Tokių simbolių buvo gausu ir to meto Lietuvos širdyje – Kaune. Ypač daug jų puošė Lietuvos karybos istorijos ir tautinės atminties šventovę – 1921 m. atidarytą Vytauto Didžiojo karo muziejų. Vieni iš tokių jaunos Respublikos simbolių buvo Lietuvos miestų (Kauno, Klaipėdos, Vilniaus) ir miestelių herbai, atkeliavę į Karo muziejų 1921–1922 m. 1922-aisiais jie buvo pakabinti ant senojo Karo muziejaus bokšto. 1936 m., atidarius naująjį muziejaus pastatą, herbai papuošė kariljono bokštą.

Nors autoriaus signatūros nėra, spėjama, kad šiuos, kaip ir tuo metu muziejų gautus mažesnius herbus, galėjo nutapyti tapytojas, grafikas ir pedagogas Bronius Šaliamoras (1893–1976). 1920-aisiais pagal Tado Daugirdo (1852–1919) ir Jano Konrado Obsto (1876–1954) piešinius dailininkas nutapė Lietuvos miestų ir miestelių herbų seriją.

Simboliai: naujasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariljono bokštas ir jį puošiantys herbai. / Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Skirtingai nei daugelis to meto Lietuvos Respublikos simbolių, šie herbai nebuvo sunaikinti ir tebėra saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Tiek mažieji miestelių herbai, puošę ekspoziciją muziejaus viduje, tiek didieji miestų herbai, puošę bokštą.

Didieji herbai yra maždaug 136 x 87 cm dydžio, juose pavaizduoti daugeliui atpažįstami miestų simboliai: Kauno tauras, Vilniaus šv. Kristoforas, Klaipėdos pilies motyvai.

Senąsias tradicijas puoselėjantis Vytauto Didžiojo karo muziejus (daugelis yra girdėję muziejaus artilerijos pabūklo šūvius, regėję – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos ceremoniją) kviečia į diskusiją. Ar verta atgaivinti dar vieną tradiciją – kariljono bokštą vėl papuošti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus herbais?