Poetų Roberto Keturakio ir Gvido Latako vedamame renginyje dalyvaus rašytojos Daiva Čepauskaitė, Erika Drungytė, Zita Gaižauskaitė, Lina Navickaitė-Greičiuvienė, Irma Labokė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Raimonda Mikuckytė, Eglė Perednytė, Aldona Elena Puišytė, Nijolė Raižytė, Aldona Ruseckaitė, Zenė Sadauskaitė, Enrika Striogaitė, Egidija Šeputytė, Dovilė Zelčiūtė, Violeta Židonytė. Literatūros kūrėjų pasisakymus pagyvins moksleivių Justės Balsytės ir Polinos Moskaliovos skaitomos eilės, pianistės Šviesės Čepliauskaitės atliekama muzika ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solisto Tomo Ladigos balsas.

Prieš renginį vakaro svečiai turės galimybę aplankyti skulptorės Jurgos Užkurnytės fotografijų parodą "Paskutinioji Jurgos Ivanauskaitės vasara" (parodą parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė). Išeivių literatūros skyriaus vedėjos Virginijos Paplauskienės kuruojamoje parodoje bus pristatytas garsiosios išeivijos dailininkės, poetės Aldonos Gustas piešinių ciklas "Moterys su burnomis". Šiuos Berlyne gyvenančios kūrėjos darbus Lietuvoje pristato Goethe’s institutas Vilniuje kartu su Berlyno galerija "The Browse Gallery".

Pirmasis moterų literatūros vakaras įvyko 1930 m. gruodžio 7 d. Ateitininkų rūmų salėje Laisvės alėjoje. Studenčių ateitininkių renginys sukėlė gyvą atgarsį. Jame savo naujausią kūrybą skaitė dar jaunutė, tik antrąjį eilėraščių rinkinį "Pėdos smėly" (1931) rengianti Salomėja Nėris, mergaitišku ilgesiu trykštančius, džiaugsmingus eilėraščius rašanti Gražina Tulauskaitė, dar jaunos kūrėjos Nelė Mazalaitė, Petronėlė Orintaitė, Bronė Buivydaitė ir jau gyvenimo bei kūrybos patirties turinčios Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kitos.

Žurnalas "Židinys", kurį tuo metu redagavo Vincas Mykolaitis-Putinas, rašė: "Ateitininkės literatės suruošė tokį dalyką, kokio Kaunas nebuvo matęs!" Ateitininkų rūmų salė to meto moterų kūrybos gerbėjus ir šiaip smalsuolius vos besutalpino. Tą vakarą moterų kūrybos klausėsi žinomi rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė, Mykolas Vaitkus, Juozapas Albinas Herbačiauskas.

"Programą atlikus, visoms vakaro dalyvėms literatėms buvo suruošta kukli arbatėlė, į kurią pakviesti ir gerbiamieji mūsų rašytojai. Arbatėlės metu jaunosios poetės turėjo progos artimiau susibičiuliauti su senaisiais rašytojais", – 1930-ųjų gruodžio numeryje rašė "Naujoji Vaidilutė".

Prieškario Lietuvoje ėjęs moterų inteligenčių mėnesinis žurnalas "Naujoji Vaidilutė" surengė dar du moterų kūrybos vakarus – 1935 ir 1938 m. Abu vyko gruodžio 8-ąją.

Prozininkė Karolė Pažėraitė, prieškariu pagarsėjusios apysakos jaunimui "Nusidėjėlė" autorė, poetui Stasiui Santvarui yra rašiusi apie moterų literatūros vakarą, kuris vyko 1948 m. balandžio 8-ąją. Neaišku, kur jis vyko. Gal Brazilijoje, kur tuo metu gyveno K.Pažėraitė, vėliau persikėlusi gyventi į Putnamą (JAV).

1995–2015 m. Maironio namuose įvyko 20 moterų literatūros ir muzikos kūrybos vakarų.

Kas? Moterų kūrybos vakaras "...kad pakiltų apmirusi siela..."

Kur? Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Kada? Gruodžio 21 d. 17 val.