Svarbus objektas
Kauno pietrytinis aplinkkelis jau ryškiai matomas. Specialistai neabejoja, pastačius šį Kauno apvažiavimą, bus galima lengviau paskirstyti automobilių srautus, atlaisvės Petrašiūnų gatvės, bus galima greičiau ir patogiau pasiekti magistralinius kelius.
„Kaunas tikrai turės aplinkkelį. Dabartiniame etape jau panaudota apie 12 mln. iš valstybės ir 4 mln. eurų iš miesto biudžeto. Dėl šalčio darbus teko kiek pristabdyti, bet tikrai viskas bus užbaigta. Atkarpa, kur ties Kauno hidroelektrine statomas tiltas, taip pat bus atidaryta šiemet. Liks dar viena atkarpa, kuri projektuojama, bet darbai atsidės kitiems metams. Planuojame, kad 2026 m. nuo HE galėsime važiuoti iki Ateities plento ir įsilieti į magistralinį A1 kelią“, – kalbėjo Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
„Reikia viską spręsti kompleksiškai ir tvarkyti kelią nuo HE iki pat Garliavos, kad transporto srautas galėtų įsilieti į „Via Baltica“ kelią. Pirmame etape visiškai pakaks, kad aplinkkelis bus dviejų eismo juostų, tačiau ateityje tikrai bus platinamas iki keturių. Tikrai džiugu, kad turėsime Kauno aplinkkelius ir bus galima geriau valdyti ir nukreipti eismo srautus“, – pridūrė pašnekovas.
Darbai: A1 kelyje šiuo metu statomas vidurinis tiltas per Nerį. / Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.
Intensyvūs darbai
Pietrytinio aplinkkelio statybos darbai suskirstyti etapais. Pirmajame, greta Ateities plento, nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės, kelininkai tiesia 3,5 km kelio atkarpą.
Antrajame etape laukia Ateities plento rekonstrukcija nuo A1 automagistralės iki Palemono gatvės, įrengiant 2,6 km ilgio gatvę. Trečiame – rekonstrukcijos sulauks 5,1 km atkarpa Marijampolės plente.
„Pirmoje atkarpoje jau įrengti nuotekų, elektros tinklai ir visos kitos požeminės komunikacijos. Taip pat įrengti pagrindai ir visi asfalto sluoksniai, atlikti sujungimai su esamomis gatvėmis (Ateities pl. ir Palemono g. žiedinės sankryžos).
Jau yra pėsčiųjų ir dviračių takai (ties Palemono g.), viadukas virš Palemono gatvės, arkiniai viadukai greta geležinkelio, požeminė pėsčiųjų perėja, akustinė sienutė. Antroje atkarpoje įrengta dalis nuotekų tinklų, asfalto, bortų ir viaduko“, – kokie darbai jau atlikti statant šį Kauno apvažiavimą, „Kauno dienai“ komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Džiugu, kad turėsime Kauno aplinkkelius ir bus galima geriau valdyti ir nukreipti eismo srautus.
Jis pažymėjo, kad šiemet pirmoje atkarpoje planuojama atlikti ženklinimą ir sutvarkyti aplinką. Antroje – įrengti nuotekų, elektros, troleibusų tinklus, šviesoforus ir visas kitas požemines komunikacijas, pagrindus ir visus asfalto sluoksnius, jungiamąsias gatves, pėsčiųjų ir dviračių takus, viaduką.
„Pirmoje atkarpoje paskelbta žiemos pertrauka – darbai sustabdyti iki kovo 15 d. Antroje darbai kol kas vykdomi“, – apie tai, kad žiema kiek sulėtino darbų tempą, užsiminė V. Abramavičius.
Tiltas per HE – paskutinis ir, ko gero, sudėtingiausias etapas. Kol kas yra tik vizija, kad objektas turi būti, tačiau nėra iki galo nuspręsta, kaip jis turi atrodyti. Svarstoma, kad galėtų būti statomas tiltas HE žemumoje arba kaip viadukas virš esamo kelio.
Kol kas Pietrytinis aplinkkelis – tikra statybų aikštelė, kurioje važinėjasi tik sunkioji technika, tačiau jau matoma ir darbų pabaiga, kai naujuoju keliu galės riedėti didelis automobilių srautas.
„Eismas bus perorganizuotas įrengus viaduką. Tai ketinama padaryti iki vasaros“, – sakė V. Abramavičius.
Nauja: netoli HE jau stovi dalis aplinkkelio viaduko. / Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.
Tilto statybos
Dar vienos grandiozinės statybos vyksta kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Ties Kaunu statomas vidurinis tiltas per Nerį. Vienas tiltas jau pastatytas prieš kelerius metus, užbaigus viduriniojo statybas, lauks trečiojo – A. Meškinio tilto kapitalinis remontas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai „Kauno dienai“ vardijo, kokie darbai A1 kelyje ties Kaunu jau padaryti. „Dešinėje A1 kelio pusėje įrengtas nusukimas į Jonavos gatvę (jungiamasis kelias). Viadukui per Jonavos gatvę įrengti poliai, rostverkai, kolonos ir sumontuotos perdangos sijos. Tiltui per Nerį įrengti visų šešių atramų poliai, rostverkai, kolonos, ant kurių šiuo metu montuojamos plieninės sijos“, – pasakojo direkcijos komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.
Be to, šiame magistraliniame kelyje jau įrengti lietaus nuotekų tinklai, apsauginis, atsparus šalčiui, ir skaldos pagrindo sluoksniai. Dalyje magistralinio kelio jau yra įrengtas ir asfalto pagrindo sluoksnis.
„Dabar baigiami triukšmo užtvarų įrengimo darbai. Šiuo metu vykdomi viaduko per Jonavos gatvę perdangos montavimo ir tilto per Nerį plieninių sijų surinkimo (suvirinimo) ir užstūmimo darbai. Dėl oro sąlygų dalis darbų, tokių kaip magistralinio kelio rekonstravimas ir jungiamųjų kelių įrengimas, šiuo metu yra laikinai sustabdyti ir bus atnaujinti pagerėjus orams.
Įgyvendinus projektą, bus pastatytas 352 m ilgio tiltas per Nerį (vidurinis tiltas), įrengtos dvi eismo juostos, taip pat bus įrengta 1,274 km jungiamųjų kelių, 182,4 m ilgio triukšmo užtvarų, pastatytas 74,06 m ilgio viadukas per Jonavos gatvę. Taip pat bus rengti paviršinių nuotekų tinklai, apšvietimas“, – dėstė LAKD atstovas.
Planuojama, kad naujai pastatytu tiltu eismas bus atnaujintas iki 2024 m. pabaigos. Tada lauks trečiojo tilto per Nerį remontas, nes jo būklė – taip pat prasta.
Infrastruktūra: dėl Pietrytinio aplinkkelio teko ties Amaliais statyti tunelius. / Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.
Kas dar daroma?
A1 kelyje ties Kaunu per kelerius metus įvyko nemažai pokyčių. Vienas didžiausių – pastatytas viadukas ties Giraite. Tačiau siekiama, kad ateityje ties Kaunu būtų dar po vieną eismo juostą. Taip intensyviausiu šalies keliu bus galima keliauti gerokai sparčiau.
„Šiuo metu netoli „Megos“ dviem etapais vykdomi Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai. Pirmame etape remonto darbus planuojama atlikti dešinėje estakados pusėje, automobilių eismą A5 kelyje leidžiant kaire estakados puse. Atitinkamai antrame etape remonto darbai bus vykdomi kairėje estakados pusėje, tuo metu automobilių eismas A5 kelyje vyks dešine estakados puse“, – teigė S. Jansonas.
Vieta: Kauno pietrytinis aplinkkelis sujungs HE ir Ateities plentą. / Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.
Teks pakentėti
Jau rikiuojami ir nauji A1 kelio remonto darbai. Artimiausiu metu turėtų prasidėti tilto per Krunos upę remontas. Ši vieta – visai netoli Kauno riboženklio, tad ir ties Kaunu laikinai teks sumažinti greitį, o gal ir ilgiau stabtelėti piko valandomis.
„Visų keliaujančių iš Vilniaus į Kauną reikės paprašyti kantrybės, nes ši atkarpa bus remontuojama ir planuojama darbus užbaigti per metus. Bus tvarkomas ir tiltas per Kruną. Dabar šioje vietoje greitis ribojamas iki 70 km/val., nes tiltas tiesiog per siauras. Kai bus pastatytas platesnis tiltas, eismas tikrai pagerės. Žinoma, ateityje planuojama ties Kaunu dar pridėti po vieną eismo juostą, tad A1 kelias bus daug pralaidesnis“, – kalbėjo K. Starkevičius.
LAKD yra skelbusi, kad, planuojant rekonstruoti automagistralėje Vilnius–Kaunas esantį tiltą per Krunos upę Kauno rajone, bus statomas laikinas dviejų eismo juostų tiltas. Viena juosta juo vyks eismas Kauno kryptimi, o Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse.
Anot direkcijos atstovų, statyti laikiną tiltą nuspręsta atlikus eismo srautų modeliavimą, įvertinus tilto rekonstrukcijos rizikas, strateginę automagistralės reikšmę.
LAKD atstovai priminė, kad naujausią informaciją apie eismo pokyčius galima rasti eismo informacijos interneto svetainėje www.eismoinfo.lt.
Svarbu: K. Starkevičiaus teigimu, atidarius Kauno aplinkkelius, bus galima geriau valdyti ir nukreipti eismo srautus. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Nauji planai
LAKD pernai metų pabaigoje skelbė, kad pasirašė sutartį dėl Kauno vakarinio aplinkkelio rekonstrukcijos priešprojektinių sprendinių parengimo. Tai dar viena labai svarbi Kauno jungtis, leidžianti apvažiuoti miestą.
Preišprojektinių pasiūlymų teikimo metu ieškomi sprendimai pagerinti daugiau nei 16 km kelio atkarpą. Sutartyje nurodyta šiuos darbus atlikti per 12 mėn.
Esame numatę, jog iki 2030 m. visas per Lietuvą einantis „Via Baltica“ kelias bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus reikalavimus.
Numatytų darbų metu Kauno vakariniame aplinkkelyje (kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 0 iki 16,45 km) bus atlikti statybiniai inžineriniai ir kiti tyrinėjimai, išnagrinėtos ir įvertintos kelio rekonstravimo alternatyvos, parenkant optimaliausią sprendimą. Taip pat šių darbų metu bus parengti priešprojektiniai sprendiniai, pagal kuriuos ateityje bus planuojama atlikti rekonstrukcijos darbus.
LAKD nurodė, kad parengus ir atrinkus priešprojektinius kelio rekonstrukcijos sprendinius, jų pagrindu bus rengiamas techninis darbų projektas, po kurio planuojama skelbti ir fizinių rekonstrukcijos darbų atlikimo viešąjį konkursą. Rangos darbų kaina priklausys nuo galutinių techninių sprendinių.
Remiantis praėjusių metų statistiniais duomenimis, Kauno vakariniame aplinkkelyje yra fiksuojamas didžiausias visoje Lietuvoje eismo intensyvumas, kuris siekia apie 65 tūkst. automobilių per parą.
Atlikus Kauno vakarinio aplinkkelio rekonstrukciją, šioje kelio atkarpoje bus ne tik iš esmės atnaujinta kelio infrastruktūra, bet ir pagerintos saugumo ir eismo organizavimo sąlygos. Ši kelio atkarpa taps svarbia rekonstruotos, aukščiausius modernumo ir saugumo standartus atitinkančios automagistralės „Via Baltica“ dalimi.
Regimanto Zakšensko, A. Barkausko nuotr.
„Šiuo metu Kelių direkcija vykdo didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje kelių infrastruktūros plėtros projektą, kurį užbaigus jau 2025 m. „Via Baltica“ atkarpa nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos važiuosime aukščiausius standartus atitinkančia automagistrale. Vis dėlto, nors vykdomų darbų apimtys ir didelės, privalome racionaliai planuoti ir ateities etapus. Esame numatę, jog iki 2030 m. visas per Lietuvą einantis „Via Baltica“ kelias bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus reikalavimus. Todėl, laikydamiesi nuoseklumo, jau pradedame ruoštis ir ateities darbams“, – yra kalbėjęs Kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.
„Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos rekonstrukcija šiuo metu stipriai pasistūmėjusi į priekį. Praėjusiais metais atidaryti du šio magistralinio kelio rekonstruoti etapai. Dar vieną, ilgiausią atkarpą, siekiančią apie 16 km, planuojama užbaigti šiais metais.
Visas apie 40 km ilgio „Via Baltica“ kelias iki 2025 m. bus rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.
Naujausi komentarai