apdanga ir apavas) drabužiai yra vienodi visoje Lietuvoje, skiriasi tik medžiaga, spalvomis, sukirpimu, puošyba ir vilkėjimo būdu.

XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais visuotinis stilizuotų tautinių kostiumų įsigalėjimas Lietuvoje sukėlė aštrų poreikį atgaivinti šiai aprangai būtiną ryšį su istoriniais liaudies drabužiais, tikruoju, meniškai labai vertingu paveldu.

Detalės: siekdamas atskleisti išskirtinę kiekvieno kostiumo spalvinę gamą fotosesijai R.Penkauskas kruopščiai rinkosi vietą, apšvietimą. / R. Penkausko nuotr.

Fotografijose matomi kostiumai buvo pagaminti kopijuojant tradicinius, daugiausia muziejuose saugomus XIX a. kaimo gyventojų išeiginius drabužius. Daugeliu atvejų stengtasi atkurti tuos, kurių išlikę tik fragmentai, skiautės, taip pat atsidūrusius užsienyje arba šiaip mažiau žinomus.

Kai kurie kostiumo elementai atkurti papildomai remiantis rašytiniais šaltiniais, paskelbtais liaudies kostiumo tyrinėtojų darbais ir kitokia pagalbine medžiaga. Stengtasi nustatyti ir atsirinkti būdingiausius, tarp jų – meniniu požiūriu vertingiausius pavyzdžius, išryškinti kiekvieno etnografinio regiono savitumą.

R.Penkausko fotografijų ciklas sulaukė dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2009 m. UNESCO globojamoje tarptautinėje parodoje "Humanity Photo Awards" už lietuvių tautinio kostiumo fotografijų koncepcijos sukūrimą ir atlikimą gautas žiuri prizas, o 2010 m. UNESCO globojamoje tarptautinėje bienalėje "TashkentAle" pelnė sidabro medalį.