Ne mažiau nei būti pokalbio dalyviu, įdomu atsiriboti nuo savęs ir klausytis, kaip kalbasi kiti. Kaip parinkdami ir dėliodami žodžius kuria bendrą patyrimų lauką.

Tapytojų Rosandos Sorakaitės (R.S.) ir Povilo Ramanausko (P.R.) kūrybinius etapus, išskirstytus į žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį, stebinti "Santaka" šįkart paprašė abiejų menininkų pasidalyti tarpusavy apie tai, ką atrado, jautė, kur link ėjo vasaros laikotarpio atkarpose.

Todėl vasarinis "Procesas" išskaidytas į įvykius: parodas, plenerus, susitikimus su kitais menininkais, kuriuose svarbiausia išlieka pokalbio elementas, atrandant skirtingas jo raiškos formas.

****

Paroda "IMAGINARIUM. Kitapus regimybės" ("Pamėnkalnio galerija", Vilnius)

P.R.: Tai buvo įdomi, gera paroda. Mano kūryboje atspindys yra pasikartojantis elementas, kartais atsirandantis sąmoningai, kartais – intuityviai, tačiau pasiruošimas šiai ekspozicijai buvo galimybė apmąstyti atspindžio kontekstą nuodugniau. Buvo įdomu pamatyti ir kitų autorių "atspindžius", interpretacijas bei su kai kuriais susipažinti ir jų kūrybą "gyvai" pamatyti pirmą kartą.

– Kokią įtaką grupinės parodos daro asmeniniam žvilgsniui į savo kūrinius?

R.S.: Kiekviena grupinė paroda kuria skirtingą emocinį lauką, kuris kartais padeda, kartais trukdo. Įdomu ir tiesiog reikalinga jį stebėti, pasitikrinant, kaip darbas "skamba" skirtingų parodų, jų formatų kontekstuose. Bendroje parodoje savo kūrinius galima pamatyti per atstumą ar iš šono, o tai kartais atveria nepastebėtus paveikslų niuansus.

P.R.: Sutinku su Rosanda, kad grupinėse parodose dalyvauti, pamatyti savo ir kitų kūrybos santykį – sveika. Asmeninis žvilgsnis į savo kūrinius gali būti kritiškas ir neigiamas, tačiau kartais ir teigiamas. Tai skatina tolimesnius ieškojimus, nebūtinai sietinus tik su kitų kūrinių aplinka, tačiau ir su naujomis ekspozicijų erdvėmis.

– Kokios darbų savybės / ypatybės atsivėrė dalyvaujant šioje parodoje? Kokius naujus kontekstus įgijo kūriniai?

P.R.: Parodoje pirmą kartą pabandžiau lanksčiajai tapybai suteikti formą (įprastą standartą, t.y. stačiakampį 300x150 cm, karpiau ir pjausčiau). Ieškojau abstrakčios formos, derančios su ryškia spalva ir potėpiais.

****

Galerijos "Meno parkas" rengta paroda CHORAS. (VDA ekspozicijų salės "Titanikas", Vilnius).

R.S.: Manau, choro idėja pasiteisino ir buvo taikliai išpildyta. Vaikštant po ekspoziciją, ji darniai banguoja, perleidžiant trumpą solo kiekvienam atskirai.

P.R.: Galerijai "Meno parkas" šįmet – 20 metų, todėl žymėdami sukaktį galerijos veiklas ir galerijos menininkų kūrybą pristatėme Vilniaus meno žiūrovams.

Įdomu pamatyti visą galerijos menininkų, kolegų kūrinių paletę – kaip visumą vienoje erdvėje. Tai stipri ir įvairi paroda – daug geros, skirtingų kartų tapytojų kūrybos: tapybos, instaliacijų, objektų, vaizdo meno. Tiek menininkai, tiek jų kūryba yra labai skirtinga, tačiau visi turime bendrą vardiklį.

– Kokias Kauno, Lietuvos, Europos vizualaus meno lauko tendencijas pastebite dalyvaudami grupinėse parodose?

Deja, Lietuvos kultūra per mažai matoma Europoje. Kodėl? O kokia šalies kultūros politika šiuo atžvilgiu? Koks pačių lietuvių požiūris į kultūrą šalyje?

R.S.: Kiek tenka dalyvauti, aplankyti ar tiesiog matyti reportažus internete, pirma, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra daug puikių, savitų autorių. Jie per mažai matomi Europoje, tačiau tai neapibrėžia jų kūrybos kokybės ar aktualumo.

P.R.: Pratęsdamas prieš tai buvusį klausimą pastebiu, kad Kaune, Lietuvoje – daug geros tapybos (kitų sričių menininkams, ko gero, tapyba yra atsibodusi (juokiasi – aut. past). Apskritai kalbant apie menus, yra daug įdomaus ir aukštos kokybės meno. Deja, Lietuvos kultūra per mažai matoma Europoje. Kodėl? O kokia šalies kultūros politika šiuo atžvilgiu? Koks pačių lietuvių požiūris į kultūrą šalyje? Tikiuosi, ateityje situacija gerės. Nes, manau, Lietuva ne krepšinio šalis, o kultūros.

****

Grupės "KaNiBaL'HoPoX" simpoziumas ir paroda Palangoje (KaNiBaL'HoPoX yra Europos kūrybinių erdvių tinklas, kurio nariai, galerijos yra "Meno parkas" (Lietuva), "4,Barbier" (Prancūzija), "La Xina A.R.T." (Ispanija), "TPK Art i Pensament Contemporani" (Ispanija), "5 Orte" (Vokietija), "transfo" (Prancūzija)).

– Bendravimas, bendradarbiavimas su kitais kūrėjais. Kuo jie svarbūs?

R.S.: Bendrauti su žmonėmis, kurie dega savo veikla, gyvenimu (kalbu apie bet kurioje srityje veikiančius žmones) visada yra prasminga. Kalbantys skirtingomis kalbomis, būdami skirtingo amžiaus, simpoziume visi dirbome bendroje dirbtuvėje, tačiau atmosfera buvo itin šilta ir atvira. Tokioje erdvėje pamatai, kaip skiriasi kiekvieno menininko mąstymas, priėjimas prie tos pačios situacijos. Tai nuostabi patirtis."

P.R.: Dalytis idėjomis, išklausyti kito nuomonę, matyti kito menininko kūrybinį procesą, diskutuoti yra labai naudinga, suartinanti patirtis, svarbi asmeniniam kūrybiniam tobulėjimui. Tiek kūrybine, tiek kultūrine prasmėmis tarpusavio bendravimas išsivystė į kultūrų dialogą. Surengėme simpoziumo parodą "Antano Mončio namuose-muziejuje". Nedidelė, bet jauki erdvė talpino dvidešimties menininkų kūrybą. Pamatėme, kuo esame skirtingi, kuo panašūs.

Išvyka į Latviją. Erin Lawlor paroda Marko Rothko centre Daugpilyje.

– Ar kitų kūrėjų mintys / kūrybinė filosofija daro įtaką jūsų kūrybai?

R.S.: Gal tai ne įtaka, o poveikis. Dažnai būna, kad kai kurios mintys, idėjos ar vaizdiniai giliai įsirėžia, todėl juos prisimeni, permąstai, pradedi pastebėti jų atsikartojimus, sutapimus kasdienėje aplinkoje. Toks meno poveikis svarbus ir reikalingas, o jam susipynus su kita gyvenimo patirtimi, randasi saviti pastebėjimai.

P.R.: Reikia stengtis kuo daugiau pamatyti, išgirsti ir t.t. (kalbu ne tik apie vizualiuosius menus). Tuomet stebi save, ar tau tai artima, aktualu, priimtina, ar ne. Išryškėja, kaip pats matai aplinką ir kokia yra tavo kūrybinė filosofija. Kaupiamas vaizdinių ir minčių bagažas lyg bendra sąmonė. Ji persekioja, slegia, tačiau kiek ji turi įtakos, neaišku, gal būtent ji viską perkeičia, interpretuoja.

****

Personalinė P.Ramanausko paroda NATURE'S FOOL – ARTIST'S COOL. "Lanksčioji tapyba" ("Meno parkas", Kaunas).

P.R.: Artėjant parodai, eksperimentavau su medžiaga, kuri tapo naujo kūrybos etapo lūžio tašku. "Lanksčioji tapyba" tiek tiesiogine, tiek perkeltine, koncepcine prasmėmis – naujas tapybos veikėjas. Kalbu apie šiuolaikinės tapybos, kaip medijos, atvirumą, lankstumą ir universalumą. Parodoje buvo keletas temų ir potėmių, pvz.: šiuolaikinė tapyba prieš "dailę"; akidangčiai, kuriuos dėvi ne arklys, o žmogus, simbolizuojantys siauro akiračio tipą; #buitis ir Vincentas van Goghas. Su idėjomis būna taip: jos ateina arba sugalvoji, bandai įgyvendinti, o tada pasiseka arba ne. Šiuo atveju su "Lanksčiąja tapyba" viskas susiklostė laimingai. Stengiausi, kad paroda būtų kitokia. Praėjus tam tikram laikui, apibūdinčiau ją kaip santūriai eksperimentinę. Norėtųsi gal kiek daugiau. Visada įdomu, kas bus kitą kartą.

****

Meno mugė ARTVILNIUS'17. Geriausio jaunojo menininko apdovanojimas – P.Ramanauskui.

P.R.: Džiaugiuosi šia nominacija. "Lanksčioji tapyba" pramušė. Malonu, kai tavo kūryba yra vertinama ir įvertinta. Smagu ir dėl galerijos "Meno parkas", kuri pasitikėjo, o mes kartu su Rosanda dirbome stengdamiesi padaryti viską kaip įmanoma geriau. Mūsų lūkesčiai pasiteisino. Mugėje galerija "Meno parkas" buvo įtraukta į geriausių "ArtVilnius’17" galerijų Top 7.

****

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė "Scope Basel'17", kurioje dalyvavo R.Sorakaitė.

R.S.: Vertinu šią galimybę, juolab kad vienas paveikslas iškeliavo į naujus namus Hamburge. "Scope Basel’17, kartu su kitomis garsiomis meno mugėmis, vyksta, vadinamosios meno savaitės metu, taigi į Bazelį suplūsta meno mėgėjai iš viso pasaulio, todėl tai yra puiki vieta pristatyti Lietuvos kūrėjus.

****

Pastaruoju metu P.Ramanausko parodas (ar parodas, kuriose dalyvauja tapytojas) lydi muzika.

– Kokia jos reikšmė? Ji yra tik fonas ar papildinys, praplečiantis kūrinių suvokimo lauką?

R.S.: Nepameluosiu už mus abu pasakydama, kad dirbant studijoje muzika yra labai svarbus elementas, padedantis panirti į tam tikrą nuotaiką, prisiminti, paryškinti būseną. Be abejo, kartais atvirkščiai – pakanka gatvės triukšmo ar lietaus garso už lango. Bet savo mėgstamos muzikos klausomės labai dažnai.

P.R.: Taip, muzika lydi visada, o kuriant ji ypač svarbi. Reikia tam tikro fono, kuris priklauso nuo to, ar kūrybinis darbas yra įtemptas, reikalaujantis susikaupimo, ar lengvesnis. "Nature‘s fool – Artist‘s cool" parodos atidarymo metu grojau plokštelėmis iš namų fonotekos kolekcijos, nes norėjosi, kad parodos atidarymas būtų neformalus, jaukus, buitiškas.

Grojant pastebėjau, kad prie tam tikros nuotaikos muzikos paroda ir kūriniai, atrodo, atsiskleidžia visai kitaip. Iš pradžių apie tai nesusimąsčiau, tačiau tai nustebino ir sukėlė minčių, inspiruojančių tolesnius planus.