S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro nuostoliai artėja prie milijono, jam jau neužtenka savivaldybės dotacijų. Nepaisant bankroto grėsmės, įstaigoje nežada mažinti gana gausaus personalo, nors renginių čia sumažėjo.

Slegia nuostoliai

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras, valdantis Kauno sporto halę ir stadioną, šiuo metu gyvena itin sunkius laikus. Jau kelerius metus halė dirba nuostolingai. Įstaigos balanse nurodomas 910,3 tūkst. litų nuostolis, kai nuosavas kapitalas yra 606,9 tūkst. litų.

Laikinai einantis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus pareigas Kęstutis Baranauskas liepą raštu kreipėsi į Kauno tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke Editą Gudšauskienę prašydamas pagalbos. Rašte teigiama, kad sporto centras jau rudenį dėl lėšų trūkumo negalės įgyvendinti pagrindinių uždavinių, atsiskaityti su darbuotojais, paslaugų tiekėjais, sumokėti mokesčius valstybei.

"Prašome Jūsų pozityvaus požiūrio ir pagalbos sprendžiant strategiškai svarbaus Kauno miesto sporto objekto finansavimo klausimą", – rašoma kreipimesi.

Šiems metams Kauno sporto halės ir stadiono reikmėms valdytojai iš sporto programos lėšų prašė skirti 712,5 tūkst. litų, bet gavo tik 95 tūkst. litų. Po kreipimosi į savivaldybe įstaigai pavyko išprašyti dar 100 tūkst. litų iš privatizavimo fondo. "Šiuos metus išgyvensime, bet finansinių injekcijų dar reikia", – teigė K.Baranauskas.

Jis sakė netikintis, kad S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras gali bankrutuoti. "Juk Kauno sporto halė ir stadionas – kultūros paveldas", – argumentavo laikinasis vadovas.
Choreografas K.Baranauskas laikinuoju vadovu paskirtas šią vasarą, kai iš šių pareigų pasitraukė Vytas Snarskis.

Daug praryja algos

Už salės nuomą įvairiems renginiams Kauno sporto halė ir stadionas šiemet iki liepos davo 324,5 tūkst. litų pajamų.  Palyginimui: vien darbuotojams išlaikyti pernai išleista 465,9 tūkst. litų, šiemet iki vidurvasario – jau 452,7 tūkst. litų. Nepaisant didėjančių nuostolių, sporto centro vadovo alga nuo šių metų pradžios pakilo nuo 4,8 tūkst. iki 6 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių.
Įstaigoje darbuojasi 27 žmonės. Iš jų penki dirba renginių paruošėjais-prižiūrėtojais, dvi valytojos renginio priežiūrai, penki budintys apsaugos darbuotojai. Daug didesnėje "Žalgirio" arenoje darbuojasi ne ką didesnis skaičius specialistų. Arena pranoksta halę ir renginių gausa. Pavyzdžiui, šį mėnesį halėje vyks trys renginiai, o arenoje – 12. Dar didesnis krūvis arenai tenka prasidėjus šalies ir Europos krepšinio turnyrų sezonui.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis mano, kad kai kuriuos etatus galėtų pakeisti samdomi darbuotojai. "Atidarius "Žalgirio" areną pastebimai  sumažėjo renginių halėje, todėl su jais susijusių darbuotojų irgi galbūt galėtų būti mažiau", – svarstė direktorius.

Jis abejoja, ar savivaldybė galės ilgai maitinti įstaigą šimtatūkstantinėmis dotacijomis. "Mano nuomone, iš miesto biudžeto vertėtų finansuoti atskirus renginius, kurie yra nekomerciniai, bet naudingi miestiečiams. Taip daroma "Girstučio" kultūros centre, kur remiame kultūros renginių projektus, o ne pačią įstaigą", – įsitikinęs D.Ratkelis.

K.Baranausko teigimu, įstaigos darbuotojų skaičius šiuo metu yra optimalus. "Sieksime daugiau lėšų pritraukti per renginius", – dėstė K.Baranauskas.

Nepraranda optimizmo

K.Baranauskas aiškino, kad įstaigai išlipti iš duobės reikėtų maždaug dvejų metų. "Būtina sustabdyti tą nuolatinį kritimą, o paskui galima tikėtis pritraukti pajamų per renginius ir išsilaikyti patiems", – mano jis.

K.Baranauskas mato nišą renginiams, kuriems pakanka nuo 1 iki 3 tūkst. žiūrovų. "Tai gali būti mažiau populiarios sporto šakos, televizijos projektai, pavyzdžiui, halėje vyko "X faktoriaus" dalyvių atranka, taip pat surengtas "Auros" šokio festivalio uždarymas", – vardijo vadovas.

Kauno tarybos narys Rimantas Mikaitis abejoja, ar vien to pakaks. "Halė neblogai vertėsi, kai ten nuolat žaidė "Žalgirio" klubas. Dabar mažiau populiarių sporto šakų klubai neišgali mokėti tiek, kad padengtų išlaidas tenkančias halei. Vadinasi, reikia keisti nuomos kainodarą, taikyti lankstesnes kainas, tobulinti vadybą, peržiūrėti personalą", – sakė R.Mikaitis.

Vis dėlto jis netiki, kad halė kada nors sugebės išgyventi be savivaldybės dotacijų. "Jos, žinoma, neturi būti didžiulės, bet šildymo, elektros kainas vargu ar galės kompensuoti komerciniai renginiai, kai dauguma jų vyksta "Žalgirio" arenoje", – įsitikinęs R.Mikaitis.

Jis taip pat akcentavo, kad būtina atlikti išsamų auditą ir išsiaiškinti, kaip efektyviai naudojamos miesto biudžeto lėšos.

Kitas miesto politikas Povilas Mačiulis mano, kad reikia galvoti apie efektyvesnį S.Dariaus ir S.Girėno stadiono panaudojimą. "Jei jis taptų pagrindinių šalies futbolo stadionu ir čia vyktų daug varžybų, šis objektas pritrauktų ir daugiau pajamų", – mano P.Mačiulis.