Visuomenės apklausa

Balandžio 18–28 d. atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, ar, jų nuomone, kilus ekstremaliai situacijai šalies verslas įsitrauktų padėti Lietuvai.

Savo poziciją respondentai vertino skalėje nuo 1 iki 10 – nuo pozicijos, kad verslas tikrai nepadėtų, iki nuomonės, kad tikrai padėtų.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ užsakymu atliktos bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatai rodo, kad kiek dažniau apklausos dalyviai manė, kad įmonės neliktų abejingos krizinėse situacijose – vertinimo vidurkis siekia 6,04 balo.

Trūksta kasdienybėje

Apžvelgdamas „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatus Seime vykusios „Apskritojo stalo diskusijos: pilietiškumas versle“ metu, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pažymėjo – tokios krizinės situacijos kaip COVID-19 pandemija ar saugumo iššūkiai yra puikus pavyzdys, kaip Lietuvoje veikiančios įmonės mobilizuojasi ir veikia išvien su valstybe.

Ministro manymu, gali būti, kad visuomenė net ir nepamato visų atvejų, kai verslas elgiasi pilietiškai. „Gal visuomenė to nemato, nes tai įvyksta tuo metu, kai labiausiai reikia“, – diskusijoje kalbėjo L. Savickas.

Vis dėlto, kaip pažymėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, reikia siekti, kad verslas demonstruotų pilietiškumą ne tik ekstremalių situacijų metu, bet ir kasdienėje veikloje – prisidedant prie socialinių, aplinkosaugos ir kitų visuomenei aktualių problemų sprendimo.

„Akivaizdu, kad krizinėse situacijose mūsų verslo bendruomenė yra vis pilietiškesnė ir susitelkianti. [...] Norėtųsi ieškoti atsakymų, kaip tose kasdienėse, ne krizinėse, situacijose, rasti verslą kaip parterį“, – pridūrė L. Savickas.

Negali įvardyti

„Spinter tyrimai“ apklausos metu taip pat teirautasi, ar respondentams, renkantis prekes ir paslaugas, svarbus verslo pilietiškumas.

53 proc. negalėjo įvardyti nė vienos, jų nuomone, pilietiškos įmonės pavyzdžio. 11 proc. nurodė, kad pilietiškų verslų Lietuvoje iš viso nėra.

Šeši iš dešimties respondentų nurodė, kad pilietinė įmonių pozicija jiems yra svarbi – 13 proc. teigė, kad jiems tai labai svarbu, dar 49 proc. – greičiau svarbu. Ketvirtadalis – 26 proc. – atsakydami nurodė, kad verslo pilietiškumas jiems veikiausiai nesvarbus, o 12 proc. patikino, kad jiems tai visiškai nesvarbu.

Vis dėlto, nors pilietiškumas versle svarbus, dauguma respondentų – 53 proc. – negalėjo įvardyti nė vienos, jų nuomone, pilietiškos įmonės pavyzdžio. Be to, 11 proc. nurodė, kad pilietiškų verslų Lietuvoje iš viso nėra.

Paklausus, kokie verslo įmonių veiksmai ar sprendimai rodo jų pilietiškumą, dažniausiai apklausos dalyviai įvardijo viešą verslo poziciją svarbiais visuomeniniais klausimais (35 proc.), vykdomas socialines kampanijas (35 proc.), paramą valstybei krizių metu (35 proc.), paramą nevyriausybinėms organizacijoms (34 proc.), lietuviško kapitalo auginimą (32 proc.), darbuotojų skatinimą savanoriauti (21 proc.), taip pat verslo veiksmus už įmonės ribų (20 proc.).

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Neaišku, kam skirta mokesčių reforma

Nors 87 proc. šalies gyventojų yra girdėję apie Vyriausybės teikiamą mokesčių reformą, daugiau kaip pusei jų – 54 proc. – neaišku, kam šie pakeitimai reikalingi ir kam bus skiriamos papildomai surinktos mokesčių lėšos.

Tokius rezultatus atskleidė „Delfi“ užsakymu gegužę atlikta internetinė reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Pozicija: 40 proc. apklaustųjų teigė, kad greičiau sutiktų asmeniškai prisidėti prie didesnio gynybos ir krašto apsaugos finansavimo. / BNS nuotr.

Duomenys rodo, kad 18 proc. gyventojų visiškai neaišku, 36 proc. – labiau neaišku, 30 proc. – labiau aišku nei neaišku, o 17 proc. – visiškai aišku, kam reikalinga ši mokesčių reforma ir kam bus skiriamos papildomai surinktos mokesčių lėšos.

40 proc. apklaustųjų teigė, kad greičiau sutiktų asmeniškai prisidėti prie didesnio gynybos ir krašto apsaugos finansavimo. 23 proc. respondentų teigė, kad tikrai sutiktų, 20 proc. – greičiau nesutiktų, o 17 proc. – tikrai nesutiktų prisidėti.

Gyventojų taip pat teirautasi, kokie turėtų būti pagrindiniai papildomi gynybos ir krašto apsaugos finansavimo šaltiniai. 51 proc. apklaustųjų nurodė, kad turėtų būti perskirstomos esamos biudžeto lėšos kitų sričių sąskaita, 33 proc. pažymėjo papildomą akcizo mokestį tabakui, alkoholiui, degalams, 23 proc. – papildomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, 21 proc. – nustatyto dydžio abonentinį mokestį visiems gyventojams, 20 proc. – papildomus mokesčius: nekilnojamojo turto, automobilių ir pan., 11 proc. nurodė kitas sritis. Respondentai galėjo pasirinkti du jiems tinkamiausius atsakymus.