Utopinis pasaulis, kuriame žmogų kankina abejonės dėl savo prigimties, kur riba tarp tikrovės ir fantazijos tirpsta akyse, o bandymas atskleisti naujos visuomenės priemones ir metodus, kuriais žmonės verčiami statistiniais vienetais, yra beveik bergždžias. Tai – pagrindinė Keramikos muziejuje vykstančios Marijos Griniuk parodos "The Edge/Riba" tema.

Tarptautinės komandos dalis

To paties pavadinimo projektas – bendras įvairių sričių Lietuvos ir Danijos menininkų kūrinys. Į Kauną jis atkeliavo Danijos, "Kunstahal Aarhus" šiuolaikinio meno galerijos, kurioje buvo pristatytas 2014 m.

Projektą sudaro vaizdo, garso ir skulptūros instaliacija, pasakojanti apie skirtingas vizualiosios raiškos tradicijas, jų kaitą ir reikšmę aplinkos procesams. M.Griniuk kūrė tekstą, scenografiją, animaciją, rūpinosi montažu, Konstantinas Navasaitis asistavo kuriant scenografiją, Johanne Lykke Poulsen, Julie Stavad, Simonas Raundahlas, Lembcke Andersenas įgarsino vaizdo kūrinį, Tue Brissonas Mosichas užsiėmė vaizdo kūrinio įgarsinimu ir garso takelių atlikimu, Larsas Kramhøftas asistavo rašant scenarijų danų kalba, o Asta Bučienė – rašant scenarijų lietuviškai.

Savo sielos paieškos

Vienišas individas klajoja abstrakčioje erdvėje, susitikdamas tokius kaip jis bendrakeleivius ir bandydamas rasti atsakymą, ar vis dar turi sielą, ar po jo oda – šaltas metalas. Sutiktas senyvas vyras jaunam klajokliui atskleidžia mirties esmę, ištardamas svarbius žodžius, kad riba yra ne mirtis, bet egzistavimas be savo valios.

Valdžia, naudodamasi centralizavimo ir kooperavimosi formomis, kiekvieną gyventoją stengiasi paversti mašina, aklai paklūstančia ir nesipriešinančia vadinamosios tobulos visuomenės kūrimo planams. M.Griniuk vaizdo kūrinyje, pasitelkdama subtilią ironiją, nagrinėja konfliktą, kilusį tarp individo ir visuomenės, nustatančios taisykles, elgesio standartus, net kontroliuojančios žmonių mąstymą ir sekančios jų mintis. Individas nesusitaiko su valdžios griežtai apibrėžtomis tikrovės ir režimo normomis, priešinasi, o praradęs viltį išsiaiškinti tiesą, bijodamas tapti vienas iš daugelio, drastiškai nusirėžia sau ranką ir įsitikina, kad po oda dar teka kraujas.

Sutikta nauja bendrakeleivė, mechaninių prekių parduotuvės konsultantė, įdėmiai apžiūrėjusi vaikiną, konstatuoja faktą, kad jo kakle įtaisyta lustinė kortelė, tad jį akylai seka aukštesnė valdžia. Tačiau vaikinas vis dar turįs sielą, o nuolatinis pagrindinio herojaus palydovas – mechaninis katinas, gebantis suprasti savo šeimininko jausmus, stengiasi jį išklausyti ir neleisti pasiklysti mechanizuotame pasaulyje.

Būsimojo laiko ekskizas

Šiam pasakojimui įtakos padarė mokslinės fantastikos žanras, Rytų Europos šalių animacijos tradicijos ir jos kaita. Skurdo estetika paremtas kūrinys nukelia žiūrovą į abstraktų pasaulį, kuris nėra toks svetimas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Gyvename greito tempo, informacinio pertekliaus, besaikio vartojimo pasaulyje, nebeįsivaizduojame nė dienos be interneto, o pažintis vis dažniau mezgame socialiniuose tinkluose, kurdami dažnai tikrovės neatitinkančius savo įvaizdžius, tad M.Griniuk ateities pasaulio vizija neatrodo labai svetima.

Dar ne taip Mėnulis žmonėms atrodė nepasiekiamas, o štai mes jau rengiame keliones į šią planetą. Kas gali atsakyti į klausimą, ar po kelių šimtų metų mes nebūsime šio animacinio filmo herojaus vietoje ir neieškosime atsakymo, kas slypi mums po oda? Ar dar kontroliuosime savo mintis, jausmus, ar turėsime prisiminimus, ar būsime valdžios marionetės, vykdančios tai, kas mums liepta?

Ekspozicijos centre eksponuojamas kūrinys įtraukia žiūrovą, skatina susimąstyti apie tai, kas laukia mūsų ateityje, jei ignoruosime šiandienėje visuomenėje vykstančius procesus.

Stikliniuose sarkofaguose įdėtos lėlės, šalia kiekvienos – ausinės, kuriose girdimas kiekvieno kūrinio veikėjo balsas. Pritemdyta galerija, miniatiūrinės, bauginančių veidų lėlės ir sklindantys garsai bent akimirką kiekvieną žiūrovą privers patikėti esant ne čia ir ne dabar.

Kas? M.Griniuk paroda "The Edge/Riba".
Kur? Keramikos muziejuje.
Kada? Veikia iki kovo 29 d.