Nesibaigianti tarša

Aplinkosaugininkai nuolat sulaukia pranešimų, kad A.Juozapavičiaus prospekte, netoli geležinkelio tilto, į Nemuną bėga teršalai, sklinda naftos kvapas. Į vietą nuvykę specialistai užtveria bonas, kurios teršalams neleidžia toliau plisti, panaudojamos naftos produktus skaidančios medžiagos. Taip laikinai neutralizuojama tarša, tačiau iš esmės problema nesprendžiama.

„Kauno inspekcija šiemet jau yra gavusi apie dešimt pranešimų dėl Nemuno taršos, kuri matoma būtent ties A.Juozapavičiaus prospektu. Aplinkos apsaugos pareigūnai nedelsiant reaguoja į gautus pranešimus dėl Nemuno taršos ir kartu su Kauno miesto savivaldybe bei Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba organizuoja taršos sustabdymo darbus“, – apie tai, kad taršos problema vis pasikartoja, nurodė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai.

Šiemet jau gauta apie dešimt pranešimų dėl Nemuno taršos, kuri matoma būtent ties A.Juozapavičiaus prospektu.

Iš A.Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir 122 sklypų į Nemuną tarša patenka per lietaus nuotekų sistemas, o į jas tarša dažniausiai patenka per užterštą gruntą. Šioje vietoje praėjusiame amžiuje veikė pabėgių mirkymo gamykla, tad visoje teritorijoje yra gausu taršos šaltinių, kurių niekas daugybę metų netvarko.

„Šiuo metu užteršta teritorija priklauso trims savininkams, kuriems šią savaitę bus įteikti privalomieji nurodymai dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano parengimo, kuriuo sklypų savininkai bus įpareigoti sutvarkyti užterštą teritoriją“, – nurodė AAD.

Per gruntinius vandenis į Nemuną teršalai teka netoli geležinkelio tilto. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ekstremalios situacijos neskelbs

Birželio 16 d. AAD paskelbė informaciją, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas skubiai spręsti klausimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nurodytoje vietoje. Taip pat raginama imtis visų įstatymuose numatytų priemonių Nemuno taršai naftos produktais lokalizuoti, kad būtų nutraukta daroma žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai.

Pranešime spaudai nurodoma, kad šių metų balandžio 6 d. Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose buvo nustatyta didelė naftos angliavandenilių koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją.

Dėl šios problemos AAD Ekstremaliąją situaciją siūlo skelbti vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų nuostatais.

Kauno miesto savivaldybė „Kauno dienai“ kiek anksčiau nurodė, kad vertina AAD prašymą dėl ekstremalios situacijos skelbimo. Ketinama sušaukti Ekstremalių situacijų komisiją, kuri nagrinės, ar AAD prašymas atitinka teisės aktus.

„Posėdyje dalyvausiančios institucijos pagal savo kompetencijas nuspręs, ar šiuo klausimu išties reikalinga skelbti ekstremalią situaciją. Viena aišku, kad šis dešimtmečiais nesiliaujantis taršos šaltinis yra ne miestui priklausančioje teritorijoje, bet privačiose valdose, kur savivaldybė negali savavališkai šeimininkauti. Dėl privatininkų aplaidumo visam miestui tenka kęsti nesiliaujančius padarinius“, – teigė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Būtent dėl to, kad teritorija nepriklauso savivaldybei, o yra įmonių valdos, miesto atstovai viliasi, kad aplinkosaugininkai parodys didesnį ryžtą, siekiant pagaliau sutvarkyti teritoriją ir galutinai panaikinti taršos šaltinius, kurie skverbiasi į Nemuną.

„Taigi šioje vietoje tikimės principingo požiūrio ir iniciatyvos iš pačių aplinkosaugininkų. Iki šiol buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorijos savininkai sankcijų iš aplinkosaugininkų nesulaukę, tad ir jokių veiksmų problemoms spręsti bei taršai pažaboti vis dar nesiėmė. Kiekvienas savininkas turi jausti atsakomybę, deramai rūpintis savo turtu ir šiuo konkrečiu atveju irgi negali būti išimčių“, – pažymėjo T.Jarusevičius.

Sklypai priklauso keliems savininkams, tad nerandamas bendras sprendimas, kaip išvalyti gruntą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pirmadienio popietę paskelbta, kad Kauno miesto savivaldybė neketina skelbti ekstremalios situacijos.

„Komisija nusprendė siūlymui skelbti ekstremalią situaciją nepritarti“, – pirmadienį BNS informavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Anot jo, ekstremalios situacijos paskelbimas būtų tiesiog formali deklaracija, kuri neprisidėtų prie problemos sprendimo.

„Ekstremali situacija apibrėžiama kaip staiga atsiradęs įvykis, kuris gali turėti reikšmingos įtakos gyventojų sveikatai, gyvybei ar aplinkos situacijai. Šiandieninę situaciją, kuri tęsiasi jau daugiau kaip 20 metų, pavadinti staiga iškilusiu incidentu būtų sudėtinga“, – tvirtino P. Keras.

Žada tvarkyti

Buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorijos dalis priklauso kelioms bendrovėms. Šeimininkų sąraše ir – „Lietuvos geležinkeliai“. Dalis sklypo priklauso jiems. Kadangi buvusios pabėgių mirkymo gamyklos tarša susijusi su geležinkeliais, bendrovė „LTG Infra“ pasiruošusi valyti užterštą gruntą.

„Istoriškai beveik 100 metų, net iki 1989 m., Kauno geležinkelio stoties teritorijoje buvo vykdoma toksiška pabėgių mirkymo veika, kuri paliko žymų ekologinį įspaudą. Svarbu pastebėti, kad tokia veikla šioje teritorijoje nuo pat devinto dešimtmečio nevykdoma, o siekiant sumažinti istorinės taršos žalą gamtai, „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonė „LTG Infra“, paveldėjusi šią problemą, savo valdomuose sklypuose įrengė specialias nuotekų gaudykles, tad „Kauno vandenų“ sistemas visos nuotekos šiuo metu jau pasiekia išvalytos“, – apie tai, kokios priemonės teritorijoje turėtų sulaikyti teršalus, dienraščiui komentavo „LTG“ įmonių grupės ryšių su visuomene vadovas Tomas Digaitis.

Tyrimai parodė, kad 7–8 m gylyje glūdi didžiausias taršos šaltinis.

Jis nurodė, kad bendrovės specialistai deda visas pastangas, kad ši problema būtų išspręsta iš esmės – ne tik izoliuotas teršalų patekimas į šalia tekančią Nemuno upę, bet esą, kad ir užterštas gruntas būtų visiškai išvalytas.

„Tam reikia visų teritorijos savininkų sutarimo – tiek „LTG Infra“, tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek kitų šioje teritorijoje veiklą vykdančių juridinių asmenų. Problema turi būti sprendžiama visų trijų šalių bendru darbu. „LTG Infra“ galėtų tiesiog atitverti savo valdomą teritoriją, bet tai visos problemos užterštoje teritorijoje neišspręstų – didžioji dalis ir liktų užteršta“, – aiškino T.Digaitis.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo, 2019 m. „LTG Infra“ sutiko geranoriškai finansuoti užterštos teritorijos detaliuosius ekogeologinius tyrimus, kad būtų išsiaiškinta, koks tiksliai yra teritorijų užterštumas. 2020-aisiais bendrovė pasirašė sutartį su įmone „VentEko Lietuva“, kuri atliko ekogeologinius tyrimus, parengė ataskaitą ir suderino ją su Lietuvos geologijos tarnyba.

19

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaune į Nemuną ir vėl išsiliejo teršalai

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaip nurodė T.Digaitis, tyrimų ataskaita pristatyta ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojams. Taip pat buvo parengtas ir visos užterštos teritorijos tvarkymo plano projektas su galimais tvarkymo sprendiniais, pagal kurį visiškas išvalymas teritoriją valdančioms šalims kainuotų apie 8 mln. eurų.

„Šiais metais „LTG Infra“ gavo raštą iš Kauno miesto savivaldybės, kuriame nepritariama imobilizacinės sienutės tik Nemuno krantinėje įrengimui ir investicijoms į teritorijos tvarkymą. Po balandžio mėnesį vykusio pasitarimo buvo nutarta nagrinėti tolesnius situacijos dėl privataus sklypo tvarkymo sprendimo būdus. Papildomas susitikimas vyko ir šį mėnesį. Nuspręsta ir toliau ieškoti bendrų sprendimų, įtraukti šiuos sklypus į užterštų teritorijų registrą ir bendrai prašyti ES lėšų tvarkymui. Tikimės, kad sutarimas bus rastas greitu metu. Bendrovė „LTG Infra“ yra pasiruošusi neatidėliotinai imtis teritorijos valymo darbų“, – apie tai, kad kol kas dar neaišku, kaip bus valomas užterštas teritorijos gruntas, pripažino T.Digaitis.

Užteršta teritorija

Aplinkosaugininkai „Kauno dienai“ nurodė, kad dar 2012 m. buvo atliktas preliminarus ekogeologinis tyrimas, kurio išvadose parašyta, jog teritorijos, esančios A.Juozapavičiaus g. 120 ir 122, užterštos naftos produktais ir sunkiaisiais metalais.

Šiemet buvo Lietuvos geologijos tarnybos suderintas Užterštos teritorijos Juozapavičiaus g. 118, 120, ir Nemuno pakrantės Kaune ekogeologinis tyrimas, kurį užsakė „Lietuvos geležinkeliai“. Nustatyta, kad žemės sklypai užteršti naftos produktais (skalūno alyva) ir sunkiaisiais metalais.

Anksčiau atliktuose tyrimuose nustatyta, kad gruntinis vanduo visoje teritorijoje yra stipriai užterštas. Tyrimai parodė, kad viršutinis grunto sluoksnis neužterštas, maždaug 3 m gylyje naftos produktų likučių nėra, tačiau 7–8 m gylyje glūdi didžiausias taršos šaltinis. Būtent šį sluoksnį daugiausia ir skalauja gruntiniai vandenys, kurie naftos teršalus išnešioja į didesnius plotus ir netoliese tekantį Nemuną.

„Ekologinio tyrimo metu paimta vienuolika grunto mėginių laboratoriniams tyrimams. Buvo tiriami daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai, bendras naftos produktų kiekis, sunkieji metalai, nustatoma grunto sudėtis ir organinės anglies kiekis grunte. Gruntinio vandens tyrimams buvo paimti keturi mėginiai, kurių metu nustatyta vandens cheminė sudėtis ir užterštumas. Gruntinis vanduo kaupiasi 7,2–7,9 m gylyje, vidutinio stambumo žvyro sluoksnyje“, – apie seniau atliktus teritorijos užterštumo tyrimus prieš keletą metų pasakojo aplinkosaugininkai.

Didelė žala gamtai

Į aplinką išsilieję naftos produktai sukelia didelę taršą. Kadangi minėtoje teritorijoje buvo mirkomi pabėgiai, tarša dar padidėja dėl naudotų medžiagų cheminės sudėties.

„Pabėgiams impregnuoti buvo naudojamas sunkios frakcijos kreozotas. Jis gali būti gaunamas iš skalūnų alyvos ar distiliuojant iš akmens anglies. Jame nemažą dalį sudaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Dėl šios sudėties kreozotas yra ypač toksiškas ir turi daug kancerogeninių medžiagų, kurios sukelia vėžį“, – „Kauno dienai“ apie minėtos A.Juozapavičiaus prospekto teritorijos užterštumą anksčiau yra aiškinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto docentė Violeta Kaunelienė.

Mokslininkė teigė, kad vandens telkiniuose išsilieję naftos produktai sudaro plėvelę, į kurią įsivelia paukščiai ir uždūsta. Taip pat jie mažina deguonies kiekį pačiame vandenyje, stabdo žuvų ir mikroorganizmų judėjimą bei juos žudo. Kadangi A.Juozapavičiaus prospekte esančioje teritorijoje buvo naudojamas kreozotas, tokia tarša daro dar daugiau žalos aplinkai. Pasak KTU docentės, kadangi didžiausia tarša aptinkama maždaug 8 m gylyje, tai rodo, kad toksinės medžiagos jau yra įsigėrusios į gruntą, kurį skalauja gruntiniai vandenys.

„Žinoma, vyksta ir savaiminis valymas, nes per laiką jau bus pasikeitusi naftos produktų sudėtis, jas šiek tiek bus suskaidę dirvožemyje esantys organizmai, bet būtent kreozotą jie skaido labai lėtai. Tokią medžiagą valo ir naudojant mikrogrybus, jie kreozotą skaido šiek tiek geriau nei kai kurios bakterijos. Tačiau vis tiek šioje vietoje tarša yra labai didelė. Pavojus aplinkai padidėja dėl gruntinių vandenų, kurie medžiagas išplauna į upes ir padidina taršos teritoriją“, – sakė V.Kaunelienė.

Anot jos, tai, kad pagrindiniai taršos židiniai glūdi 8 m gylyje, technologiškai nėra problema. Lietuvoje naftos produktai valyti ir iš giliau.

„Kuo kreozotas glūdi giliau, tuo jį sudėtingiau išsiurbti, ir tam reikia daugiau lėšų, bet tai tikrai įmanoma padaryti. Iš grunto ištraukiamas kreozotas turi būti tvarkomas kaip toksinės atliekos“, – tikino KTU docentė.