Kovojantys su savo demonais, praradę pasitikėjimą, pasiekę ribą, kai gerti nebenori, tačiau ir sustoti negali. Dažniausiai tokie žmonės atveria anoniminių alkoholikų grupių duris. Kodėl jie skeptiškai vertina politikų kalbas apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo?

Prievarta nepadės

"Aš negaliu pasakyti, kad Lietuva prasigeria. Kai pats negeri, pasikeičia ir aplinka. Mano aplinkoje nėra prasigėrusiųjų, o draudimais dar niekas nieko nepasiekė", – apie priverstinio gydymo nuo alkoholizmo siūlymus pokalbį pradėjo trylika metų negeriantis Liutauras.

"Visi gydymo nuo alkoholizmo būdai yra geri. Kodavimas, dvylikos žingsnių programa, Anoniminių alkoholikų grupės, tačiau draudimais abejoju. Priverstinai gydant, gali būti atvirkštinis efektas", – kolegai pritarė Augis, kuris alkoholio nevartoja jau dvylika metų.

Nuo šių metų birželio Lietuvoje gali būti pradėtas taikyti priverstinis gydymas nuo alkoholizmo. Sveikatos apsaugos ministerija jau parengė visus įstatymus ir tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje skubos tvarka jiems pritars. Šio įstatymo atsiradimą paskatino tragiški įvykiai Lietuvoje – girto vyro keturių moterų žudynės Kražiuose, tragedija Kėdainių rajone.

Alkoholikams būtų taikomas panašus gydymas kaip narkomanams.  Pirmiausia tiems, kurie ne mažiau kaip mėnesį nuolat vartoja alkoholį, daro žalą smurtaudami psichiškai ar fiziškai prieš artimuosius ir šeimos narius, jeigu neužtikrina jų saugumo, netgi jų turto saugumo. Buvo kreipiamasi dėl tokių asmenų savanoriško gydymo, tai yra su jų sutikimu, bet žmogus atsisakė, neapsisprendė ir nepriėmė pats sprendimo. Taip apibūdinami potencialūs priverstinio gydymo pacientai.

Sudaryti sąlygas rinktis

Liutauras ir Augis gydymosi kelią atrado Anoniminių alkoholikų (AA) grupėje. Savanoriškas sprendimas, suvokimas, kad toks esi ne vienas, pasirinkimas, kokiu būdu sveikti – vienintelis šios klastingos ligos stabdys, įsitikinę abu vyrai. Jie pabrėžė, kad kaip AA atstovai nevertina jokių įstatymų, tačiau kaip Lietuvos piliečiai turi savo nuomonę.

"Alkoholikas į draudimą reaguoja, kaip į pasikėsinimą į jo asmeninę laisvę ir todėl daro atvirkščiai. Taip kaip vaikai, paaugliai. Draudimas, prievarta nėra išeitis. Net ir suvokdami, kad sau daro žalą, jie elgsis priešingai, nes laisvė kaip vertybė tampa svarbesnė", – Liutauras akcentavo, kad visa, ką jis kalba, yra jo asmeninė patirtis.

"Net ir sergančiam priklausomybės liga žmogui reikia sudaryti sąlygas rinktis, sudaryti patraukų jam gydymosi būdą. Uždarysime, užkalsime, priversime – nieko nepakeis", – papildė Augis. Tačiau kokią galimybę rinktis turi alkoholiko vyro žmona arba alkoholikės vyras, vaikai?

Abu vyrai ėmė vardyti variantus – Al-Anon judėjimas – tai žmonių, gyvenančių su alkoholikais, grupės, priklausomybė nuo priklausomo asmens, Moters krizių centras. "Yra išeičių ir ne tik draudimų", – kategoriškumą supratingumu mėgino malšinti pašnekovai.

Plačiai apie požiūrį

"Tai yra požiūrio klausimas. Mums, kaip tautai, reikėtų apsispręsti, ką mums reiškia tas alkoholis. Tai reikėtų padaryti ir žmogiškai, ir įstatymiškai. Daugelio požiūriu, alkoholis – tai atpalaiduojanti, linksminanti priemonė. Jei yra toks požiūris, tai kam čia ką nors drausti, versti, gydyti", – pastebėjo Liutauras.

Ne tik jam susidaro toks įspūdis, kad būtent tokiu požiūriu vadovaujasi politikai.

"Man asmeniškai alkoholis yra narkotikas arba nuodas. Kai aš į alkoholį žiūriu kaip į nuodą, man tampa aišku, ką su juo daryti. Nuodų paprastoje parduotuvėje negausi pirkti, namuose nuodus taip pat laikytume toliau nuo vaikų, savęs, tam, kad neprisidarytume bėdų. Požiūris iš karto keičia elgseną su tuo daiktu", – tęsė AA grupės narys.

Vis dėlto pastebima, kad dabar dažnai į alkoholį žiūrima "kaip į geras emocijas teikiantį reikalą". Tai ir kelia daugiausia rūpesčių.  "Kai į alkoholį žiūrėsime, kaip į žmonių sveikatai kenkiantį dalyką, bus lengviau spręsti, kaip su juo elgtis. Valstybė turi apsispręsti ir tada rinktis priemones, kaip su juo elgtis. Nuodai neprieinami prekybos centruose. Požiūris padėtų apsispręsti, ar reikia steigti specializuotas parduotuves. Be to, taip būtų apsieita be draudimų. Ne uždrausti alkoholį, o padaryti jį neprieinamą tarp sveikų ir palankių žmogui produktų. Kai pakeisime požiūrį ir jį diegsime jaunimui, kuris akivaizdžiai matys, kad iš tiesų nepalankūs dalykai nėra tarp palankių, tai kada nors pasieksime dabar norimus pasiekti tikslus. Taip, yra daug problemų su geriančiaisiais, žudančiaisiais, tačiau draudimai augina vidinį pasipriešinimą", – tvirtino Liutauras.

Bėgantys per gyvenimą

"Pirmosioms AA grupėms – 80 metų. Pradžia – Amerikoje. Toje šalyje taip pat būta draudimų, padariusių žalos. Sovietmečiu taip pat buvo uždraustas alkoholis. Ir ką pasiekė? Kam daryti tą patį ir tikėtis pasiekti kokį kitą rezultatą? Tai yra buka ir kvaila", – tęsė Liutauras.

Augis vienareikšmiškai pritarė draugui. Kiek kitokio būdo vyras dar giliau vertino šią gyvenimus griaunančią problemą. Ko labiausiai trūksta geriančiam, nustojusiam pasitikėti savimi, nuolat žodžiais artimųjų talžomam žmogui?

"Nė vienam žmogui nesistengiu pasakyti, kad daryk taip ir tikrai viskas bus gerai. Vienam gerai vienas būdas, kitam – kitas, tačiau aš galiu pasidalyti savo patirtimi. Negeriu jau dvylika metų. Tačiau į AA grupę atėjau toli gražu ne iš karto. Dabar galiu pasakyti: "Nusiramink, viskas bus gerai. Man buvo taip pat. Aš taip pat bėgau per gyvenimą", – pauzės su atodūsiais leido suprasti, kad net ir per dvylika metų nepasimiršo klaikios draugystės su alkoholiu išgyvenimai.

Neigimas skandina

Augis dėstė, kad priklausomybė kyla iš problemos neigimo ir vienišumo. AA grupės stiprybė – čia tau leidžiama suprasti, kad toks esi ne vienas šiame pasaulyje.

"Aš kaupiau nuoskaudas. Neva, jei mano žmona būtų taip nesielgusi, negerčiau, jei partneris neapgaudinėtų, taip pat negerčiau. Milijoną priežasčių rasdavau tam, kad išgerčiau ir kaltinau visus aplinkinius", – atviravo Augis.

Jis įsitikinęs, kad svarbiausia neleisti veikti šios ligos mechanizmui – pykčiui, nuoskaudoms, nepasitenkinimui, vienišumo jausmui. Alkoholikas dažniausiai jaučiasi kaltas. "Sąžinės alkoholikas neprageria. Gali viską pragerti – namus, santykius, darbus, bet tik ne sąžinę. Dažniausiai sąžinė ir išvaro žmones iš proto", – save vėl narstė Augis.

Alkoholikai tvirtino, kad nieko nėra blogiau, kai suprasdamas, kad bus blogai, negali pasipriešinti. Ta būsena, kai nenori gerti, bet sustoti negali. "Į AA atėjau nepragėręs nei automobilių, nei butų, bet būsena buvo būtent tokia. Per savo kelią į AA niekam nesakiau tiesos. Nei artimiesiems, nes būsena buvo tokia, kad rodėsi niekas nesupras, pasmerks. Gydytojams melavau, kiek išgeriu, nes ims drausti. Visada pagražindavau. Visada neigiau tai, kas su manimi vyko", – tęsė Augis.

Išgyventi pasakojimai

Liutaurui ir Augiui, daugiau nei prieš dešimtmetį pravėrusiems AA grupės duris, tiko ir padėjo tai, ką čia rado. Atvirumas ir laisvė leido sveikti. Anot jų, per visą laiką AA niekas nepasakė, kad turi daryti taip, o taip nedaryti. Viskas yra rekomenduojama, pasakojamasi išgyventos vidines būsenas.

"Mes nesiūlome kovoti su šia liga. Mes siūlome gyventi. Sakome, kad visi gydymosi būdai yra geri. Nėra išrastos tabletės nuo priklausomybės ligų, kurią išgėręs tampi sveikas, tačiau su šia liga galima gyventi. Žmogus renkasi jam padedantį sveikti būdą. Kuo platesnis spektras priemonių sveikti, tuo geriau", – dėstė Augis.

"Pati liga nulemia, kad tik per betarpišką patirtį žmogus gali suprasti savo tapatumą. Kai pasakoju savo išgyventus dalykus, tai veikia ne tik mano protas, bet ir jausmai, pasąmonė, emocijos. Kitas jaučia iš pasakojimo, ar aš pats tuos dalykus išgyvenęs, ar kažkur skaičiau, kažkas perpasakojo. Taip, kaip moterys gali pajusti viena kitą ir susikalbėti apie gimdymą. Vyrai to tikrai nepajus, nes nėra išgyvenę tokios patirties", – pavyzdžiais rėmėsi Liutauras.

AA nesako, kad tai vienintelis būdas sveikti. Čia tiesiog dalijamasi savo patirtimi. AA nedraudžia gerti – tai išskirtinis bruožas. Nori – eik gerti, nori – būk su AA. Sveikstama laisvo apsisprendimo valia. Vienintelė sąlyga – noras mesti gerti.

Negeriantis alkoholikas

Alkoholikas – labai negražus žodis. Patys alkoholikai jį priima sveikai, tačiau artimiesiems šis žodis skaudus. "Buvo Kalėdos. Aplankiau mamą ir jau rengiausi išvykti. Ji pasiteiravo, kur eisiu. Atsakiau, kad varau pas savo alkoholikus. "Tu nevadink jų alkoholikais!" – tąsyk suriko mama. Ši spontaniška reakcija leido suprasti, koks nepriimtinas šis žodis yra artimiesiems", – pasakojo Augis. – Beprotiškas dėkingumas, kad AA išgelbėjo jos sūnų nuo mirties, tačiau pasipriešinimas šiam žodžiui. Jame tiek gėdos, kaltės, pasmerkimo, kad ji nenori jo girdėti."

Abu vyrai sutiko: jie – alkoholikai, negeriantys alkoholikai. Plati jų šypsena buvo nuoširdi, gal netgi vaikiška.

AA grupės "Klevas" 20 metų jubiliejus

Kas? AA kviečia visuomenę susitikti.

Kada? Kovo 5 d. 11.30 val.

Kur? "Girstučio" kultūros ir sporto centras, Kovo 11-osios g. 26.