Viruso atvejai
P.Keras priminė, kad nuo kovo 16 dienos mieste aktyvuotas operacijų centras, koordinuojantis visus savivaldybės ir miesto institucijų veiksmus bei visą eilę funkcijų tam, kad būtų galima kaip įmanoma daugiau sumažinti tikimybę koronaviruso plėtrai.
Nuo pirmadienio mieste pradėjo veikti antroji mobiliojo patikros punkto linija, tad per parą čia galima patikrinti 110 žmonių. Iki šiol Kauno mobiliajame tyrimų punkte buvo nustatyta dešimt koronavirusu užsikrėtusių asmenų.
Antrasis koronaviruso patikros punktas Kaune
Šiuo metu Kaune gydomi 26 minėtu virusu užsikrėtę asmenys, dar apie 50 žmonių izoliuojasi miesto paskirtose patalpose.
Patalpos karantinui
P.Keras pažymėjo, kad dabar gerokai išaugs poreikis karantinuotis Kauno patalpose, nes vakar įsigaliojo sprendimas privalomai izoliuoti visus, kurie grįžta iš užsienio.
„Pagrindinė užduotis savivaldybei – užtikrinti patalpas saviizoliacijai tiems, kurie negali to padaryti namuose. Esame sudarę įvairių sutarčių su viešbučiais. Aišku, dabar tas iššūkis bus dar didesnis, nes prasidėjo visuotinė grįžtančiųjų saviizoliacija, tad srautas tikrai padidės. Be to, Kulautuvoje paruoštos patalpos tiems, kurie serga nesunkia koronaviruso forma. Ten turime daugiau kaip 100 paruoštų lovų bei galime išplėsti daugiau. Priklausomai, kokia situacija bus miesto gydymo įstaigose, šios patalpos gali būti aktyvuotos jau šią savaitę“, – teigė P.Keras.
Jis teigė, kad Kauno mieste nėra pasienio perėjimo punkto, iš užsienio grįžtantys kauniečiai pirmiausia pasiekia oro uostą, kuris yra Kauno rajono savivaldybėje, tad pirmiau ji turi užtikrinti keleivių transportavimą. Tačiau Kauno miestas taip pat skaičiuojasi, kiek lėktuvais ir kitu transportu grįžta kauniečių ir jiems numato patalpas saviizoliacijai.
Pagrindinė užduotis savivaldybei – užtikrinti patalpas saviizoliacijai tiems, kurie negali to padaryti namuose.
„Mes turėsime pasirūpinti miesto gyventojais. Preliminarius jų kiekius, kurie atvyks į Kauno oro uostą ar Klaipėdos jūrų uostą, mes žinome ir ruošiamės. Šiuo metu aktyviai dirbame su viešbučiais, kurie galėtų priimti sugrįžtančius kauniečius. Kalbame ir su Birštonu, kad ir ten, jei reikėtų, galėtų žmonės karantinuotis“, – planą pristatė P.Keras.
Kol kas nėra aišku, kaip bus užtikrinta sugrįžusiųjų asmenų apsauga bei priežiūra, ar jie tikrai laikosi karantino. Miestas kol kas laukia centrinės valdžios sprendimo, tačiau manoma, kad čia galėtų padėti kariuomenės arba policijos atstovai.
Pagalba gyventojams
Administracijos direktoriaus pavaduotojas tarybos posėdžio metu minėjo, kad šiuo laikotarpiu stengiamasi nepamiršti ir tų kauniečių, kuriems reikalinga socialinė pagalba.
„Seniūnijos sudaro asmenų sąrašus, kuriems gali reikėti pagalbos, kurie yra vieniši. Šiuo metu Socialinių paslaugų centras dirba su 1200 asmenų ir šeimų bei 490 šeimų su vaikais, kuriems yra tiekiamas maistas“, – kalbėjo P.Keras.
Paulius Keras
Jis pažymėjo, kad Kaune aktyviai vykdoma kontrolė, kaip gyventojai ir įmonės laikosi karantino sąlygų. Per pastarąjį laikotarpį buvo uždaryta 40 įmonių, kurios nepaisė nurodymų ir veikė karantino metu.
Didelį krūvį turi ir Kauno Greitosios medicinos pagalbos stotis, kurioje įsteigta Karštoji koronaviruso linija 1808, aptarnaujanti visą Lietuvą ir teikia žmonėms informaciją apie virusą, registruoja juos atvykimui į mobiliuosius patikros punktus.
Karantino nepaisančius kauniečius drausmina įspėjimai iš greitosios automobilių
P.Keras pažymėjo, kad praėjusią savaitę buvo pasirašytos sutartys įvairių specialių apsaugo priemonių pirkimui už maždaug milijoną eurų. Siunta Kauną turėtų pasiekti per dvi savaites, tačiau bent dalį jos tikimasi gauti dar šią savaitę.
Naujausi komentarai