Daug kas priklauso nuo aplinkos, kas joje vyksta, kiek svarbus tampa žmogaus likimas. Žodį perduoda motinos su savo švelnumu ir meile, todėl jis kvepia vaikystės sodais ir jaunystės romantika, o vėliau ant lūpų jaučiamas medaus skonis, kaip pasakytų Mažvydas, pagrindinis J. Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ veikėjas, istorinė asmenybė, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Knyga nuėjo ilgą kelią. Šią temą nagrinėjo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai, dalyvaudami konferencijoje, skirtoje Spaudos ir knygos dienai paminėti (organizatorės: Marija Gustainienė, Ramunė Jarocka, Rasa Zigmantavičienė, Aurelija Inokaitienė, Rasa Krėpštienė).

Renginį pradėjo 5 a klasės mokinė Elena Laurinavičiūtė (fortepijono mokytoja Rasa Krėpštienė), atlikusi muzikinį kūrinį fortepijonu (E. McDowell „Laukinei rožei“). Literatūrinę kompoziciją pagal gimnazijos mokytojos, dailininkės, poetės Aurelijos Inokaitienės poemą „Knygos kelias“ parengė 5 a klasės mokiniai su mokytoja Ramune Jarocka. Raiškus žodis padėjo apžvelgti rašto atsiradimo istoriją ir knygos kelią iki mūsų dienų.

Pranešimus apie gimtosios kalbos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje parengė devintokai Linas Jasinskas ir Taja Sokaitė (mokyt. Rasa Zigmantavičienė). Jie atskleidė lietuvių kalbos pranašumą tarp kitų kalbų, perteikdami jos žaismingumą, sinonimų gausumą, melodingumą, tarmių grožį ir išskirtinumą. Juoko žiūrovams sukėlė Tajos Sokaitės pašmaikštavimai apie aukštaičių ir žemaičių nesusikalbėjimą (kas aukštaičiui smagu, žemaičiui reiškia sunku). Konferencijoje skaitytas dvyliktokės Marijos Vaitkutės rašinys „Kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą?“ ( mokyt. Marija Gustainienė). Jis buvo apdovanotas Prienų rajono savivaldybės padėkos raštu, o Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai norėjo kartu pasidžiaugti šiuo laimėjimu.

Vienuoliktokės Augustė Blažėnaitė ir Paulina Banaitytė, Gabrielė Santockytė ir Karolina Stonytė (mokyt. Marija Gustainienė) domėjosi kalbos klaidomis žiniasklaidoje ir atliko tyrimą, išnagrinėjusios įvairaus pobūdžio klaidas ir atskleidusios priežastis, kodėl tų klaidų vis dar pasitaiko. Pastebima ne tik linksnių vartojimo klaidų, bet ir netaisyklingai pateikiamų prielinksninių konstrukcijų. Taikant ilgus sudėtinius sakinius, mintis neretai atrodo paini ir sunkiai suprantama, kai kuriais atvejais galima įžvelgti ir dviprasmybių. Mokinės akcentavo, kad ir pasitaiko klaidų, svarbu jas matyti ir taisyti, gražinti kalbą, turtinti žodyną.

Genovaitė Navickaitė. / M. Gustainienės nuotr.

Šis projektas naujas tuo, kad mokiniai ruošėsi iš anksto (rašė pranešimus, atliko tiriamuosius darbus), pakviesta viešnia vienuolė Genovaitė Navickaitė, savanoriaujanti Šv. Gertrūdos bažnyčios Maldos pagalbos tarnyboje, kongregacijos „Šventoji Šeima“ apaštalė. Ji papasakojo apie „Kronikos“ leidybą sovietiniais metais, patirtus sunkumus, kovą už laisvą žodį, aukojimąsi spausdinant ir platinant šį leidinį, slėpimą ir net areštą, net beveik dvejus metus, praleistus Panevėžio moterų kalėjime. Šiemet minimas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 – metis (ji leista nuo 1972 m. iki 1988 m.). Mokiniai turėjo galimybę pagilinti istorijos žinias, atskleisti savo kūrybinius ir tiriamuosius gebėjimus bei įprasminti meilę gimtajai kalbai bei knygai. Ypač patraukliai atrodė pasirinktas vienuolės pašaukimo kelias, kuriam atiduota daugiau kaip penkiasdešimt metų. Tai išbandymų ir iššūkių kelias, tačiau vienuolė Genovaitė Navickaitė, papasakojusi ir apie savo šeimos suformuotas vertybes, teigė, kad daug galios turėjo šeima, ją palaikiusi sunkiomis valandomis ir teikusi didelę dvasinę bei moralinę pagalbą. Net moterų kalėjime, kai teko išbūti tarp degradavusiujų, sako, išmoko gerumo. Kaip didingai pasakyta. Ar įmanoma išmokti gerumo? Tai didelės dvasinės stiprybės žmogus gali pastebėti gėrį visur, net menkiausiuose kasdieniuose reikaluose ir suprasti, kad kiekvieno žmogaus sieloje yra tas gėrio deimantas, jis žėri, tik gyvenimo kryžkelės kartais žmonėms pasidaro labai painios ir nepavyksta išlikti stipriems. Palūžusiems visada yra proga atsikelti.

Meninės pakraipos mokiniams nesvetimi tautos istorijos vingiai. Jie domėjosi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidyba, sužinojo, kad tai buvo populiarus pogrindinis leidinys to meto visuomenėje. Kardinolas Sigitas Tamkevičius, SJ, Kauno arkivyskupas emeritas, tuo metu buvo pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius, jos leidimo Simne ir vėliau Kybartuose organizatorius. Vienuolė Genovaitė Navickaitė, dirbusi ligoninėje, mokėjo spausdinti rašomąja mašinėle, todėl ji uoliai ėmėsi spausdinimo darbų. „Kronikoje“ buvo rašoma apie Bažnyčios veiklos varžymą, tikinčiųjų persekiojimą ir žmogaus teisių pažeidimus. Norėta visuomenei ir pasauliui skelbti, kas vyko tuometėje Lietuvoje, kaip gimtasis žodis sunkiai skynėsi kelią per tamsą.

Konferencija baigta mielos pavaduotojos Jurgitos Jablonskienės padėkos žodžiais ir palaikymu viskam, kas gražaus daroma gimnazijoje. Dalyviams smagu buvo įsiamžinti su vienuole, dalyvavusia tokioje sudėtingoje pogrindinėje veikloje, spausdinant ir platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Jaunoji karta tegali būti vėl naujai įkvėpta branginti gimtosios kalbos turtus, juos puoselėti ir kas dieną džiaugtis naujai pavartotu žodžiu, plečiant savo žodyną. Kas gali padėti tą daryti? „Knygos. Jas reikia skaityti“,- taip atsakoma Aurelijos Inokaitienės poemoje „Knygos kelias“.