Aukštai ir be šalmo

"Kauno dienos" skaitytojai pasidalijo pastebėjimais, kaip prie vieno Šiaurės prospekto daugiabučio darbininkai stato pastolius. Žmonės nurodė, kad statybininkai visiškai nesisaugo, tad iki nelaimės – tik vienas žingsnis.

"Atsitiktinai pamačiau, kad vienas statybininkas, kuris montavo pastolių pakopas ir sutvirtinimus, buvo be jokių apsaugų. Jis nedėvėjo šalmo, nebuvo net prisirišęs saugos diržais. Jam kolegos paduodavo pastolių detales ir jis sau laisvai virš galvos jas montavo. O juk, kai renki pastolius, nėra jokių pertvarų, kurios apsaugotų, kad žmogus nenukristų. Buvo nejauku stebėti, kad žmonėms taip nusispjauti į saugumą ir gyvybę", – stebėjosi kaunietė Alvyda.

Ji pasakojo, kad kiti darbininkai, paduodavę pastolių detales, bent jau buvo su šalmais ir dėvėjo ryškiaspalvę aprangą.

Inspektoriai gali bausti darbuotoją, jei jis buvo aprūpintas saugos priemonėmis, bet pats jų nedėvėjo. ("Kauno dienos" skaitytojų nuotr.)

"Suprantu, kad galbūt nepatogu dirbti su šalmu, bet gali būti dar blogiau, jei nukritęs žmogus liks neįgalus. O juk gali ir neišgyventi, nes aukštis yra didelis. Iš pradžių mačiau, kad ties pirmaisiais aukštais darbininkai be šalmų ir neprisirišę montuoja pastolius. Iš tokio aukščio nukritus galbūt ir neužsimuštų, tačiau net išsižiojau pamačiusi, kad taip pat be apsaugų darbininkai darbavosi ir viršutiniuose aukštuose. Jie nesisaugo, o paskui iš visų mokesčių mokėtojų pinigų reikia juos rankioti po kaulelį", – pasipiktinimo neslėpė į redakciją parašiusi kaunietė.

Jie nesisaugo, o paskui iš visų mokesčių mokėtojų pinigų reikia juos rankioti po kaulelį.

Priemonės būtinos

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai "Kauno dienai" aiškino, kad bet kokioje statybvietėje, nepriklausomai, kokias funkcijas atlieka darbininkai ir kokiame aukštyje jie dirba, šalmai yra privalomi. Jei darbai vyksta ne ant žemės, taip pat turi būti pasirūpinta darbo sauga.

"Prieš pradedant darbus aukštyje turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės nuo kritimo (pvz., apsauginiai aptvarai, apsauginiai tinklai ir kt.). Kai neįmanoma išvengti rizikos ar pakankamai ją apriboti kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, turi būti naudojamos asmeninės apsauginės priemonės (pvz., apraišai, kritimo blokavimo priemonės, prisitvirtinimo įtaisai ir kt.).

Dažniausiai dirbant ant pastolių reikia prisirišti saugos diržais šiais atvejais: kai pastoliai montuojami ir išmontuojami, kai nėra aptvarų, kurie saugotų nuo kritimo iš aukščio, situacijose, kai atliekant darbus pastoliai trukdo prieiti prie reikiamos vietos, nuimami aptvarai ir atsiranda tarpai, per kuriuos galima įkristi, tuomet taip pat būtina prisirišti saugos diržais", – kaip apsisaugoti aiškino VDI atstovai.

Specialistai taip pat pažymėjo, kad, atliekant pastato fasado šiltinimo darbus, iš vidinės pastolių pusės galima naudoti konsoles. Jos naudojamos tada, kai paliekamas didesnis tarpas tarp pastato ir pastolių, per kurį gali nukristi darbuotojas. Tuomet jis uždengiamas konsole ir nereikia saugos diržų.

Pagal šį dienraščiui atsiųstą komentarą matyti, kad Šiaurės prospekte darbininkai privalėjo prisirišti saugos diržais ir dėvėti šalmus.

Fiksuoja pažeidimus

VDI atstovai nurodė, kad pernai Kauno mieste darbo saugos pažeidimų netrūko.

Daugiausia jų nustatyta dėl darbo vietų įrengimo, darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje reikalavimų nesilaikymo. Kaune būta pažeidimų, kai darbuotojai neturėjo reikiamų darbo priemonių ar nebuvo supažindinti su darbų saugos klausimais.

"Pagal sektorius, daugiausia pažeidimų dėl reikalavimų nesilaikymo nustatyta statybų, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos įmonėse. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo. Gali grėsti ne tik ji, bet ir reikalavimas pašalinti pažeidimus ir sustabdyti darbus", – apie tai, kad kiekvienas darbo saugos pažeidimų atvejis yra individualus, komentavo VDI.

Inspektoriai nurodė, kad, pradėjus nagrinėti gautą skundą, pirmiausia vertinama, ar darbdavys sudarė darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas. Jeigu nustatoma, kad nesudarė, gali būti skiriama bauda įmonės atsakingam asmeniui ar teikiamas reikalavimas pašalinti pažeidimus. Bauda gali būti skiriama ir pačiam darbuotojui, kuris darbo metu nedėvėjo būtinų saugos priemonių, jeigu nustatoma, kad jis buvo jomis aprūpintas.

Jeigu pažeidimai susiję su statybos darbų vadovo atsakomybe, pastarasis gali prarasti atestatą.