Vienas asmuo
Miestas ir kaimas – du poliai, kurių skirtys ryškios net XXI a. Pagrindinis argumentas, kodėl kaimai socialiai, kultūriškai, ekonomiškai yra atitolę nuo didesnių šalies miestų, sostinių, – žmonės, kurių poreikį savišvietai ir geresnei gyvenimo kokybei nustelbia kiti prioritetai. Kad ir kaip norėtųsi, kad pirmenybė būtų teikiama ryšiui su gamta kurti, jį išlaikyti, atrandant autentiškas savo šaknis ir vietos istoriją, šiandienos realybė yra kitokia.
Paroda "Dievs Daba Darbs" – projekto, plėtoto 2013–2015 m., rezultatas. Savo meninį tyrimą V.Eksta pradėjo apleistoje sodyboje Latvijos kaime, pastebėjusi vienkiemyje stovintį namą.
"Statinys buvo pradėjęs susilieti su gamta – jame apsigyveno paukščiai, drugeliai ir musės. Taip pat buvo likę daugybė dulkėmis nugultų kažkieno daiktų. Baldų, virtuvės įrankių, puodynių, laikrodžių, pjūklų... ir spinta, pilna moteriškų drabužių", – pasakoja fotografė. Naudodamasi rastu rekvizitu, kūrėja įkūnijo ano laiko moterį, atkurdama vaizduotėje suprojektuotas jos kasdienybės scenas. Menininkė ne tik kūrė fotografijų seriją, tačiau pati buvo savo kuriamos istorijos pagrindine ašimi – pasakotoja ir veikėja kartu.
Intuityvi istorija
Autorės pasakojama subjektyvi istorija, pažymėta autobiografiniais faktais, asmeninėmis patirtimis, pažinotų žmonių šešėliais.
Apleistame name rasti daiktai inspiravo V.Ekstą sukurti savo istorijos versiją, paremtą ne istorikų įrašais, o intuicija. Menininkė ne atkartojo buvusio gyvenimo nuotrupas, o sukūrė menamus kadrus, įamžinusius galimą praeitį. Kūrinių cikle autorė sujungė dvi laiko plotmes, palikdama nedidelį plyšį žiūrovui atsirasti dviejų laikų sandūroje ir papildyti naratyvą asmeninės patirties detalėmis.
Pereinant nuo vienos fotografijos prie kitos, laiko atstumai iškorija, o menininkės transformuota erdvė žingsnis po žingsnio ima priminti senelių namus kaime: su siuvinėtomis užuolaidėlėmis, dengiančiomis siaurus langus, nerta balta staltiese ant didelio apskrito stalo, virtuvėje išdygusiomis česnakų kekėmis. Atmosferą užpildo nostalgiški žvilgsniai į praeitį, kurioje paprasti kasdieniai įpročiai įgaudavo visiškai kitokią jauseną, atkartojami senelių namuose: tapdavo lėtesniais, kupinais natūralių kvapų, įsiliejančiais į gamtos ritmą.
Šviesos atkarpos
V.Ekstos pramanyta moteris gyveno gamtos ritmu, kuris atsiskleidžia žvelgiant į šviesą fotografijose: aiškiai juntamas dienos dalijimas į atkarpas ir jų užpildymas ryto ritualais, darbais, poilsiu.
Minkšta, gelsva šviesa apglėbia veikėją namuose – saugioje jos tvirtovėje, šalta šviesa pasitinka lauke, dirbant įprastus darbus: prižiūrint gyvulius, tvarkant kiemo aplinką, renkant šakas krosniai pakurti. Dvi skirtingos erdvės (laukas, namai) ir du šviesos srautai žymi dvigubą istorijos skaitymo būdą.
Žiūrovas, žvelgdamas į fotografijas, gali išeiti į platų ieškojimų lauką, tirdamas praeities artefaktus, arba gali sugrįžti į vidų (personažo, savo) ir, remdamasis individualia patirtimi, tęsti regimą naratyvą.
Kas? V.Ekstos paroda "Dievs Daba Darbs".
Kur? Kauno fotografijos galerijoje.
Kada? Veikia iki rugpjūčio 14 d. Rugpjūčio 11 d. 17.30 val. – parodos aptarimas-apžvalga.
Naujausi komentarai