Tapo nepastebimi

Ties Giraite ir Kumpių kaimu veikiančios degalinės buvo populiarios stotelės prieš tęsiant kelionę prie jūros ar sostinės kryptimi. Tačiau po eismo pertvarkų A1 kelyje, šie verslai tarsi liko izoliuoti. Į degalines vis dar galima užsukti, tačiau įvažiavimas pasislinko maždaug kilometru, tad dažnas vairuotojas tiesiog jo nepastebi ir pravažiuoja, o vėliau įsukimo jau nėra.

Bendrovės „Viada“ rinkodaros vadovė Simona Petrovienė pasakojo, kad šiame magistralinio A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 102,9 iki 107 km, atkarpoje ties Giraite, valdo dvi degalines: Automagistralės g. 4, Giraitės k., ir Verslo g. 13A, Kumpių k. Įrengus jungiamuosius kelius ir žiedines sankryžas, magistralinis kelias nuo šalia esančių įvažų buvo atskirtas užtvaromis, kurios užstoja vaizdą, ir degalinės tapo nepastebimos – čia užsuka mažiau klientų, o tai apsunkina „Viados“ įsipareigojimų vykdymą ir paslaugų teikimą tiek fiziniams asmenims, tiek verslo subjektams.

Nuostoliai: dalis vairuotojų pravažiuoja išsukimą, todėl verslo įmonės netenka klientų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Padarytos pertvarkos ir nuovažos daro didelių nuostolių tame ruože įsikūrusiems verslams, kadangi klientai nežino, kaip dabar pasiekti minėtas įmones. Konkrečiai mūsų atveju: Kumpiuose ženklas įsukti į degalinę pastatytas prieš maždaug kilometrą. Išsukus reikia apie kilometrą važiuoti ne magistraliniu keliu ir tik tada pasiekiama degalinė. Labai trūksta įspėjamųjų ženklų, kad vairuotojai jau iš anksto žinotų, kur reikia sukti. Reikia informacijos, kad maždaug prieš 1–2 km reikia išsukti iš A1 kelio į šalutinį tam, kad būtų galima pasiekti norimus objektus“, – dienraščiui teigė bendrovės „Viada“atstovė.

Ženklų trūkumas

Verslo atstovai nurodė, kad dabar klientai sunkiai patenka į abiejose A1 kelio pusėse esančias degalines, kavines ir kitus objektus. Šiose vietose informacinių ženklų, nurodančių kryptį į čia veikiančius verslo objektus, taip pat trūksta.

„Yra tik vienas kelio ženklas, informuojantis apie degalinę kryptimi Kaunas–Klaipėda, tačiau kryptimi Klaipėda–Kaunas jokio ženklinimo nėra. Dabar viso labo prieš 1,5 km yra įrengtas kelio ženklas, informuojantis, kaip pasiekti Giraitės ir Užliedžių gyvenvietes, bet ne degalines. Bendrovės nuomone, LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcija – red. past.) neįsigilino į problematiką, faktinę situaciją ir į tai, kad esamas ženklinimas yra nepakankamas ne tik vairuotojams tinkamai informuoti apie galimybę šalia automagistralės papildyti degalų ir gauti paslaugų, bet ir realiai gali sukelti avarinių situacijų“, – toliau dėstė S.Petrovienė.

Dėl įvykusių kelio pasikeitimų tame kelio ruože įsikūrę verslai tapo kone visiškai izoliuoti.

„Dėl įvykusių kelio pasikeitimų tame kelio ruože įsikūrę verslai tapo kone visiškai izoliuoti. Manome, kad papildomo ženklinimo ar kitų alternatyvių priemonių naudojimas niekaip neprieštarautų teisės aktams ir būtų naudingas ne tik „Viadai“, bet ir eismo dalyviams, norintiems įsipilti degalų ar pasinaudoti kitomis paslaugomis kelyje, ir kitiems verslo subjektams, esantiems ties minėtu A1 kelio ruožu“, – pridūrė „Viados“ marketingo vadovė.

Degalinių atstovams antrino ir kitos ties magistraliniu keliu veikiančios verslo įmonės. Štai restorano „Via Baltica“ savininkas Vytas Čičelis „Kauno dienai“ patvirtino, kad, įrengus naują eismo mazgą, tiek restoranas, tiek čia veikiantis viešbutis liko už tvoros. Verslininką stebina, kad LAKD laikosi formalaus atsakymo, esą magistraliniame kelyje ženklai gali būti pastatyti tik likus kilometrui iki ženkle nurodyto objekto. Kadangi atkarpa nuo išvažiavimo iš A1 kelio iki restorano yra didesnė nei 1 km, tai ir ženklų įrengti negalima.

„Pasikeitė įvažiavimo tvarka ir reikia iš magistralės išsukti vos ne prieš du kilometrus. Tą išsukimą pravažiuoja net ir seni klientai. Dabar kelio ženklas apie maitinimo įstaigą stovi tik išsukus iš A1 kelio, tačiau pačioje magistralėje ženklų nėra. Prašėme direkcijos, kad ženklai būtų įrengti, bet gavome atsakymą, kad tai ne jų problema“, – apie biurokratinį direkcijos požiūrį pasakojo verslininkas.

V.Čičelis svarstė, kad informacija apie naują patekimą bus atnaujinta „Via Baltica“ restorano internetinėje svetainėje. Verslininkai taip pat svarsto ir apie galimybę prieš išvažiavimą iš A1 kelio įrengti reklaminius stendus, kurie atkreiptų klientų dėmesį ir šie spėtų laiku išsukti į naujai įrengtą jungiamąjį kelią.

Krito klientų srautai

Ties magistraliniu A1 keliu veikiantys verslai jau skaičiuoja nuostolius. Ir jie apima ne tik laikotarpį, kai buvo atidarytas naujas eismo mazgas, bet ir tą laiką, kai dar vyko rekonstrukcijos darbai.

Pravažiuoja: dabar ties Giraite degalines galima pasiekti tik jungiamaisiais keliais, į kuriuos iš magistralinio kelio įsukti reikia gerokai anksčiau. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pasak S.Petrovienės, eismas šioje A1 kelio atkarpoje ties Giraite naujuoju viaduku ir jungiamaisiais keliais leidžiamas nuo birželio 7 d., tačiau, anot jos, kelio rekonstrukcijos darbai buvo atliekami nuo 2021-ųjų. Dėl vykdomų darbų taip pat buvo apriboti eismo srautai. „Eismas šioje atkarpoje nebuvo visiškai uždarytas, o darbai buvo vykdomi su eismo ribojimais“, – pažymėjo „Viados“ rinkodaros vadovė.

Dabar užsukančių įsipilti degalų ar pasimėgauti kava prieš ilgą kelionę yra dar mažiau.

„Dėl kelio rekonstrukcijos darbų, atlikto važiuojamosios dalies pakeitimo ir garso izoliacijos sienos įrengimo šalia kelio „Viada“ pajuto žymų klientų sumažėjimą. Palyginus 2021 ir 2022 m. birželį klientų srautus pagal fiskalinių kasos kvitų skaičių, matyti, kad šiemet jų sumažėjo apie 50 proc. Dėl sumažėjusių klientų srautų, mažėja ir aptarnaujančio personalo poreikis. Kadangi turime ilgalaikes degalų tiekimo sutartis su verslo ir biudžetinių įstaigų klientais, nuolat gauname nusiskundimų dėl to, kad nepatogu įvažiuoti į degalines“, – problemas, kurių sukėlė naujas eismo mazgas ties Giraite, vardijo S.Petrovienė.

Direkcijos pozicija

„Kauno diena“ kreipėsi į LAKD ir paprašė pakomentuoti verslininkų skundus, kad, įrengus Giraitės viaduką, dalis verslo liko tarsi už borto. Taip pat teiravomės, ar bus įrengtas papildomi kelio ženklai, kurie iš anksto informuotų vairuotojus apie įsukimą į degalines.

Iš pateikto komentaro neatrodo, kad LAKD įžvelgtų didelių problemų. Specialistų teigimu, dar per anksti matyti rezultatus, nes eismo mazgas magistraliniame kelyje veikia tik nuo birželio pirmos savaitės.

„Projekto rengimo etapai ir visi su projekto tvirtinimu susiję procesai buvo atlikti pagal teisės aktuose numatytą tvarką. Sprendiniai parengti pagal patvirtintą ir su visuomene suderintą specialiųjų planą. Tačiau šiuo metu minėtą klausimą vertiname pakartotinai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame objekte leidžiamas eismas tik nuo birželio 7 d., todėl dar per anksti kalbėti apie rezultatus ir daryti išvadas dėl transporto srautų“, – komentarą atsiuntė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė.

17,5 mln. eurų – tiek kainavo vadinamojo Giraitės transporto mazgo rekonstrukcija.

Tikisi kompromiso

Vis dėlto verslininkai viliasi, kad pavyks su LAKD rasti bendrą sutarimą ir informaciniai kelio ženklai atsiras dar pačiame A1 kelyje, o ne tik jau išsukus į jungiamuosius kelius.

Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) generalinė direktorė Olga Grigienė tikino, kad Kauno verslo bendruomenė jau seniai kėlė šios magistralės atkarpos rekonstrukcijos klausimą, džiaugiasi atliktais darbais, tačiau tikisi lankstesnės ir verslui palankesnės LAKD pozicijos.

„Ten iš tikrųjų padarytas didelis ir naudingas darbas – eismas tapo daug saugesnis ir patogesnis, tačiau negerai, jei dėl permainų kažkas nukenčia. Juolab kad išspręsti susidariusias problemas, mano žiniomis, nesudėtinga“, – komentavo O.Grigienė.

Srautai: kol kas specialistai transporto srautų naujuoju viaduku neskaičiuoja. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kas pasikeitė?

Rekonstravus magistralinio kelio už Kauno ties Giraitės kaimu (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa nuo 102,90 iki 107,00 km) ruožą, panaikinta viena pavojingiausių vieno lygio sankryžų valstybinės reikšmes kelių tinkle.

Atidarius transporto viaduką ties Giraite, magistralinio A1 kelio atkarpa, patenkanti ir į tarptautinį „Via Baltica“ kelią, nuo šiol gerokai saugesnė. Nebeliko galimybės kairiuoju posūkiu apsisukti, kertant vieną intensyviausių eismo vietų šalyje.

Atlikus kelio ruožo rekonstrukciją, eliminuota priešpriešinio susidūrimo tikimybė, pastatyti pėsčiųjų ir automobilių viadukai, nutiesti jungiamieji keliai ir pritaikytos kitos inžinerinės priemonės, užtikrinančios eismo saugą ir tinkamą eismo organizavimą. Gyventojų patogumui eismas naujai įrengta infrastruktūra jau vyksta, tačiau atskiruose ruožuose tam tikri eismo ribojimai vis dar išliks, nes vyksta baigiamieji darbai.

Ties Kaunu einanti A1 magistralinio kelio atkarpa buvo tvarkoma keliais etapais. Prieš kelis mėnesius pastatytas naujas tiltas per Nerį. Naujai pastatyti viadukai ties Giraite taip pat turėtų pagerinti eismo saugumą.

Darbai vykdyti pagal 2020 m. rudenį LAKD pasirašytą sutartį dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimo. Sutarties vertė – 17,5 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Sanglaudos fondo lėšomis.

Laukia daugiau darbų

LAKD skelbia, kad dabar ieškomi rangovai A.Meškinio tilto, dar vadinamo Kleboniškio tiltu, rekonstrukcijai. Tikimasi, kad rudenį bus pasirašyta sutartis ir vidurinis tiltas per Nerį bus uždarytas kapitaliniam remontui.

„Stengiamės viską suderinti taip, kad vasarą, kai didžiausi srautai prie jūros, darbai kuo mažiau trukdytų eismui. Žinoma, vis tiek vietomis darbų neišvengsime, bet už tai ateityje galėsime naudotis saugia infrastruktūra. Vidurinį Kleboniškio tiltą rekonstruoti būtina, nes jo dabartinė būklė – apgailėtina“, – kiek anksčiau komentavo LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius.

Tikimasi A.Meškinio tiltą rekonstruoti per aštuoniolika mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Šio objekto tvarkybos darbų kaina paaiškės po viešojo pirkimo. Vėliau teks tvarkyti ir likusį šoninį tiltą, eismą paskirstant naujuoju ir viduriniu tiltais.