Savo pareiškime teismui D. Mazur atsakovu patraukė ir Teisėjų tarybą, kuri pritarė prezidentės dekretui dėl Kauno miesto teisėjos atleidimo iš pareigų pasibaigus jos įgaliojimų laikui.

Ieškinį gavęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad bylą nagrinės teisėja Romualda Janovičienė. Ji kol kas nėra paskyrusi posėdžio datos – Prezidentūraiir Teisėjų tarybai duota laiko pateikti atsiliepimus į ieškinį.

Baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjusios D. Mazur įgaliojimų D. Grybauskaitė nusprendė nepratęsti – dar praėjusių metų spalio pabaigoje Teisėjų taryba įgaliojo Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį atlikti neplaninį tikslinį teisėjos patikrinimą.

Jį atlikti nuspręsta gavus pranešimų, jog teisėja esą skiria švelnias (arba visai neskiria) nuobaudas prie vairo neblaiviems sulaikytiems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams. Be to, turėta informacijos, kad teisėja gana neformaliai bendrauja su bylose apklausiamais liudytojais ir kaltinamaisiais bei įtariamaisiais.

Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad D. Mazur iš tikrųjų kartais buvo gailestinga neblaiviems vairuotojams.

Nustatyta, kad teisėja nusprendė neatimti vairuotojo pažymėjimo iš vieno vairuotojo, kuriam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nors jis anksčiau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus. Teisės vairuoti buvo nepraradęs ir kitas vairuotojas, kuris jau buvo įkliuvęs girtas prie vairo.

D. Mazur buvo pasigailėjusi ir dviejų vairuotojų, kuriems nustatytas vidutinis girtumas – jiems toliau buvo leista kelti grėsmę eismo dalyvių ir pėsčiųjų saugumui.

Bylas nagrinėjusiai teisėjai buvo gaila ir greitį viršijančių vairuotojų.

Tiesa, šie pažeidėjai neilgai džiaugėsi D. Mazur suteikta malone – jos priimti nutarimai buvo apskųsti Kauno apygardos teismui, kuris juos pakeitė ir panaikino skirtas švelnias nuobaudas. Nustatyta, kad per pusantrų metų buvo pakeista 15 nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, dar 20 – panaikinta.

Užkliuvo replikos apie sutrikusią atmintį, kvailumą ir „vakarėlius-naktinėlius“

Patikrinimą atlikęs Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis taip pat išklausė garso įrašus, kuriuos teismas privalo daryti kiekvieno posėdžio metu. Paaiškėjo, kad teisėja kartais kalba labai neformaliai ir net moralizuoja žmones.

Vieno posėdžio metu teisėja buvo labai neoficiali. „Su atmintimi negerai?“; „Kaip į žygdarbius eiti, tai visi kartu“, – posėdžio dalyviams replikavo teisėja.

Kitos bylos metu teisėja susierzino, kai netikėtai nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, o vienas proceso dalyvis pareiškė prašymą apklausti liudytoją. „Jums reikia pamatyti liudytoją, kam jums jo reikia?“ – užfiksuoti teisėjos žodžiai.

Dar kito posėdžio metu teisėja net nesilaikė proceso tvarkos ir nevengė familiarių diskusijų su vienu suimtuoju. „Už ką suimtas? Už žmogžudystę? Riebiai suimtas“, – D. Mazur teisme ne tik keldavo balsą, bet ir moralizavo nuteistąjį.

Taip pat nustatyta, kad skelbdama vieną nuosprendį nuteistajam pareiškė, jog prie bausmės jam prideda 6 mėnesius. „Ar nebaisu taip griežtai? Kad tik užtektų“, – sakė ji. Kai nuteistasis atsakė į teisėjos klausimą, ši pareiškė: „Kaip išgydyti tą kvailumą?“.

Nagrinėdama vieną išžaginimo bylą teisėja taip pat familiariai bendravo su proceso dalyviais – apklausdama liudytojus klausinėjo, ar šiais laikais gimtadieniai su balionais nešvenčiami ir vartojo frazes „vakarėliai-naktinėliai“ ir pan.

Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis konstatavo, kad D. Mazur administracinių teisės pažeidimų bylas galimai nagrinėjo paviršutiniškai, nesigilindama į jų esmę, be to, taikydama švelnesnes nuobaudas KET pažeidėjams neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų suformuotą teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką.

Vertindamas D. Mazur vadovavimo procesui kokybę ir teisėjų profesinės etikos principų laikymąsi, teismo vadovas pažymėjo, jog tam tikrais atvejais bendravimo su proceso dalyviais stilius ir kalba prasilenkia su vienu iš teisėjo pavyzdingumo principo turinį sudarančių aspektų – teisėjo pareiga teismo posėdžių metu būti oficialiu, elgtis ir kalbėti taip, kaip dera valstybės autoritetą reprezentuojančiam ir teisingumą jos vardu vykdančiam pareigūnui.

Be to, buvo nustatyta, kad ne visuose posėdžiuose buvo daromi garso įrašai, nors to reikalauja įstatymas.

Su šio patikrinimo išvadomis susipažinusi Teisėjų taryba pritarė prezidentės dekretui dėl pritarimo atleisti teisėją D. Mazur iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.

Tiesa, D. Mazur pripažino, kad taikydama švelnesnes nuobaudas arba išvis jų neskirdama galėjo padaryti klaidų, tačiau jos negali būti laikomos sistemingu netinkamu teisės nuostatų aiškinimu ir taikymu.

Psichologai pasakys, ar teisininkas gali užsivilkti teisėjo mantiją

„Prezidentė niekada neskiria į teisėjo pareigas asmenų, dėl kurių darbinės veiklos, profesinės etikos kyla abejonių“, – yra sakęs šalies vadovės patarėjas Ernestas Rimšelis.

Pirmadienį Nacionalinė teismų administracija (NTA) pranešė, kad nuo šiol teisėjai bus atrenkami ir pagal psichologo išvadą – ji nuo šiol turės didesnės reikšmės teisėjų atrankos procese.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininkas Eugenijus Laurinaitis sakė, kad pasitelkus psichologinio vertinimo duomenis tikimasi ilgainiui suformuoti tokį teisėjų korpusą, kuris galės ir profesionaliai atlikti savo pareigas, ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, palaikydamas nuolatinį dialogą bei parodydamas ypatingą šios profesijos subtilumą ir reikšmę visuomenei.

Pasak prezidentės patarėjo E. Rimšelio, nuo šiol šalies vadovę pasieks išsami ir objektyvi informacija apie būsimus ar esamus teisėjus.

„Medicininė išvada, kurią gaudavome iki šiol, būdavo formalaus pobūdžio sveikatos pažymėjimas. Jame matydavome tik atsakymą – asmuo „gali“ arba „negali“ dirbti teisėju. Nuo šiol tiek atrankoje dalyvaujantys asmenys, tiek juos vertinantys subjektai, galės susipažinti su išsamia eksperto nuomone apie kandidato psichologinį pasirengimą būsimam darbui, kas padės apsispręsti, ar jo būdo savybės iš tiesų tinkamos teisėjo darbe“, – teigė E. Rimšelis.