Planuoja plėstis etapais

Preliminariais duomenimis, bendra investicijų suma Kauno rajone per ateinančius penkerius metus gali siekti ne mažiau kaip 250 mln. eurų. Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, didelių užsienio kompanijų investicijos, kurios šiemet buvo rekordinės, svarbios ne tik Kauno regionui, bet ir visai Lietuvai. Kartu jis atkreipė dėmesį į problemas, kurias būtina spręsti krašte, kuriame sparčiai plečiasi verslas.

Automobilių komponentų milžinė "Hella" 8,9 ha sklype šalia Sergeičikų kaimo jau pradėjo statyti vieno modulio 7 tūkst. kv. m ploto gamybines patalpas, prie kurių ateityje bus galima prijungti dar tris panašius modulius. Pirmame etape planuojama investuoti iki 30 mln. eurų ir sukurti 250 darbo vietų. Ateityje veiks 20 technologinių linijų, o baigus projektą įmonėje turėtų dirbti maždaug 2 tūkst. žmonių. "Hella" vadovai jau formuoja naują komandą, ieškodami darbuotojų bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu.

Kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavęs tuometis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šios gamyklos atidarymas bus naudingas visai Lietuvai. "Bendrovės "Hella" atėjimas bus stiprus signalas ir kitoms užsienio įmonėms, nes jos Lietuvą matys kaip inžinerinės pramonės šalį, kur galima gaminti ir tiekti detales didžiausiems automobilių gamintojams", – tuomet teigė M.Sinkevičius.

"Hella" yra tarptautinė bendrovė, kurioje dirba 38 tūkst. darbuotojų 35 šalyse. Įmonių grupė kuria inovatyvias apšvietimo sistemas ir elektronikos sprendimus automobilių pramonei, jai priklauso vienas didžiausių automobilių detalių, aksesuarų, diagnostikos ir paslaugų mažmeninės prekybos tinklų Europoje. 2016–2017 m. "Hella" pardavimo pajamos siekė apie 6,6 mlrd. eurų.

Kurs ateities technologijas

"Continental" – kita milžiniška tarptautinė bendrovė, kurios atstovai neseniai pasirašė susitarimą su Lietuvos Vyriausybe dėl 95 mln. eurų vertės gamyklos statybų. Tai bus viena didžiausių užsienio investicijų Lietuvos istorijoje. "Continental" vadovų paskelbtą sprendimą viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" vadovas Mantas Katinas vadina lūžiu, galinčiu pritraukti į Lietuvą daugiau automobilių pramonės vystytojų. Projektą planuojama įgyvendinti pakaunėje, todėl jis buvo pristatytas ir Kauno rajono vadovams. Raudondvario dvare įvykusiame susitikime "Continental" viceprezidentas Peteris Grünas patvirtino, kad jau parengtas gamyklos projektas, statybas numatyta pradėti kitų metų viduryje, o gamybą pradėti iki 2019 m. vidurio. Kauno rajone ruošiamasi statyti į ateities technologijas orientuotą gamyklą. 16 tūkst. kv. m ploto gamybos padalinyje "Continental" gamins keleivių saugumo bei išmaniosios pagalbos vairuotojui komponentus: durų ir sėdynių kontrolės elementus, išmaniąsias langų užtamsinimo sistemas, adaptyvios greičio palaikymo sistemos jutiklius bei priekinius radarus automatinio stabdymo funkcijai.

"Continental" skelbia, kad jos padaliniuose 56-iose pasaulio valstybėse dirba 227 tūkst. darbuotojų. Kompanijos pardavimo pajamos 2016 m. siekė 40,5 mlrd. eurų.

Kartu su automobilių pramone koja kojon žengia ir aukščiausio lygio mokymus rengianti "Decura Akademie". Vokietijoje registruota įmonė bendradarbiauja su BMW, "Siemens", "Rols-Royce", HIPP ir kitomis kompanijomis. Neseniai jos padalinys įsikūrė Raudondvaryje.

Gamins stomos priemones

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje pradėjo statyti gamyklą ir garsi medicinos įrangos gamintoja "Hollister". Bendrovės prezidentas ir generalinis direktorius George'as Maliekelis tvirtino, kad į naują gamyklą planuojama investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 darbo vietų. Verslininkai pasirinko 13 ha sklypą šalia Sergeičikų kaimo. Jame turėtų atsirasti ne tik gamybinės patalpos, bet ir nedidelis skveras, laisvalaikio zonos.

1921 m. įkurta "Hollister" yra viena iš trijų didžiausių pasaulyje stomos priežiūros, šalinimo sistemos sutrikimus lengvinančių priemonių gamintojų, taip pat siūlanti intensyvios terapijos ir žaizdų priežiūros reikmenis.

"Hollister" atstovai pastebėjo, kad jų kompanijos gaminamos produkcijos paklausa ypač didėja Europos šalyse, kurios susiduria su opiomis senstančios visuomenės problemomis. Bendrovė netipiška tuo, kad jos savininkai yra įmonės darbuotojai.

Nesnaudžia ir lietuviai

Be minėtų verslo milžinų, Kauno LEZ domisi ir daugiau investuotojų – daugiausia logistikos, aviacijos įmonės. "Užsienio investuotojai žada sukurti daug naujų darbo vietų, tačiau mums svarbus ir vietinis verslas. Didžiuojamės pasaulio rinkas užkariaujančiomis "Garlita", "Elinta", "Hoptransa", MTC, "Baltic Transline", BLS ir kitomis lietuviško kapitalo įmonėmis", – vardijo V.Makūnas.

Meras pabrėžė, kad verslas sparčiai vystosi ne tik LEZ, bet ir kitose teritorijose: Garliavoje, Domeikavos seniūnijoje esančiame Kumpių kaime, šalia automagistralės Vilnius–Kaunas esančiame logistikos parke, Babtų seniūnijoje.

Šiemet Ringauduose atidarytas bendrovės "Analizė" šiuolaikinis medicinos priemonių sandėlis ir biuras. Naujojo pastato dydis – 2,6 tūkst. kv. m, vertė apie 2,5 mln. eurų.

Naujame logistikos centre Mitkūnų kaime įsikūrė veterinarijos priemonėmis prekiaujanti "VetMarket". Garliavos apylinkių seniūnijoje veikianti baldų gamykla "Nordic Idea" taip pat smarkiai plečiasi. Netrukus bendras visų jos gamybos patalpų plotas sudarys 7 tūkst. kv. m, o pajėgumas išaugs tris kartus. Į naujas gamybos patalpas ir įrenginius įmonė investavo 6 mln. eurų.

Dideli iššūkiai savivaldybei

V.Makūnas tvirtino, kad investuotojus į pakaunę traukia patogi geografinė padėtis, išvystyta transporto infrastruktūra, patraukli verslo aplinka, didelio miesto kaimynystė. Kartu meras pabrėžė, kad sėkmė lydi tada, kai įvairios institucijos dirba sutelktai. "Nereikia tverti tvorų tarp savivaldybių ar lenktyniauti, kieno nuopelnai didesni – investicijos naudingos visam kraštui", – teigė V.Makūnas.

Vienai savivaldybei sunku įveikti tokius iššūkius, todėl reikia, kad sprendžiant strateginius klausimus dalyvautų ne tik savivaldybių, bet ir Vyriausybės, verslo atstovai.

Verslo atstovai nori įsikurti ir pradėti veikti kuo greičiau, todėl savivaldybė siekia skubiai rengti statybų planavimo dokumentus, rūpintis keliais, komunikacijomis, tarpininkauti su kitomis institucijomis. "Didžiulį darbą pritraukiant investuotojus atlieka Ūkio ministerija, kelių infrastruktūros klausimus padeda spręsti Lietuvos automobilių direkcija. Norėčiau padėkoti ir viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" komandai, kuri į mūsų kraštą nukreipė ne vieną stambų investuotoją", – kalbėjo rajono vadovas.

Kauno LEZ direktorius Vytas Petružis tvirtino, kad Vyriausybė ir savivaldybė į LEZ yra investavusios apie 5 mln. eurų. Dar daugiau investuoja pati LEZ įmonė.

Dabar ypač aktualu įrengti įvažas ir viadukus į pramonės zonas, kad sunkusis transportas aplenktų gyvenamuosius kvartalus.

V.Makūnas pabrėžė, kad svarbu matyti ne tik investicijas, kuriamas darbo vietas, bet ir šalia gyvenančius žmones, kuriems verslo atėjimas gali kelti nepatogumų, tokių kaip padidėjęs transporto srautas ir pan. "Vienai savivaldybei sunku įveikti tokius iššūkius, todėl reikia, kad sprendžiant strateginius klausimus dalyvautų ne tik savivaldybių, bet ir Vyriausybės, verslo atstovai", – tvirtino meras.

Būtina gerinti kelių tinklą

Kauno rajone plečiasi kelios verslo zonos. Tam, kad jos būtų prieinamos ir nekeltų problemų gyventojams, itin svarbu rūpintis kelių infrastruktūra. Savivaldybės ir Automobilių kelių direkcijos lėšomis šiuo metu tvarkomos Karmėlavos ir Ramučių, esančių šalia Kauno LEZ, pagrindinės gatvės, tiesiami šaligatviai, įrengiamas apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai. Meras džiaugiasi, kad Susisiekimo ministerija atgaivino primirštą Karmėlavos aplinkkelio idėją.

Logistikos parke įsikūrusioms "Lidl", "Limedikai", Lietuvos paštui ir kitoms įmonėms labai reikėtų patogesnės ir saugesnės įvažos į automagistralę. Automobilių kelių direkcija jau ieško sprendimų.

Kumpių kaime, prie automagistralės Kaunas–Klaipėda, Vokietijos bendrovė "Hegelmann Transporte" stato logistikos įmonę, kurios vertė sieks 20 mln eurų. Šioje zonoje įsikūrę "Senukų" logistikos sandėliai ir dar apie 60 įvairių įmonių, kurios seniai laukia viaduko.

"Dėl transporto spūsčių kenčia ne tik verslininkai, bet ir visa Užliedžių seniūnija. Šalia automagistralės "Via Baltica" įsikūręs logistikos centras "Baltic Logistic Solutions" taip pat norėtų plėstis, tad čia irgi gyvybiškai reikia įvažos", – vardijo problemas V.Makūnas.

Įvertino ir ekspertai

Meras pabrėžė, kad šalia augančių pramonės teritorijų svarbu kurti žaliąsias zonas, statyti vaikų darželius, maitinimo įstaigas. Savivaldybė jau parengė Ramučių daugiafunkcio centro rekonstrukcijos projektą. Po vienu stogu įsikurs vaikų darželis, pradinė mokykla, sporto klubas, šalia bus įrengtas parkas. "Iškilusias problemas stengiamės spręsti tardamiesi su verslo bendruomene, Kauno LEZ, oro uosto vadovais", – kalbėjo rajono vadovas.

Kauno rajone vykstančius pokyčius pastebi ir vertina ekspertai, visuomeninės organizacijos. Lietuvos verslo konfederacija už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą Kauno rajono savivaldybę apdovanojo "Auksine krivūle". Septintus metus Lietuvos savivaldybes vertina ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Jo reitingų lentelėje Kauno rajonas kol kas nebuvo žemiau antros vietos. Liepos mėnesį Liucernoje (Šveicarija) vykusioje tarptautinėje konferencijoje Kauno rajonui įteikta Europos verslo asamblėjos (Europe Business Assembly) vėliava ir sertifikatas, pažymintis rajono pranašumus inovacijų bei investicijų srityse.