- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tapytojas V. Lingys: norėčiau būti šviesioji pasaulio pusė
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
-
Atidarymas
Vilnietis tapytojas Vytenis Lingys didžiausią iki šiol Lietuvoje rengtą personalinę parodą "Šešėlio šviesa" pristato Kaune. Retrospektyvoje atsiskleidžia 40 metų nuolat kintantis autoriaus kūrybinis kelias.
43 personalinės parodos
Nors daugiausia dėmesio skiriama V.Lingio tapybai, greta eksponuojami ir piešiniai, scenografijų bei instaliacijų dokumentacija, filmas pagal R.Lileikio ir K.Mašanausko Requiem. Žiūrovai kviečiami į pastebimai pasikeitusią Kauno paveikslų galerijos erdvę.
V.Lingys gimė 1956 m. Vilniuje. Studijavo tuomečiame Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) tapybą (dėstytojai Jonas Švažas, Antanas Gudaitis).
Be tapybos ir piešinių, kūrė scenografijas kino filmams, dekoracijas ir kostiumus Šiaulių, Kauno, Vilniaus Jaunimo bei Sankt Peterburgo teatrams. Yra surengęs 43 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja grupinėse parodose.
Menotyrininkas ir filosofas profesorius Antanas Andrijauskas V.Lingį vadina vienu intelektualiausių dabartinių Lietuvos tapytojų, kurio darbai išsiskiria originaliu, metaforišku mąstymu, jautriomis meno formomis, autoriui būdingomis spalvomis.
Baltos paletės meistras
Šiandien V.Lingys žinomas kaip elegantiškos linijos ir subtilios baltų tonų paletės meistras. Link abstrakcijos artėjančiose drobėse – rytietiškos estetikos, Vakarų dailės istorijos ir gamtos atspindžiai. "Kiekvienas žinome, kaip atrodo pragaras. Bet kaip atrodo rojus – sunku pasakyti," – sako menininkas, savo kūryboje nuolat ėjęs šviesos link, besiskleidžiančios baltų tonų ir grynų spalvų skambesiu.
Parodoje galima pamatyti ir intriguojamų, ilgą laiką niekur neeksponuotų sovietinio laikotarpio, 1976–1991 metų, V.Lingio paveikslų. Tuo metu menininkas nepritapo nei prie socialistinio realizmo reikalavimų, nei prie arsininkams būdingos, vadinamosios lietuviškosios koloristinio ekspresionizmo tradicijos. 8–9-ojo dešimtmečio paveikslai – siurrealistinės scenos, kuriose kažkur keliauja kupranugariai, vyksta papūgų medžioklė ir vaikštinėja baltas asiliukas su raudonu pavadėliu.
Kūryba keičia erdvę
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsivėrus galimybėms keliauti bei pažinti svetimas kultūras, V.Lingio kūryba ėmė keistis, ženklai ir metaforos įgijo brandumo, tapymo maniera – lengvumo, vis drąsiau formavosi savitas koloritas.
Scenografo patirties turintis menininkas nusiteikęs pastebimai pakeisti ir žiūrovams įprastą Kauno paveikslų galerijos ekspozicijų salės vaizdą. Tam buvo pasitelkta per 50 papildomų šviestuvų, neįprasti kūrinių eksponavimo būdai, specialiai šiai parodai ant sienos bus kuriamas laikinas piešinys.
Parodoje galima ne tik išsamiai susipažinti su V.Lingio kūrybos visuma, bet ir pamatyti, kaip kūrybiškas požiūris gali pakeisti aplinką.
Dvylika klausimų tapytojui
– Su kokiu žodžiu geriausiai rimuojasi žodis tapytojas? – prieš parodos atidarymą paklausėme V.Lingio.
– Nesirimuoja. Man šis žodis – atsiskyrėlis vienuolis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai3
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
T. Norvila-Morfai: gatvės menas yra gyvas kaip ir pats miestas
„Kurdamas gatvės meną, susitaikai su tuo, kad tavo kūriniai nėra amžini“, – sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas slapyvardžiu Morfai. Jis – vienas pirmųjų gatvės menininkų Lietuvoje, kurio kūrinių gali...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...