Balandžio 6 d. galerijoje "Meno parkas" atidaroma jubiliejinė dešimtoji Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda "Pavasaris 2016".

Tiltai į pasaulį

Specialiai šiai parodai sukurtus darbus eksponuos keliasdešimt keramikų iš Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir svečiai iš Lenkijos, Vokietijos, Turkijos, Švedijos. Parodą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno keramikų sekcija, jos kuratorius Juris Berginas, projekto vadovė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins.

Profesionaliosios lietuviškos keramikos lopšyje Kaune "Pavasariai" rengiami nuo 2007 m. Kasmetė paroda nuėjo kelią nuo grupinės lietuvių keramikos ekspozicijos iki solidaus tarptautinio Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos renginio, į kurį kviečiami svečiai ir iš kitų šalių. Per dešimtmetį susiformavo parodos tradicijos, mezgėsi ir nusistovėjo dailininkų ryšiai.

"Pavasariuose" menotyrininkai gali stebėti šiuolaikinės keramikos procesus, sekti žinomų autorių kūrybos poslinkius, susipažinti su pradedančiaisiais menininkais, kuriems ši paroda – rimtas kūrybinis startas. Po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių keramikų telkimas – neabejotinas šių parodų pranašumas. Į "Pavasarius" savo darbus siunčia svetur gyvenantys lietuvių keramikai, juose ne kartą dalyvavo garsus Amerikos lietuvis, keramikas Rimas Vizgirda.

Tradicijos ir temos

Akivaizdu, kad Kaune rengiamos Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos parodos atgaivino Lietuvos keramikos meninį gyvenimą, prikėlė susidomėjimą baltų keramikos tradicijomis, aplink kurias sukasi parodos idėja, skatino ir skatina baltų kultūroje ieškoti įkvėpimo ir atramos šiuolaikinei kūrybai. Iš baltiškų artefaktų ne vienas autorius perima paprastumą, santūrų skulptūriškumą, baltiškus ornamentus, meditatyvią būseną.

"Pavasario" dalyvių kūrybinio polėkio nesistengiama įsprausti į siaurus rėmus. Juk bundančio pavasario – kaip dvasios būsenos – tematika jau savaime plati, aprėpianti besiskleidžiančios gamtos, atgimimo, atsinaujinimo idėjas, skatinanti menininkų autorefleksiją, gilinimąsi į savo santykį su aplinka ir civilizacija.

Gamtos cikliškumo, pradžios ir pabaigos, laikinumo ir amžinybės priešpriešos tematika – universali, paranki kalbėti tiek asmeniškai, tiek globaliai. Amžina natūros ir kultūros sandūra leidžia svarstyti ekologijos problemas, gamtos ir istorijos paraleles, susitelkti ties mitologiniu naratyvu, kuriame gyvybės ir mirties problema išreikšta ypač ryškiai.

Panašumai ir išskirtinumas

"Pavasaris 2016" įrodo, kad šiuolaikinė keramika – labai įvairi, toleruojanti skirtingus meninius ieškojimus, seniai peržengusi funkcionalios, buities puošybai tarnaujančios dailės srities ribas. Keramikai, kaip ir skulptoriai, sprendžia tas pačias raiškios ir meniškai įtaigios formos problemas, tik atliekamas specifinėmis keramikos priemonėmis.

Skirtingų šalių keramikų (kaip ir viso šiuolaikinio meno atstovų) kūryba tam tikra prasme supanašėjusi, kadangi tiek lietuvius, tiek latvius, estus ar kitų šalių atstovus jaudina tie patys bendražmogiški, egzistenciniai klausimai, dažniausiai perteikiami abstrakčia forma ar figūrine plastika.

Parodoje – daug jausminio, socialinio ir egzistencinio turinio kūrinių. Gal būtų per drąsu daryti apibendrinimus visos Baltijos šalių keramikos atžvilgiu, bet lietuviai dažniau nei latviai ar estai savo kūrybą grindžia pasakojimu ar metaforišku mąstymu, jiems būdingas atviras jausmingumas ir poetinis nusiteikimas.

Parodoje išvysime gerai žinomų lietuvių keramikų kūrinius. Greta klasikų Juozo Adomonio, Konstancijos Dzimidavičienės ir parodos organizatorių Ž.Bardzilauskaitės-Bergins, J.Berginso, savo darbus eksponuoja individualia pasaulėjauta išsiskiriantys keramikai: Saulius Jankauskas, Agnė Šemberaitė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Dalia Ivanauskaitė, Kristina Alšauskienė, Virginija Laužadienė, Milena Pirštelienė, Ričardas Lukošiūnas, Sigita Lukošiūnienė, Kristina Paulauskaitė, Kristina Ancutaitė, Darius Barčas, Loreta Kvietkauskienė, Marius Ramonaitis ir kiti. Savo kūrybą pristato vyriausias latvių keramikas Karlis Knopkenas, galima pamatyti ir dažnų "Pavasarių" dalyvių latvių Dainio Lesinio, Inesės Brants, Ženijos Loginovos, Inetos Greižos kūrinių.

Baltijos šalių keramikos parodos Kaune kurį laiką buvo vienintelės reikšmingos grupinės nepriklausomos Lietuvos keramikos parodos, stimuliavusios jos raidą, skatinusios profesinį augimą ir bendradarbiavimą (pirmoji respublikinė keramikos bienalė Vilniuje surengta tik 2010 m.). Šios parodos, simboliškai atidarančios kūrybinį keramikų sezoną, išlieka vienintelės tokio pobūdžio keramikos parodos Baltijos šalyse. Be jų sunkiai įsivaizduojama ir šiuolaikinė Lietuvos keramika.