Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, liepą Lietuvos upių vandens lygis smarkiai krito, o itin karštai prasidėjęs rugpjūtis situaciją tik pablogino. Dėl to kylančias problemas pastebi ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (KHE), ir Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD), ir žvejai.

Krenta per greitai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji hidrologė Janina Brastovickytė sakė, kad savaitgalį lietus atgaivino mažesnes upes, tačiau didžiosios upės jo liko nepaveiktos.

"Savaitgalį lietus šiek tiek pakėlė mažesnių upių vandens lygį, bet Neriai ir Nemunui jis nepadarė jokio poveikio – vandens lygis nepadidėjo", – teigė hidrologė.

Pasak J.Brastovickytės, vandens lygis krenta gana sparčiai, tad pamažu jis pradeda atitikti hidrologinius sausros kriterijus.

"Pavojus kol kas dar nežymus, tačiau problema egzistuoja, nes lygis krenta per greitai. Artimiausiu metu situacija į gerąją pusę nesikeis, nes ir toliau numatomi karšti orai", – "Kauno dienos" nuraminti negalėjo J.Brastovickytė.

Dirba minimaliu efektyvumu

Pasak KHE valdančios "Lietuvos energijos gamybos" Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovo Valento Navieros, žemas vandens lygis jau kenkia hidroelektrinės efektyvumui.

"Be abejo, kritęs lygis turi įtakos. Dabar prietaka Nemune yra labai maža, todėl elektrinė gauna nepakankamą vandens kiekį. Hidroelektrinė naudoja visą vandenį, kuris atiteka, o tai reiškia, kad ji veikia minimaliu pajėgumu", – sakė V.Neviera

Šiuo metu per hidroelektrinę perbėga maždaug 100 kub. m vandens per sekundę. Normaliomis sąlygomis laikoma, kai debitas siekia 3 030 kub. m/sek., debitas minimaliam darbui – 120 kub. m/sek. Vadinasi, hidroelektrinė šiuo metu negauna net minimalaus vandens kiekio. Vandens pralaidumas normaliomis sąlygomis – 3 030 kub. m/sek.

Anot VVKD generalinio direktoriaus Antano Ivanausko, kritęs vandens lygis jau kelia problemų laivybai kai kuriuose Lietuvos regionuose. "Blogiausia padėtis dabar prie Baltarusijos sienos – nuo pat jos iki Druskininku esame uždraudę laivybą. Prie Kauno situacija stabilesnė. Rasti keli ruožai, kur reikėtų pašalinti seklumas, tačiau tai didelių problemų artimniausiu metu nesukels", – teigė A.Ivanauskas.

Kas pribaigė šamą?

Taikytis prie staigių vandens lygio kritimo ir oro pakitimo tenka ir žvejams. Anot žūklės eksperto Romo Žilinsko, žvejams reikia laukti, kol vandens tvenkiniai atvės. "Per tokį karštį tam tikrų žuvų, pavyzdžiui, šaltavandenių, kibimas žymiai suprastėja", – sakė žvejys.

Pastarosiomis dienomis internete ėme plisti Alyrtaus r. ant kranto išplukdyto milžiniško šamo nuotrauka. Negyvą žuvį suskubo nufotografuoti Nemunaičio seniūnas Rimantas Avižienis. Užvirė diskusijos, kad milžiną greičiausiai pribaigė žemas vandens lygis arba karštis.

R.Žilinskas mano, kad tai galėjo įvykti dėl kitų priežasčių.

"Šamai puikiai jaučiasi esant tokiai vandens temperatūrai. Manau, jis nudvėsė dėl vandens žydėjimo arba kokių nors kitų sutrikimų", – reziumavo R.Žilinskas.