Legendinis orkestras

Koncerte girdėsime Lietuvos kamerinį orkestrą, legendinio dirigento profesoriaus Sauliaus Sondeckio įkurtą prieš kone šešiasdešimt metų. Tai vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies orkestrų. Kolektyvas atkakliai ieško ir randa naujų kūrybinių išteklių, džiugina originaliomis programomis, gyvomis klasikinių kūrinių interpretacijomis.

"Lietuvos kamerinis orkestras savo skambesiu, interpretavimo tradicijomis yra lyg aukščiausios kokybės muzikos instrumentas. Manau, tai vienas savo žanro lyderių", – taip apie kolektyvą atsiliepia smuikininkas Sergejus Krylovas, šiuo metu einantis kolektyvo meno vadovo pareigas. Ambicingi orkestro meno vadovo užmojai skatina orkestro narius telkti jėgas naujiems kūrybiniams iššūkiams, tad į šį koncertą susirinkę klausytojai turėtų nepraleisti progos tapti dar vieno išskirtinio šio kolektyvo projekto sėkmės liudininkais.

Prie dirigento pulto tą vakarą stos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas dirigentas Robertas Šervenikas. Jis ypač vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias muzikos interpretacijas.

"Tai, kaip R.Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja pereinamuosius epizodus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtampos protrūkio, rodo išties tarptautinį jo lygį. Orkestras jo klauso ir tiksliai derina aistrą su profesionaliu preciziškumu", – apie R.Šerveniko dirigavimą rašė Vokietijos spauda.

Svečiuose – M.Rubackytė-Golay

Išskirtinė koncerto viešnia – viena žinomiausių pasaulyje Lietuvos pianisčių, muzikos pedagogė, kultūros veikėja, profesorė Mūza Rubackytė-Golay. Tai tarptautinį pripažinimą pelniusi atlikėja, tarptautinių konkursų žiuri narė, kritikų vadinama fenomenalios įtaigos menininke. Ši platų repertuaro bagažą sukaupusi pianistė pripažįstama viena ryškiausių Ferenzo Liszto kūrinių interpretatorių Europoje.

Koncertuodama visame pasaulyje muzikė lieka ištikima savo lietuviškai kilmei, yra aktyvi Lietuvos ambasadorė tarptautinėje erdvėje. Pianistė įgrojo daugiau nei 20 kompaktinių plokštelių, tarp kurių – du Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninės muzikos diskai, prieš septynerius metus pakartotinai išleisti leidybos studijoje "Naxos".

Greta aktyvios koncertinės veiklos M.Rubackytė-Golay yra Vilniaus fortepijono muzikos festivalio meno vadovė, dėsto Europos ir Sergejaus Rachmaninovo konservatorijose Paryžiuje, nacionalinėje Pekino konservatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, skaito paskaitas, rengia radijo laidas.

Lietuvos respublikos kultūros ir meno premijos laureatė M.Rubackytė-Golay vaizdingomis interpretacijomis pakeri viso pasaulio koncertų salių klausytojus. Spauda mirga tokiais atsiliepimais apie šią muzikę: "Fenomenali menininkė, viena talentingiausių pianisčių. Jos grojimo manieroje žaibiški bermaniški efektai stebėtinai dera su barenboimiška garsų pilnatve. Tai neeilinio jautrumo artistė, turinti stebėtiną grojimo techniką. Ji – fortepijono poetė, galinti staiga tapti audringa."

Kompozitoriui neįdomios tos šiuolaikinio meno tendencijos, kurios teigia elitiškumą, atsiribojimą, abstraktumą.

Išskirtinė programa

Iškiliai progai dedikuotame koncerte skambės įspūdingi kūriniai. Vienas jų – Arvydo Malcio partitūra "Milky Way" ("Paukščių takas"). A.Malcys – puikiai žinomas lietuvių kūrėjas, kurio opusai nuolat skamba tarptautiniuose Lietuvos ir užsienio muzikos festivaliuose bei koncertuose. Už kūrybinius pasiekimus šis autorius ne kartą pelnė prizines vietas prestižiniuose kompozitorių konkursuose.

"A.Malcio kūryba remiasi muzikos poetikos idėja. Originalumą kompozitorius supranta ne kaip poreikį išsiskirti ar būti novatoriumi, o bandydamas apčiuopti savo ir aplink vykstančių reiškinių šaknis, – apie jo kūrybą atsiliepia muzikologė Beata Baublinskienė. – Kompozitoriui neįdomios tos šiuolaikinio meno tendencijos, kurios teigia elitiškumą, atsiribojimą, abstraktumą. Savo muzika jis nesiekia sukurti naujo klausytojo. Priešingai, jis atsigręžia į tokias žmogaus erdves, kurias jį supanti kontrkultūra yra linkusi sunaikinti."

Jos teigimu, A.Malcys kalba atvirai ir suprantamai, ignoruodamas neaiškias, iškreiptas meninių žaidimų taisykles, nenori muzikos paversti matematika ar gramatika, o "stengiasi, kad muzika kalbėtų apie svarbiausius dalykus: žmogiškąsias aistras, kovas, pakilimus ir nuosmukius, meilę, mirtį ir draugystę, vienatvę, laikinumą ir amžinybę".

M.Rubackytės talentą klausytojai galės įvertinti klausydamiesi etaloninio kūrinio – Wolfgango Amadeus Mozarto koncerto fortepijonui Nr. 23. Tai vienas vėlyvųjų genialiojo klasiko šedevrų, priskiriamų simfoninių koncertų žanrui ir kartu vienas žinomiausių W.A.Mozarto kūrinių. Muzikologai teigia, kad šiuo opusu autorius tarsi nubrėžė gaires vėlyvesniems – didiesiems Ludwigo van Beethoveno ir romantizmo epochos autorių fortepijoniniams koncertams.

Ypatingo klausytojų dėmesio turėtų sulaukti lietuviška tematika sukurto prancūzų autoriaus Pierre Thilloy kūrinio "Eglė žalčių karalienė" versijos styginių orkestrui pasaulinė premjera. P.Thilloy – penktąjį gyvenimo dešimtmetį skaičiuojantis prancūzų kūrėjas, kompoziciją studijavęs Nansi ir Liuksemburgo konservatorijose, tobulinęsis garsiajame Zalcburgo Mozarteume, kur gilinosi į XX a. muzikos estetiką. Jo kūriniai pelnė prizus tarptautiniame Olivier Messiaeno, Prancūzijos akademinės menų ir mokslo bendrijos, Ausono menų akademijos konkursuose. P.Thilloy yra Paryžiuje vykstančio festivalio "La Nuit des Musiciens" meno vadovas ir Nansi miesto konservatorijos profesorius.

Kompozitorius yra sukūręs daugiau nei 150 opusų, tarp kurių –  opera vaikams, gausybė simfoninės muzikos pavyzdžių, kamerinių žanrų ir muzikos chorams.

Kritikai sako, kad jo muzika "žmogiška, kupina emocijų ir jėgos, atspindinčios žmonių gyvenimus, liūdesį, kančias, taip pat – džiaugsmą ir viltį. To autorius pasiekia dėl turtingos orkestruotės, spalvų paletės ir įspūdingos garsų amplitudės. Jo muzika – autoriaus sielos gelmių ir santykio su pasauliu atspindys. Tai teisybės paieškos, prasiskverbiančios į klausytojo sąmonę. Ši muzika neapgaudinėja, nežongliruoja figūromis ar politiniais aspektais, tik intensyviai žvelgia į nuolat kintančią aplinką."

Programą vainikuos dar vienas subtilus pianistės ir orkestro duetas. Tai pirmasis Frédérico Chopino koncertas fortepijonui, sukurtas 1830 m., kai kompozitoriui tebuvo 20 metų. Pirmą kartą autorius jį atliko Varšuvoje, viename iš atsisveikinimo su Lenkija koncertų. Kūrinys dedikuotas pianistui ir fortepijonų gamintojui Friedrichui Kalkbrenneriui.

Kas? LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO 100-MEČIUI KONCERTAS „LIETUVOS MUZIKOS AMBASADORIAI“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? vasario 23 d. 18 val.