Miestą atrasti per vizualines ir garsines patirtis savanoriams padėjo menininkai Ignas Andriuškevičius, Francisco Ladrón de Guevara ir Karolina Latvytė-Bibiano, surengę jiems garso, eksperimentinio piešimo ir fotografijos kūrybines dirbtuves.

Eksperimentinio piešimo dirbtuves vedęs F.Ladrón de Guevara įsitikinęs, kad kūrybinių dirbtuvių formatas yra labai tinkamas kūrybinės patirties neturintiems žmonėms. "Dauguma savanorių tokios patirties nebuvo turėję. Vesdamas dirbtuves jiems pabrėžiau, kad norint piešti nereikia jokių išskirtinių įgūdžių, svarbiausia – procesas turi būti linksmas. Kartu su jais transformavome jų Kaune įgytas patirtis ir atradome būdų, kaip jausmus, prisiminimus ar pojūčius paversti linijomis, formomis popieriaus lape. Dirbtuvių rezultatai buvo netikėti ir labai įdomūs. Net ir tie savanoriai, kurie dalyvavo mažiausiai, sugalvojo labai kūrybingų sprendimų", – pastebi F.Ladrón de Guevara.

Fotografijos dirbtuves vedusi K.Latvytė-Bibiano, didelę laiko dalį praleisdama kūrybiškoje aplinkoje, bendraudama su meno lauko bendruomenės nariais, džiaugiasi galėjusi iššokti iš jau pažįstamo rato ir apsikeisti patirtimis su savanoriais, kurie smalsiai įsitraukė į kūrybines dirbtuves.

"Viena iš užduočių buvo atrasti miestą per abstrakčias detales: suskeldėjusį grindinį, aptrupėjusias pastatų sienas ar pan. Norėjau pamatyti, kokias detales pastebi savanoriai ir kur atranda estetinį vaizdą. Atliekant šią užduotį, prie manęs priėjusi savanorė paklausė: kodėl esant mieste reikia žvalgytis į nereikšmingas detales, kai prieš akis – jo grožis?" – pasakoja menininkė ir priduria, kad bendradarbiavimas tarp kūrėjų ir skirtingų bendruomenių, šiuo atveju – savanorių, yra labai svarbus, suteikiantis naujų ir netikėtų patirčių.

Garso dirbtuvėms vadovavęs I.Andriuškevičius savanorius supažindino su garso įrašymo technikomis ir paragino įsiklausyti į Kauno garsus. "Stebėdamas savanorius, tyrinėjančius, kaip įvairūs objektai skamba individualiai ir sąskambyje su kitais, nejučia prisiminiau, kaip pats, prieš gerą dešimtmetį, pirmą kartą pajutau įsiklausymo į aplinkos garsus ir jų fiksavimo džiaugsmą", – patirtimi pasidalija I.Andriuškevičius.

Fragmentas: Kauno žemėlapis, kurį savanoriai sukūrė padedami profesionalių menininkų, atskleidžia jų pastebėtus miesto akcentus. / „iMap“ nuotr.

Skirtingas patirtis per menines veiklas sukaupusių savanorių sukurtas interaktyvus žemėlapis, kurį piešė į Kauną iš Prancūzijos savanoriauti atvykusi Lalou Cadiou-Thirion, pristatomas "Beyond Expression" (liet. "Už išraiškos ribų") parodoje virtualiojoje "IRGI galerijoje".

Apie tai, ar lengvai savanoriai atrado savitą miesto charakterį, koks buvo žemėlapio kūrimo procesas ir kaip, nuostabos kupinais žvilgsniais tyrinėdami Kauną, jie įkvėpė projekto rengėjus į savo gimtąjį miestą pažiūrėti pirmą kartą žvelgiančiojo akimis, – pokalbis su projekto "iMap" koordinatore Deimante Latvyte.

– "AC Patria" vardas asociajuojasi su socialinėmis savanorystės veiklomis, pagalba jaunuoliams pasiruošti savarankiškam gyvenimui, todėl virtualiojoje "IRGI galerijoje" pristatoma organizacijos savanorių paroda, iš pirmo žvilgsnio, atrodo tarsi išėjimas už įprastų veiklų ribų. Ar paroda galėtų būti nauju formatu organizacijos veikloms įgyvendinti? Ar tai eksperimentas, noras tiek savanoriams, tiek organizacijai išbandyti kažką naujo?

– Drąsu teigi, kad paroda, kaip koncepcija, gali būti ar bus naujas organizacijos veiklų formatas, tačiau patirtis kuriant žemėlapį ir meninių bei socialinių veiklų sujungimas leido plačiau pasižiūrėti į organizacijos vykdomas veiklas, padrąsino nebijoti ir ieškoti naujų jų įgyvendinimo būdų ir ateityje.

– Paroda "Beyond Expression" (liet. "Už išraiškos ribų") yra organizacijos vykdyto projekto "iMap" paskutinis etapas. Kaip kilo paties projekto idėja?

– Pirminė projekto idėja buvo sukurti Kauno žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos mėgstamos savanorių vietos. Tačiau planai šiek tiek pasikeitė, nes menininkas, su kuriuo buvo sutarta rengti žemėlapio kūrimo dirbtuves, nebegalėjo dalyvauti projekte, todėl buvo nuspręsta, į pagalbą pasikvietus "IRGI galerijos" kuratorę Karoliną Latvytę-Bibiano, į Kauną pasižiūrėti ne tik per vizualines, bet ir per garsines savanorių patirtis.

– Kokiomis veiklomis projekto metu užsiėmė atvykę savanoriai?

– Pagrindines savanorystės veiklas būtų galima skirstyti į kelias sritis: socialinę (jaunimo centras, vaikų dienos centrai, socialiniai dienos centrai), kultūrinę ir edukacinę (bibliotekos, mokyklos, Kauno menininkų namai), aplinkosauginę (regioninis parkas). Savanorių veiklų spektras buvo platus – nuo pagalbos rengiant vaikų stovyklas iki suoliukų regioniniame parke dažymo.

– Viena iš jūsų paminėtos kultūrinės ir edukacinės savanorių veiklos sudedamųjų dalių buvo Kauno pažinimas. Kokiais būdais savanoriai ieškojo galimybių susipažinti su miestu? Kokias miesto ypatybes pastebėjo pirmiausiai? Kas mieste jiems buvo neįprasta, kėlė nuostabą?

– Prieš atvykdami, savanoriai neturėjo aiškaus Kauno vaizdo. Pavyzdžiui, teiravosi, ar iki jų gyvenamosios vietos važiuoja metro. Pirmaisiais mėnesiais Kauną jie pažino labiau iš turistinės pusės, nes lankė rekomenduotinas ir lankytinas vietas, tačiau, projektui įsibėgėjus, susipažindami su kauniečiais, savanoriai pradėjo atrasti ir mažiau pažintas Kauno vietas. Jie džiaugėsi gamtos plotais, kuriuos pasiekti galėjo neišvykdami už miesto ribų, o nuostabą kėlė didelis temperatūros pokytis – po ilgos ir šaltos žiemos, kai mėgavosi užšalusiais Kauno marių ar karjerų peizažais, savanoriai nesitikėjo sulaukti tokios karštos vasaros. Taip pat stebėjosi ir dažnai miesto dangų spalvinančiais fejerverkais, nes daugelyje šalių, iš kurių jie atvyko, fejerverkai yra uždrausti.

– Ar meninės veiklos, kuriomis savanoriai užsiėmė menininkų I.Andriuškevičiaus, F.Ladrón de Guevaros ir K.Latvytės-Bibiano rengtose kūrybinėse dirbtuvėse, visiems savanoriams buvo smalsumą keliantis būdas susipažinti su miestu? Ar jie lengvai įsitraukė į kiek neįprastą Kauno pažinimo – per skirtingas kūrybines veiklas – formą?

– Ne visi savanoriai į menines veiklas įsitraukė vienodai, bet dalis jų tikrai atrado savyje paslėptą menininko gyslelę ir aktyviai dalyvavo visose dirbtuvėse, dalijosi įspūdžiais ir kūrė savo Kauną. Man buvo be galo įdomu stebėti šį procesą iš šalies – įsiminė, kaip garso dirbtuvių metu vaikščiojome su diktofonu po Laisvės alėją ir savanoriai bandė atrasti garsus, kurie jiems labiausiai asocijuojasi su Kaunu.

Gatvelės, suoliukai, namai, organizacijos lieka jų prisiminimuose, kuriuos savanoriai išsiveža su savimi ir dalelė Kauno keliauja po visą Europą.

– Parodoje "Beyond Expression" (liet. "Už išraiškos ribų") pristatomas Kauno miesto žemėlapis, kuriame (šaltibarščių lėkštės piktograma) sužymėtos organizacijos (socialinės globos centras "Vija", Senamiesčio vaikų dienos centras, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padaliniai, Kauno menininkų namai ir kt.), kuriose savanoriai tikriausiai praleisdavo nemažai laiko. Ar kiekviena iš šių vietų taip pat prisidėjo prie miesto pažinimo?

– Miestas tikrai nėra tik architektūra, gatvės ar jo istorija. Miestą kuria ir žmonės, todėl organizacijos, kuriose savanoriai praleisdavo nemažai laiko, prisidėjo prie jų miesto pažinimo, suvokimo. Būdami savanoriais skirtingose organizacijose, jie galėjo geriau pažinti kauniečius, kurie yra svarbi miesto dalis. Be to, ne visos organizacijos, kuriose jie savanoriavo, buvo įsikūrusios miesto centre, dėl to jiems teko apsilankyti ir tokiose vietose, kurių, atvykę į miestą ne savanoriauti, jie tikriausiai nebūtų atradę.

– Žemėlapis taip pat iliustruotas ir nuotaikingais savanorės L.Cadiou-Thirion piešiniais, po kuriais slepiasi juos papildantys I. Andriuškevičiaus iš savanorių surinktų miesto garsų sukurti garso takeliai, taip pat fotografijos, piešiniai, tapybos darbai. Savanoriams paliko įspūdį ne tik turistiniai miesto objektai: Kauno pilis, senamiestis, Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia, funikulierius, Kauno IX forto muziejus, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, bet įdomus buvo ir, pavyzdžiui, Šilainių mikrorajonas, jie mėgavosi mieste esančiais žaliaisiais plotais, gal kiek neįprastas savanoriams pasirodė miesto viešasis transportas. Žinoma, svarbios buvo ir gastronominės patirtys. Ar jums, kaip projekto koordinatorei, savanorių atradimai kėlė nuostabą? Kokie, jūsų nuomone, buvo patys netikėčiausi?

Fragmentas: Kauno žemėlapis, kurį savanoriai sukūrė padedami profesionalių menininkų, atskleidžia jų pastebėtus miesto akcentus. / „iMap“ nuotr.

– Savanoris iš Ispanijos dalijosi savo patirtimi, kad jo šalyje įprasta autobusą stabdyti pakėlus ranką, todėl tokiu būdu nutarė susistabdyti autobusą ir Kaune, bet sulaukęs praeivių žvilgsnių suprato, kad jie stoja tik stotelėse. Kalbant apie lietuvišką virtuvę, ji savanoriams kėlė dvejopų jausmų – vieniems patiko, o kitiems pakako paragauti vieną kartą. Vis dėlto didžiausią įspūdį visiems paliko šaltibarščiai. Savanoris iš Prancūzijos, būdamas Kaune, kurį laiką juos valgė kiekvieną dieną. Jis sakė, kad grįžęs namo, tikrai gamins dar kartą ir vaišins kitus, jei tik pavyks rasti kefyro.

Man pačiai didžiausią nuostabą kelia kultūriniai skirtumai, kuriuos atranda savanoriai. Taip pat stebėjimas, kaip per metus, kol jie vieši čia, Kaunas jiems tampa vis artimesnis. Gatvelės, suoliukai, namai, organizacijos lieka savanorių prisiminimuose, kuriuos jie išsiveža su savimi ir dalelė Kauno keliauja po visą Europą.

– Galbūt savanorių patirtys, pirmieji kartai, paskatino iš naujo pažvelgti į Kauną ir jus?

– Bendraudama ir klausydamasi savanorių patirčių supratau, kad kasdienybėje kartais pamirštu įvertinti mažas, tvarkingas gatveles ar žalius parkus mūsų mieste. Pokalbiai su savanoriais įkvėpė tiesiog išeiti į Kauno gatves ir į miestą pasižiūrėti taip, tarsi matyčiau jį pirmą kartą, o tai leidžia atrasti naujus pastatus ar simbolius, kurių nebuvau pastebėjusi, nors ta pačia gatve vaikščioju jau ne vienus metus.

Projekto dalyviai

ESK "iMap" projekto savanoriai: Nagore Urzelai, Liban Abchir, Enora Hillaireau, Yannick Rebondin, Lalou Cadiou-Thirion, Leonardo Winter, Óscar Reyes Gomez, Tomás Silva Pinto Ribeiro da Cunha, Seng Ein Phanthajak, Camille Schulligen, Clément Monhonval, Viktors Vanags, Evgenii Andreev, Laia Sanahuja Tresseras, Canberk Kavrar, Yacine Belhadi, Stefano Nebbia, Mulukhsa Edigarova, Kübra Eyuplar, David Orrego Arias.

Projekto koordinatorės: Deimantė Latvytė, Aušrinė Barkauskaitė. Parodos kuratorė – Karolina Latvytė-Bibiano. Iliustracijos – Lalou Cadiou–Thirion. Garso takeliai – Ignas Andriuškevičius. Projekto veikloje dalyvavo ir Francisco Ladrón de Guevara, Vitalija Lyska.