Margininkų kaimas prie Piliuonos mažai kam žinomas, bet Pažaislio muzikos festivalis jau ne vienam padėjo atrasti kamerinę koncertinę erdvę Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Jau treti metai čia skamba muzikos garsai – vienas kasmetinio festivalio koncertas rengiamas ir Margininkuose. Čia muzikinis gyvenimas neapsiriboja Pažaislio renginiais – kultūrą prie kaimo artinančios bendruomenės ir veiklaus jos pirmininko dr. Justino Rimo iniciatyva čia vyksta įvairių atlikėjų, chorų koncertai.

Klausytojai atranda Margininkus Kauno rajone, o Margininkų koncertų klausytojai dažnai sutinka ir jaunų, talentingų atlikėjų. Pernai tokia pažintis įvyko su vokaliniu ansambliu "Acusto", šiemet klausytojai klausėsi "Reversio", pristačiusio programą paradoksaliu pavadinimu: "Lietuviška birbynė ir XVI-XVIII a. Vakarų Europos muzika".

Paradoksas tas, kad senąja lietuviška birbyne nei renesanso, nei baroko muzikos tinkamai pagroti neįmanoma, o dabartinė – nuo praeito amžiaus vidurio tobulinta ir modifikuota birbynė – yra gerokai nutolusi nuo autentiško liaudies instrumento. Liaudies instrumentų meistrai Pranas Serva ir Povilas Samuitis, ieškodami galimybių išgauti šiuo instrumentu visą chromatinį garsyną, sukūrė ne tik tobulą ir gana paslankų instrumentą, artimą klarnetui ar obojui, bet atvėrė kelius ir šių instrumentų šeimai – šiuo metu platų birbynės diapazoną dalijasi aukštoji, tenorinė ir kontrabosinė birbynės.

Mes įpratę identifikuoti birbynę, kaip liaudies muzikos instrumentą, atliekantį kūrinius, artimus valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" repertuarui. Beje, būtent šio ansamblio gastrolėms Maskvoje prieš pusšimtį metų ir susirūpinta tobulinti iki tol buvusį primityvų piemenų ragelį. Birbynėmis atliekama baroko ir renesanso muzika intriguoja, verčia suklusti. Kas tie keistuoliai, laužantys nusistovėjusius stereotipus?

Smalsuoliai, žinovai ir kaimo bendruomenės atstovai birželio 21 d. rinkosi į nedidukę Margininkų bažnytėlę pasiklausyti šio keisto reiškinio – ansamblio "Reversio", kuriame aukštosiomis birbynėmis groja Darius Klišys ir Algirdas Jedemskij, tenorine birbyne – Laurynas Vaitkus, klavesinu ir vargonais – Maindaugas Radzevičius, o vokalu instrumentinę muziką papildo solistė Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas).

Klausant XVI–XVII a. muzikos, ją atliekančių birbynių tembrai kinta neatpažįstamai, mainydamiesi tai obojaus ar anglų rago, tai klarneto, basklarneto ar dar kurio nors seno medinio pučiamojo instrumento garsų spalvomis. Plati išgaunamų tembrų įvairovė, kūrinių stilistikos paieškos, pakankamas muzikos atlikimo meistriškumas liudija apie nemenką ansamblio brandą, požiūrio į atliekamą muziką gilumą ir atsakomybę. Vis dėlto tobulėjimui ribų nėra.

Po koncerto kalbinome vieną iš ansamblio įkūrėjų – marijampolietį birbynininką D.Klišį, studijavusį birbynės vingrybes Kauno J.Gruodžio konservatorijoje, garso režisūros – JAV, birbynės atlikimo meno – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Čia susidomėjęs baroko muzika, su vargonininku ir klavesinininku M.Radzevičiumi 2003 m. įkūrė ansamblį "Reversio".
Paklaustas, ar groja tradicinius, liaudiškus kūrinius birbynei, senosios muzikos atlikėjas D.Klišys atsakė neigiamai. Panašu, kad praeities laikų harmonijos skambesys užvaldęs negrįžtamai. Nesvarbu, kokiais instrumentais jis išgaunamas, jei tas reverso žvilgsnis į praeities muziką yra tyras. Tada įtikinamas ir klausytojas, o konservatyviai nusiteikęs skeptikas priverstas suabejoti savo teisumu.

– Kaip kilo mintis susiburti į ansamblį – juk daugiausia dėmesio buvo skirta solinei senajai muzikai?

– Solo grojau daugybę metų – ir su Mindaugu, ir su kitais atlikėjais, plėtėsi repertuaras, norėjosi įjungti daugiau atlikėjų, suburiant birbynių ansamblį, ir prieš kelerius metus šią svajonę pavyko įgyvendinti. Daugiausia atliekame senąją XVII a. muziką, juk ir mūsų ansamblio pavadinimas "Reversio" – tai grįžimas atgal, kelionė, apsisukimas, reversas. O susižavėjimas senąja muzika kilo dar studijų laikais, atliekant privalomąsias baroko sonatas.

– Ansamblio branduolys – duetas. Kokia tikroji ansamblio sudėtis?

– Šis mano duetas su M.Radzevičiumi gyvas jau daugelį metų. J.Šalčiūtė prisijungė vėliau, kai radome nemažai repertuaro su vokalu, paskui įsitvirtino birbynių atlikėjai. Tačiau viskas priklauso nuo programos. Kai atsiranda idėja naujai programai, aš juos kviečiuosi, pradedame dirbti. Nėra taip, kad ištisai savaitę po savaitės repetuotume. Nėra ir tokių galimybių – juk ir patys muzikantai iš skirtingų miestų – Laurynas ir Algis iš Vilniaus, Jurgita – iš Kauno, mes su Mindaugu esame Marijampolėje, o Mindaugas dar ir tarp Kauno bei Vilniaus blaškosi. Todėl intensyvioms repeticijoms susiburiame prieš koncertus.

– Kokie tokio ansamblio, grojančio birbynėmis senąją muziką, sunkumai, o gal patogumai pasirenkant ir įgyvendinant repertuarą?

– Kalbant apie repertuarą, anksčiau drąsiau jį rinkausi. Per laiką esu susidūręs su įvairiomis nuomonėmis žmonių, muzikantų, kritikų, kurie labai skirtingai žiūri į šį mūsų reiškinį. Vieni mato net tradicijos griovimą, kiti žiūri labai palankiai ir su dideliu susidomėjimu tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Susidūrimas su senosios muzikos atlikimo nusistovėjusia mokykla ir yra didžiausias sunkumas. Nors tą sieną pralaužti mums jau po truputį pavyksta. O patogumai tokie, kad mūsų pasirenkamo repertuaro kūriniai ir buvo parašyti seniesiems instrumentams, dar neturėjusiems vožtuvėlių, dengiančių skylutes. Jie nebuvo tokie ištobulinti kaip dabar, tad buvo artimi birbynėms. Tad tokį repertuarą mums patogu atlikti.

– Grojimas birbyne, palyginti su kitais tradiciniais instrumentais, yra kitoks, ir senosios muzikos stilistikai išgauti nėra atlikimo tradicijų. Kur semiatės žinių?

– Kai 2006 m. buvau tarptautiniuose meistriškumo kursuose Belgijoje, daug diskutavome su senosios muzikos atlikėjais. Galiausiai man buvo pasakyta, kad šioje srityje esu pionierius ir pats turiu viską atrasti bei išmokti. Tada pradėjau gilintis į praeities meistrų traktatus, mokiausi praktiškai per pačių kompozitorių kūrybą, per ieškojimus ir klaidas... Toks yra tas kelias ir tokia yra nepramintu taku einančiojo dalia. Tik taip gali atrakinti tuos baroko retorikos, artikuliacijos klodus ir pritaikyti juos birbynei. Muzikos akademijoje įgytos tradicinio muzikavimo birbyne žinios čia ne visada tinka.

– O lietuvių kompozitoriai ar jau pastebėjo naujas birbynės galimybes?

– Nemažai šiuolaikinės muzikos birbynei yra parašęs Vytautas Germanavičius, ją atlikęs birbynininkas Irmantas Andriūnas. Pats esu nemažai grojęs Felikso Bajoro, Vytauto V.Barkausko jaunesniojo kūrinių, bet šiuolaikinės muzikos birbynei nėra daug.