Draugystės ir verslo pradžia

"Pentacom" – viena iš pirmųjų nepriklausomybės pradžios laikų bendra Lietuvos ir Švedijos įmonių. Pasukame laikrodžio rodyklę atgal. Laivės alėjoje, prie fontano, dar puikuojasi "Merkurijus". Nyksta įprasti sovietmečiui prekystaliai. Juos išstumia naujosios verslininkų bangos prekės. Vienas įspūdingiausių skyrių – "Pentacom".

Nepriklausomybės pradžios verslo ypatumai buvo išskirtiniai. Užteko nusipirkti ir parduoti. Iš Rusijos parsigabenęs vagoną vario laužo, per naktį galėjai tapti milijonieriumi. Gerai gyventi norėjo visi. Vežti į Lietuvą parduoti galima buvo viską, nes visko trūko.

Dar vienas neapsiplunksnavusios valstybės bruožas buvo perdėtas ir išskirtinis dėmesys visoms užsienio delegacijoms. Taip pamažu užsimezgė Kauno ir Vekšio (Švedija) miestų draugystė. Švedų delegacijas, kurių sudėtyje buvo ne tik politikai, bet ir verslo bei kultūros atstovai, į Kauną lydėjo visų tuo metu mėgstamas ir gerbiamas Jarlas Brantingas. Tuo metu jis buvo Vekšio vicemeras, Lietuvos garbės konsulas Vekšyje, apie penkiolika metų buvo Lietuvos ir Švedijos draugijos pirmininkas.

J.Brantingas ir šiandien svečiuojasi Lietuvoje, tačiau Kaunas jau nebėra tuo traukos centru, kokiu buvo anuomet. J.Brantingas – vienas iš jau minėtos "Pentacom" bendrovės akcininkų, kaip teigiama, likęs prie suskilusios bendro su lietuviais verslo geldos.

Perėmė pastatą

Kelius švedams į Lietuvą ir lietuviams į Švediją pramynęs J.Brantingas šiemet sužinojo, kad 25 metus veikiančios "Pentacom" bendrovės partneris Ernestas Rimvydas Natkevičius pardavė įmonės akcijas, įsteigė kitą bendrovę "Turto valdymo biuras" ir nupirko "Pentacom" pastatą esantį Jonavos gatvėje.

Švedijos piliečio interesams Lietuvoje atstovauja humanitarinių mokslų daktarė, rašytoja, kritikė Silvija Laurenčikaitė. Moteriai teisėsaugininkai išaiškino, kad taip apgautų žmonių yra ne vienas. Teisėsaugai žinomas modelis: sudėtingoje situacijoje atsidūrusi įmonė bankrotinama, steigiama nauja, o senosios turtas perpumpuojamas į naująją.

"Jarlas nieko nežinojo apie Ernesto ketinimus. Jarlo klaida, kad nuoširdžiai pasitikėjo Ernestu. Jis Jarlui žodžiu pasakydavo dokumentų turinį, o Jarlas nė neskaitęs pasirašydavo. Jarlas nė akimirką nedvejojo Ernesto dorumu. Jis kitos kultūros žmogus – Švedijoje viskas paremta pasitikėjimu", – moralinį smūgį patyrusio švedo išgyvenimus perdavė S.Laurenčikaitė.

Švedo atstovė tvirtino, kad J.Brantingas per visus 25-erius "Pentacom" gyvavimo metus nėra gavęs dividendų. Esą kaip dividendai J.Brantingui buvo nupirktas "Saab" automobilis, tačiau paaiškėjo, kad ir pastarasis yra bendrovės nuosavybė.

Grindė pasitikėjimu

S.Laurenčikaitė tvirtina, kad jie su J.Brantingu visada laukdavo iš "Pentacom" direktoriaus E.R.Natkevčiaus žinių apie tai, kas vyksta firmos padangėje. Moteris neslepia, kad E.R.Natkevičius pasakojo apie ekonominės krizės suduotus smūgius, apie tai, kad kai kurie partneriai neįvykdė savo įsipareigojimų, apie prarandamus milijonus.

"E.R.Natkevičius išaiškino, kad situacija tiek bloga, kad reikia užstatyti pastatą ir paimti paskolą iš banko. Šitą Jarlas žino. Tačiau apie pastato pardavimą buvo tik užsiminta. E.R.Natkevičius prasitarė, kad ketina savo akcijas parduoti. Jarlas nenorėjo savo parduoti", – dėstė S.Laurenčikaitė.

"Pentacom" įmonė veiklos pradžioje nuomojosi patalpas "Merkurijuje". Vėliau akcininkai, kurių buvo ne tik minimi herojai, o ir dar keli švedai, nutarė pirkti apleistą pastatą Jonavos gatvėje. Sovietinės architektūros palikimas atgimė naujai. Anuomet "Pentacom" pastatas Jonavos gatvėje buvo vienas moderniausių ir gražiausių.

Pasak S.Laurenčikaitė, būtent J.Brantingas inicijavo pastato pirkimą. Esą J.Brantingo rekomendacijomis ir E.R.Natkevičius tapo pagrindiniu akcininku, valdančiu daugiau nei puse "Pentacom" akcijų, ir direktoriumi.

"Jarlas tikėjo, kad tik savininku būdamas direktorius dirbs sąžiningai ir nuoširdžiai. Todėl E.R.Natkevičius ir turėjo pagrindinį akcijų paketą", – dėstė S.Laurenčikaitė. Iš pradžių švedai į Lietuvą parduoti vežė viską, nes nežinojo, kas lietuviams galėtų rūpėti. Galiausiai verslas išsigrynino, "Pentacom" liko prie vėdinimo sistemų, kitoms prekėms ir paslaugoms įkurtos atskiros firmos.

Gudriai apmovė?

S.Laurenčikaitė pasakojo, kad J.Brantingas ir E.R.Natkevičius tapo savotiškais draugas. Lietuvis yra viešėjęs pas švedą, santykiai esą visada buvo geri, todėl nekilo nė menkiausios abejonės, kad vieną dieną liks vienas.

Pasak S.Laurenčikaitės, E.R.Natkevičius savo akcijas pardavė jiems visai nepažįstamam asmeniui. Bandymai susisiekti su naujuoju "Pentacom" direktoriumi nebuvo sėkmingi.

S.Laurenčikaitė įsitikinusi, kad verslo partneris galėjo atvirai pasakyti J.Brantingui apie savo ketinimus. Labiausiai esą ir skaudina tai, kad jau garbaus amžiaus J.Brantingas į E.R.Natkevičių žiūrėjo kaip į sūnų ir todėl juo besąlygiškai pasitikėjo.

"Mums pinigai nėra svarbūs, tačiau ta moralinė žala neišmatuojama. Aš humanitarė, Jarlas tam tikra prasme taip pat, be to, Lietuvai nusipelnęs žmogus ir taip leisti sau tyčiotis – labiausiai žeidžia. Vienas advokatas mums pasakė – tai gudriai apmovė", – dėstė S.Laurenčikaitė.

Gelbėjimo operacija

E.R.Natkevičius "Pentacom" akcijų pardavimą ir pastato Jonavos gatvėje įsigijimą vadina kone "Pentacom" gelbėjimo planu. "2009 m. ekonominė krizė pakenkė "Pentacom" kaip inžinerines sistemas montuojančiai įmonei. Patalpos buvo įkeistos bankui, kai kurie partneriai neįvykdė savo įsipareigojimų ir nutraukė sutartis", – "Pentacom" skendimą aiškino E.R.Natkevičius.

Buvęs švedo partneris priminė, kad per krizę visi labiau norėjo parduoti, o pirkti nesistengė. "Pentacom" pastatas Jonavos gatvėje buvo įvertintas daugiau nei 2 mln. litų. Pasak E.R.Natkevičiaus, jis įkūrė įmonę "Turto valdymo biuras", paėmė paskolą iš banko ir nupirko bankui įkeistą "Pentacom" pastatą.

"Pentacom" atsiskaitė su bankais, kitais kreditoriais ir sėkmingai tęsia veiklą iki šiol. Aš kaip akcininkas neprivalėjau tartis su kitais akcininkais, ar parduoti savo akcijas, ar ne", – poziciją gynė E.R.Natkevičius. Jis tvirtino, kad visi su "Pentacom" susiję sprendimai J.Brantingui buvo žinomi.

Pasak E.R.Natkevičiaus, Lietuvos garbės konsulas Vekšyje dalyvavo visuose akcininkų susirinkimuose, visuose dokumentuose yra jo parašai, todėl viskas yra teisėta ir žinoma. E.R.Natkevičius tvirtina, kad jis, kaip "Pentacom" direktorius, visus sprendimus priėmė tik su akcininkų palaiminimu. Esą apie pastato Jonavos gatvėje pardavimą J.Brantingas negalėjo nežinoti.

Prielaidą, kad Švedijos pilietis galėjo nesuprasti visų dokumentuose surašytų niuansų, E.R.Natkevičius atrėmė klausimu: "25 metus suprato, o šiemet jau ėmė ir nebesuprato?"

Įžvelgia neskaidrumą

S.Laurenčikaitės keliamas abejones verslo skaidrumu, pastangas nuslėpti tai, kas vyksta, ir išstumti J.Brantingą iš verslo E.R.Natkevičius vertina kaip pačios moters ambicijas. "Su J.Brantingu visada buvo labai geri santykiai. Jis geras žmogus. Santykiai kiek pašlijo, bet, manyčiau, ne be jo sugyventinės įtakos", – rėžė E.R.Natkevičius.

S.Laurenčikaitė kloja ant stalo keletos "Pentacom" akcininkų susirinkimų dokumentus. Moteris pirštu baksnoja į jai užkliuvusius dalykus, kai viename susirinkime dar minimas kelių milijonų vertės pastatas, o po kelių dienų vėl vykusiame akcininkų susirinkime nebelieka eilutės apie pastatą.

Dar labiau moteriai užkliuvo tai, kad jai J.Brantingas tvirtina viename iš akcininkų susirinkimų nebuvęs ir kai kurių dokumentų akyse nematęs. "Buvo pasinaudota pasitikėjimu. Jarlas kaip sako, taip ir daro, o Ernestas sako viena, o daro kita. Jarlas negodus žmogus. Tačiau kai partneriui visa, kas šventa, yra tik pinigai, tai šokiruoja", – nesiliovė stebėtis S.Laurenčikaitė.

J.Brantingui 80 metų. Per 25-erius jo draugystės su Lietuva metus užgyventa daug bičiulių, pažįstamų. S.Laurenčikaitė užsiminė, kad J.Brantingas neišsižadėjo Lietuvos ir čia užmegztų ryšių, tačiau vizitus į Kauną kol kas yra sustabdęs.