Sulaukė skundų

Aplinkos apsaugos departamento specialistai jau penktus metus iš eilės rengia akciją "Kaminukas". Jos tikslas – patikrinti, ką žmonės kūrena šaltuoju metų laiku. Aplinkosaugininkai dažniausiai vyksta tikrinti, kokį kurą į krosnį deda įmonių atstovai, tačiau jei kaimynai skundžiasi, patikrinami ir privatūs namai.

"Žmonės nepasimoko ir degina viską, kas papuola. Dažniausiai bet ką į katilą įmeta autoservisų atstovai. Randame ir tepaluotų skudurų, kitų atliekų. Netinkamos deginti atliekos palieka pėdsakus, tad vos tik pažvelgus į katilą matyti, ar kūreno leistiną kurą, ar atliekas", – pasakojo Kauno agentūros vyresnysis specialistas Artūras Kolupaila.

Per "Kaminuko" akciją tikrinimai rengiami ir atsitiktiniu būdu, ir reaguojama į skundus. Šios savaitės pradžioje aplinkosaugininkai nusprendė patikrinti Vilijampolę ir Šilainius. Iš pradžių jie užsuko į K.Griniaus gatvę. Čia pažeidėjų nebuvo – kauniečiai šildėsi briketais, anglimis ir malkomis.

Kita stotelė – Šilainiai. Gyventojai skundėsi, kad iš Kuršių gatvėje esančių garažų sklinda dusinantys dūmai. Nuvykus į vietą, užteko vos dešimt minučių pastovėti lauke ir visi drabužiai įsigėrė nemaloniu dūmų dvoku, tačiau ir šioje vietoje aplinkosaugininkai nieko nepešė. Užėjus į garažus, iš kurių kaminų virto didžiausi dūmai, paaiškėjo, kad taip pat kūrenama leistinu kuru.

Žmonės nepasimoko ir degina viską, kas papuola.

"Gal iš kokios Baltarusijos atsivežė briketų, kuriuose yra ko nors pridėta, tačiau bausti negalime, nes jais kūrenti galima. Gali būti, kad toks kvapas susidaro ir nuo slėgio. Kai mieste nėra vėjo, dūmai ne taip lengvai išsisklaido, todėl ir atrodo, kad į krosnį sudėjo bet ką", – pastebėjo Kauno agentūros vyresnysis specialistas Remigijus Gelažauskas.

Kaltų nėra?

Dar vienas skambutis. Žmonės pranešė, kad Raudondvario plente, netoli prekybos centro "Ermitažas", iš kaminų virsta dūmai. Skambinusieji tikino, kad jie sukelia net kosulį. "Kauno dienos" žurnalistai kartu su  aplinkosaugininkais nuvyko į vietą patikrinti informacijos. Šį kartą specialistai autoservise fiksuoja pažeidimą – katile jau įsidegusi faneros plokštė. Šalia paruoštos dar kelios plokštės, mėtosi maišai su įvairiomis medžiagų atraižomis.

Darbininkai dievagojosi, kad kūrena tik malkomis, o visa kita – tik šiukšlės, esą sudėtos šalia katilo. Vis dėlto faktas akivaizdus – smilksta ne tik medžio pliauskos, bet ir nebereikalingos plokštės, kurios greičiausiai atkeliavo iš netoliese dirbančių specialistų, kurie reido metu kaip tik ardė lentynas.

Bendrovėje "Kauno verslo grupė" apsilankius aplinkosaugininkams, darbininkai apsimetė, kad niekas nieko nežino, kas kūreno katilą – taip pat nėra aišku. Prie specialistų prisistatė vienas darbuotojų ir patikino, kad vadovo Mindaugo Varžos šiuo metu Lietuvoje nėra. Jis paskambino vadovui, aplinkosaugininkai paaiškino reido tikslą ir užfiksuotą pažeidimą, tačiau direktorius tuo patikėti negalėjo, juk šalia katilo – tvarkingai sudėtos malkos, todėl darbuotojai kūrena tik jas, suprask, jokių atliekų nedegina.

Nustebino, kad negalima

Kadangi vadovo nebuvo, niekas neprisiėmė atsakomybės. Netrukus pasirodė bendrovės vadybininkas, tačiau jis buvo gerokai nustebęs, kad deginti klijų prisigėrusių plokščių negalima. Jo manymu, tai tokia pat mediena kaip ir malkos, tad jokių aplinkosaugos pažeidimų bendrovėje esą nėra.

"O tai negalima jų deginti? Nieko nežinojau. Kur parašyta, kad jų negalima kūrenti? Juk tai medis, o mes į sandarą juk nelendam. Jei yra kažkoks medinis daiktas, tai mes jį ir metame į krosnį. Aš ir pats namie taip darau. Turime ir didesnių problemų, nei skaityti apie "Kaminuko" akciją", – rėžė vadybininkas.

Kauno agentūros vedėja Valdonė Liaugaudienė aiškino, kad galima kūrenti tik kuru – anglimis, malkomis ir briketais. Visa kita laikoma atliekomis ir gali būti deginama tik specialiuose įrenginiuose, nes šildytis medžio atraižomis, ant kurių likę dažų, lako ar klijų, yra pavojinga. Draudžiama deginti net kartoną, ant kurio dar likę lipnios juostelės. Taip ne tik teršiama aplinka, tačiau laisvai gali apsinuodyti ir patys kūrentojai bei aplinkiniai žmonės.

Vis dėlto tokie argumentai vadybininko neįtikino, jis laikėsi pozicijos, kad negalima kūrenti tik atraižų, kurios išmirkytos tepaluose, ir plastiko, o medieną, kuri kad ir yra impregnuota, deginti laisvai galima.

Teks susimokėti

V.Liaugaudienė tikino, kad nors plokštės ir kaitrios, lengvai dega, už tokį pažeidimą laukia nemaža atsakomybė. Ji priminė, kad šiemet įsigaliojo naujas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame numatytos didesnės baudos už netinkamai deginamas atliekas.

"Oro taršos įstatyme parašyta, kad draudžiama deginti atliekas, išskyrus, kai jos deginamos rūšiavimo gamyklose, specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Žinoma, jei degino darbininkai, numatyta viena bauda, jei gyventojai – kita", – sakė Kauno agentūros vedėja.

Šiuo atveju, kadangi pažeidimas užfiksuotas bendrovės patalpose, bus skirta bauda nuo 170 iki 1700 eurų. Konkretų dydį įvertins aplinkosaugininkai.

Gyventojams bauda mažesnė – nuo 60 eurų. Tačiau pakartotinai įkliuvus katile kūrenant ne specialų kurą, o atliekas, bauda gali siekti ir kelis šimtus eurų.