Išskirtinė vieta

Sugalvoti, kaip pagyvinti nykų šio pastato mūrą, sukurti naują akcentą Senamiesčiui buvo šiuolaikinio Kauno miesto įvaizdžio kūrimą skatinančio gatvės meno festivalio "Nykoka" idėja.

Festivalio organizatoriai kvietė miestiečius aktyviai prisidėti prie miesto atsinaujinimo. Pilies gatvėje esančio daugiabučio namo siena vadinama vartais į Senamiestį, ja dažnai eina, važiuoja ir kauniečiai, ir miesto svečiai. Todėl, "Nykoka" komandos įsitikinimu, ji turinti potencialo tapti reprezentacine ne tik Senamiesčio, bet ir viso miesto vieta.

"Dėl greta esančių lankytinų miesto objektų (Rotušės aikštės, Kauno pilies, Santakos parko) ir Kauno tautinės kultūros centro kūrinys gali tapti atpažįstamu miesto eksterjero elementu", – sakė konkurso iniciatoriai.

Balsavo tik už kūrinius

Konkursui buvo pateiktos 52 paraiškos su eskizais, skirtais daugiabučio namo sienai dekoruoti, iš kurių šešias teikė užsienio autoriai. Vykstant konkursui darbai buvo viešai pasiekiami feisbuke, kur lankytojai galėjo juos vertinti ir išreikšti savo nuomonę.

Tiesa, iki pat ketvirtadienio pavakarės, kai Kauno menininkų namuose buvo paskelbtas nugalėtojas ir apdovanoti geriausi eskizai, nebuvo viešai įvardijamas nė vieno darbo autorius: taip norėta išvengti išanksinių nuomonių pasirenkant vieną ar kitą kūrinį.

Galimybė prie konkurso eigos prisidėti ir miestiečiams, skatino ne tik bendruomeniškumą, bet ir leido kiekvienam pasijusti atsakingam ir svarbiam sprendžiant, kokia nauja detalė eksterjere papildys miesto panoramą. Vis dėlto sprendimo teisė, renkant nugalėtojus, atiteko komisijai: Gintarui Česoniui (komisijos pirmininkas, Fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius), doc. dr. Linarai Dovydaitytei (VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja), Audriui Karaliui (architektas, Architektų sąjungos Kauno skyrius), Astai Kiaunienei (pirmininkė, Architektų sąjungos Kauno skyrius), Gintautui Vaičiui (tapytojas, Dailininkų sąjungos Kauno skyrius).

Kriterijais, pagal kuriuos buvo išrinkti prizinių vietų laimėtojai, konkurso organizatoriai įvardijo eskizo dermę su aplinka, kontekstualumą, pozityvumą. Buvo atsižvelgiama į idėjos originalumą, estetiškumą, įgyvendinimo realumą.

Du požiūriai

Konkurso dalyviams teko susigrumti neakivaizdžioje kovoje. "Iš šalies stebėdama komisijos diskusiją pastebėjau, kad išsiskyrė dvi nuomonės: architektų ir vizualiųjų menų atstovų", – pastebėjo viena konkurso organizatorių Goda Skėrytė.

Jos teigimu, architektai koncentravosi į vietos kontekstą, bendrą visumą. Pasisakė už tai, kad daugiabučio namo sienoje rastųsi vienas objektas, kuris sugebėtų suvaldyti erdvę. Vizualiųjų menų atstovai rėmė dekoratyvius ezkizus.

"Tačiau buvo pasiektas bendras susitarimas ir išskirti keturi eskizai, kurie tiek architektams, tiek vizualiųjų menų atstovams padarė įspūdį. O vėliau buvo atrinktas vienas konkretus darbas, kuris tapo konkurso nugalėtoju", – komisijos sprendimą aiškino G.Skėrytė.

Gražu tai, kas suprantama

Prieš paskelbiant nugalėtoją, Kauno menininkų namuose vykusiame renginyje, kur buvo galima apžiūrėti ir veikusią eskizų parodą, buvo konstruktyviai aptarti daugiausia dėmesio sulaukę eskizai.

Feisbuko vartotojai savo favoritu išrinko Žygimanto Amelyno kūrinius: jie pasirodė esą jaukūs, žmogiški, pozityvūs. Vis dėlto, vertinimo komisijos nuomone, eskizai tematiškai buvo nepakankamai susieti su konkrečiu pastatu.

Buvo paminėta ir serija intrepretacijų tautodailės motyvais, kurie sietini su greta įsikūrusiu Kauno tautinės kultūros centru. Šiems eskizams išsakyta daug komplimentų, tačiau svarstyta, kad kitai erdvei jie galbūt tiktų labiau.

Ritos Stašauskaitės eskizas "Bendravimas" sulaukė pagyrimų, bet komisijos nariai teigė, kad vizualus kūrinio atlikimas nėra orginalus.

Pastebėti ir keli abstraktūs eskizai (Vaidas Jakutis, Adomas Žudys, Salvija Vaicikonytė, Raminta Urbonavičiūtė, Linas Spurga Jr, Lina Kaz), išsiskyrę bendrame konkursui siųstų darbų kontekste, tačiau juos šįkart nurungė labiau su vietos kontekstu susiję kūriniai.

Buvo aptartos ir vaikiško piešinio interpretacijos. Vienas iš komisijos narių – architektas Audrys Karalius pasiūlė idėją, kad mieste galėtų būti surasta labiau koncentruota lokacija, kurioje šie piešiniai galėtų būti įgyvendinti ant kelių, šalia esančių, pastatų ir taip būtų formuojama atskira miesto zona.

Ilgos komisijos narių diskusijos užvirė prie eskizo, kuriame vaizduojamas Antanas Smetona (Greta Skamaročiūtė). Nepaisant to, kad piešinio plastika patraukli, tačiau pasigesta komponavimo kultūros.

Geriausiųjų trejetas

Donato Stankevičiaus eskizas sulaukė daug komplimentų iš komisijos narių, bet vis dėlto komisija nutarė, kad šio kūrinio pasirinkimas nebūtų tinkamiausias daugiabučio namo sienai, kadangi namas stovi itin dinamiškoje vietoje, o tam, kad šis kūrinys atsiskleistų, jis turėtų būti žiūrimas iš ilgos gatvės perspektyvos. D.Stankevičiui buvo skirta trečioji vieta.

Tado Vincaičio-Plūgo eskizas buvo vienas iš favoritų užimti pirmąją vietą. Komisija patvirtino, kad kūrinys galėtų būti realizuotas nepaisant smulkių priekaištų dėl kompozicijos: vaizduojama šuns figūra galėtų būti komponuojama ne taip centriškai, kad būtų pasiektas stipresnis netikėtumo, siurprizo įspūdis. Didžioji dalis komisijos narių sutiko, kad T. Vincaičio-Plūgo kūrinys yra rimtas, geras, netikėtas ir mieste jis tikrai atras sau vietą, todėl menininkui buvo skirta antroji vieta.

Pirmosios vietos nugalėtojas – eskizas, kuriame vaizduojamas raktų ryšulys (aut. Tadas Šimkus). Eskizas pasirinktas todėl, kad yra neutralus, suprantamas ir mažam, ir dideliam. Jis gražus, kuriantis naratyvą, įsiliejantis į bendrą gatvės erdvę

Pirmosios vietos nugalėtojas – eskizas, kuriame vaizduojamas raktų ryšulys (aut. Tadas Šimkus). Eskizas pasirinktas todėl, kad yra neutralus, suprantamas ir mažam, ir dideliam. Jis gražus, kuriantis naratyvą, įsiliejantis į bendrą gatvės erdvę.

Kodėl kilo aistros?

Šeštadienio vakarą festivalio "Nykoka" komanda paskelbė, kad,  kilus įtampai dėl konkurso rezultatų ir nuomonių susiskaldymui, T. Šimkus atsiima savo eskizą ir atlaisvina pirmą vietą.

Be labiausiai diskusijose užkliuvo, kad T. Šimkus yra festivalio "Nykoka" įkūrėjas, o dabar – meno vadovas. Tuo aktyviai nepasitenkinimą reiškė ir kai kurie pralaimėję menininkai.

Festivalio rengėjus nustebino tokia pozicija. "Kad būtų priimtas tikrai objektyvus sprendimas, slėpėme autorių pavardes. Ir čia, mūsų pačių netikėtumui, komisija nusprendė, kad įgyvendinimo yra vertas būtent T.Šimkaus eskizas", – teigė G.Skėrytė

Festivalio organizatorių tikslas – gyvinti Kauną įgyvendinant gatvės meno kūrinius mieste.

"Esame viešų interesų vedami privatūs asmenys, patys inicijuojantys kūrinių finansavimą ir įgyvendinimą. Neturime nuolatinio paskirto finansavimo nei iš Kauno savivaldybės, nei iš kitų valstybinių institucijų ir, kaip dauguma gatvės menininkų, iš esmės esame vedami savo vidinio entuziazmo. Taip pat jokiu būdu nedraudžiame, netgi skatiname ir, kiek įmanoma, padedame rastis panašioms iniciatyvoms. Tad iš principo kūrinį ant šios sienos galėjo įgyvendinti bet kas ir bet kada, gavęs tinkamus leidimus ir turintis resursų tai padaryti. Kaip asmenys, daug laiko skiriantys viešosios erdvės klausimams, atrodė (ir vis dar atrodo) natūralu siūlyti savo idėjas jai gerinti – juk vertinti pasikvietėme kompetentingus nepriklausomus ekspertus, savo srities žinovus, kurių nuomonė, jei ir yra nesuprantama, bent jau turėtų būti gerbiama", – pridūrė G. Skėrytė.

Jos teigimu, svarstant susidariusią dabartinę situaciją, kyla klausimas, kokia turėtų būti festivalio pozicija: įgyvendinti kompetentingų asmenų išrinktą kūrinį ar galbūt ne tokį tinkamą, tačiau visuomenei labiau priimtiną eskizą? Kas turėtų nuspręsti, kokie kūriniai galėtų atsirasti viešoje erdvėje – miestiečių dauguma ar tos srities profesionalai?