Milžiniškas darbas

"Skulptūra pranoko visus lūkesčius. Tokia galėtų stovėti ir pačiame Vilniuje, – teigė Batniavos seniūnijos, kuriai priklauso Bubiai, seniūnas Šarūnas Pikelis. – Ji atrodo ir patraukliai, šiuolaikiškai, ir atspindi amžių sankirtą, tūkstantmetes mūsų krašto tradicijas – tęstinumą. Juk Lietuva neatsirado prieš šimtą metų, žmonės čia gyveno jau prieš tūkstantį metų ir dar gyvens po tūkstančio."

Skulptūros autorius kaunietis menininkas Tadas Vosylius pasakojo, kad pirmiausia kilo idėja kūrinį statyti prie kelio ant kalnelio kaip vietovės simbolį, nes čia vyko daug mūšių. "Net herbe pavaizduotas kryžius ir kalneliai, kurie simbolizuoja įtvirtinimus", – dėstė pašnekovas.

Kurdamas skulptūrą jis daugiausia dėmesio skyrė kultūrai ir istorijai. Galutinis variantas – 6 m aukščio metalinis cilindras, kuriame išpjauti lietuviški ornamentai. Apšvietimas, įtaisytas cilindro viduje, sukurs įspūdingą efektą, nes tuos pačius ornamentus šviesa sukurs ant grindinio. Apšvietimas skulptūrą optiškai suskirstys į kelias dalis. Kūrinio viršuje – seniūnijos herbas.

Tai buvo milžiniškas darbas ir laiko, ir įdėtų pastangų prasme, bet aš mėgstu iššūkius.

"Nesiblaškiau ir pasirinkau metalą, kuris tarsi užsikonservuoja ir yra ilgaamžis, jam nereikalinga jokia priežiūra", – pasakojo menininkas.

Anot jo, sudėtingiausias etapas buvo ne subrandinti idėją ar ją įgyvendinti – pjaustyti ornamentus, bet juos parinkti pagal jų prasmes ir sukomponuoti.

"Visą studiją padariau, visa siena buvo nukabinėta lietuviškais ornamentais. Studijavau jų reikšmes, simboliką ir bandžiau derinti tarpusavyje, ornamentais papasakoti istoriją. Tai buvo milžiniškas darbas ir laiko, ir įdėtų pastangų prasme, bet aš mėgstu iššūkius", – sakė T.Vosylius.

Pavyzdžiui, raudonai apšviestame cilindro dalyje atsidūrė žirgeliai, mėnuliai ir kt., nes ši spalva simbolizuoja Lietuvos žemę.

Be siurprizų

Prie skulptūros tobulinimo T.Vosylius darbavosi iki paskutinės dienos – derino apšvietimą. Jis įvertino, kad viskas vyko pagal planą, jokių netikėtumų nepasitaikė. "Dirbu jau ne pirmus metus, turiu nemažai patirties", – kalbėjo kaunietis.

Skulptūra pritvirtinta prie solidaus pamato. Tiesa, ji po atidengimo dar bus papildyta. Plokštėje iš to paties metalo bus išpjautas visas Nepriklausomybės Akto tekstas. Jis irgi bus apšviestas.

Seniūnas "Kauno dienai" pasakojo, kad Bubių gyvenvietė skulptūrai pasirinkta, nes ji seniūnijos centras. Meno kūrinys pastatytas seniūnijos, esančios Parko gatvėje, kiemelyje, sutvarkytame ir pritaikytame visuomenės poreikiams.

"Skulptūra norime padėkoti tiems, kurie kūrė, kuria ir kurs Lietuvą. Kiekvienas įnešame bent po kruopelę į bendrą mūsų šalies aruodą. Džiaugiamės, kad dirbame visi kartu, kad turime laisvą Lietuvą, kad viskas – mūsų rankose", – dėstė Š.Pikelis. Patrauklumo šiai vietai jaunimo akyse suteiks ir nemokamas bevielis ryšys Wi-Fi.

Tiesioginė įtaka

Batniavos seniūnija pati yra tiesiogiai susijusi su visai šaliai svarbiais įvykiais 1918 m. ir įvykiais, daug prisidėjusiais prie to, kad šiemet galime švęsti tokį iškilų jubiliejų – Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Batniavos seniūnijoje gyveno, o vėliau joje ir palaidotas 1917 m. Vilniaus konferencijos, kurios dalyviai išrinko 20 Lietuvos Tarybos narių, kurie vėliau pasirašė Vasario 16-osios aktą, dalyvis ūkininkas Pranas Bulotas. Jis 1918 m. vaikščiojo ir agitavo savanorius į Lietuvos kariuomenę, rinko aukas ir buvo pasirengęs su ginklu stoti pats, taip padrąsindamas kitus. Už nuopelnus Lietuvai prezidentas A.Smetona apdovanojo P.Bulotą Gedimino IV laipsnio ordinu. Dabar ant buvusio P.Buloto namo Virbaliūnų kaime Batniavos seniūnijoje atidengta atminimo lenta.

Batniavos seniūnijoje esančiose Paštuvos kapinėse palaidotas ir čia gyvenęs šalies politinis bei visuomenės veikėjas, kunigas, leidėjas, verslininkas, bankininkas Juozas Vailokaitis. Tose pačiose kapinaitėse šalia brolio ilsisi ir Vasario 16-osios akto signataro, vieno įtakingiausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, finansų ministro, bankininko, pramonininko, mirusio 1944 m. Vokietijoje, Jono Vailokaičio palaikai.

Būtent J. ir J.Vailokaičiai įsteigė AB "Palemonas" – plytų ir čerpių gamybos bendrovę prie Palemono geležinkelio stoties, įkūrė plytines Garliavoje, Gelgaudiškyje, Kybartuose, Kuršėnuose, Panevėžyje. Šių brolių įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrai, finansų raidai. 1919 m. vasario 16 d. J.Vailokaitis kartu su Aleksandru Stulginskiu, Andriumi Dubinsku ir Pijumi Grajausku įsteigė Lietuvos ūkio banką.

Šlaitas ir vienuolynas

Be skulptūros, skirtos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, seniūnija iki šiol turėjo kelias lankytinas vietas, tarp kurių – Virbaliūnų šlaitas ir slėnis, vadinamas Sklandytojų kalva. Šioje erdvėje brendo ir tvirtėjo Lietuvos sklandytojų sparnai ir sklandė laisvės idėjos.

Kaip teigiama seniūnijos interneto svetainėje, originalumu, architektūrine išmone ir didingumu išsiskiria Tolivardžių kaime esantis Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir Šv.Juozapo basųjų karmeličių vienuolyno pastatas, pastatytas 2000 m. Paštuvos kapinių pakraštyje prieš trejus metus atstatyta sudegusi sena nedidelė medinė bažnytėlė.

"Vis dėlto didžiausias seniūnijos pasididžiavimas – darbštūs, kraštą mylintys, puoselėjantys gamtą ir istorinį paveldą, gražias tautos tradicijas, draugiški bendruomenės nariai", – teigė seniūnas.