Praėjusių metų pabaigoje Kauno automobilių turguje pirkėjų buvo galima ieškoti su žiburiu. Pardavėjai teigė, kad klientus išvaikė ne artėjantis euras ir ne dargana bei šaltis, o šventės, tad netrukus pirkėjai turėtų sugrįžti, tačiau baiminamasi, kad jų gretos nebebus gausios.

Bijo naujos sąjungos

Pardavėjai labiausiai baiminasi dėl kirgizų. Jie nėra mėgstami pirkėjai, nes yra įkyrūs, priekabūs ir šykštus, tačiau kirgizai – pagrindiniai klientai, iš turgaus nuperkantys didžiąją dalį automobilių. Gruodį išvykdami atostogauti atvykėliai iš Rytų apsipirko gan gausiai, tačiau nežinia, ko iš jų tikėtis šiais metais. Pernai Kirgizija apsisprendė tapti iš Muitų Sąjungos kilusios Europos Ekonominės Sąjungos (EES) nare. Tai itin nuliūdino automobilių pardavėjus, nes būtent po įstojimo į Muitų Sąjungą iš Lietuvos iškeliavo automobilių perpardavinėtojai iš Baltarusijos ir Kazachstano. Muitų Sąjunga importuotų automobilių pardavimo verslui buvo itin žiauri. Baltarusiams ir kazachams iš Lietuvos apsimokėjo vežti tik beveik naujus, negalingus automobilius.

"Oficialios informacijos, kaip pasikeis kirgizų automobilių pardavėjų gyvenimas, neturime, bet patys pas mus atvykstantys kirgizai ramina, kad nebus labai blogai. Muitai padidės, bet jie neturėtų būti tokie dideli, kad neapsimokėtų atvykti į Lietuvą", – pasakojo dalį Kauno automobilių turgaus valdančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis. Be to, visateise EES nare Kirgizija greičiausiai taps tik gegužę, tad tikimasi, kad iki to laiko svečiai iš Rytų Kauno automobilių turgaus teritoriją iššluos. Būtent taip elgėsi kazachai, kai iki jų šalies įstojimo į Muitų Sąjungą buvo likę keli mėnesiai.

Euro įtakos nejaučia

"Šis verslas jau dabar yra žlugęs – automobilių pardavinėti neapsimoka", – pesimistiškiau už V.Naujanį kalbėjo Kauno automobilių turguje sutiktas mašinų pardavėjas Artūras. Jis teigė, kad prekyba vos gyvavo visus praėjusius metus, o prognozės šiems – dar liūdnesnės.

Tačiau V.Naujanis tvirtino, kad iki šiol visas negandas ištvėrę šio verslo vilkai prisitaikė prie besikeičiančių sąlygų, prekyba tebevyksta – skaičiuojama, kad per dieną į turgaus teritoriją įvažiuoja vidutiniškai po 20 automobilių atvežančių vilkikų. Dažniausiai jie atvyksta iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos.

Manyta, kad nenaujų automobilių rinką gali paveikti euro įvedimas. Vieni pardavėjai būgštavo, kad naujos valiutos besibaiminantys tautiečiai nugins mintis apie automobilių įsigijimą. Optimistai vylėsi, kad pirkėjai elgsis priešingai – ims taškyti užspaustas santaupas. Tačiau V.Naujanis teigė, kad artėjantis euro įvedimas nenaujų automobilių prekybai jokios įtakos neturėjo.

"Prieš metus pardavėjai bijojo, kad kai eurą įsives latviai, jie pas mus neatvažiuos, tačiau latvių nei sumažėjo, nei padaugėjo. Regis, jokios įtakos šiam verslui nedaro ir litų keitimas į eurus", – įžvalgomis dalijosi V.Naujanis. Tiesa, statistika rodo, kad latviai prieš euro įvedimą savo šalyje automobilius pirko aktyviau. Lietuviai nusprendė elgtis kitaip – rudenį pardavimų apimtys gerokai krito.

Sąlygas diktuoja pirkėjai

Daugiausia automobilių nuperkančius kirgizus vilioja labai siaura automobilių modelių gama, tad jiems įtikti labai sunku. Dažniausiai jie taikosi į "Opel" automobilius, rečiau – "Toyota".

"Jie turi ne tik kelis mėgstamiausius modelius, bet ir labai konkrečius reikalavimus varikliams. Todėl kartais jų norus atitinkančių automobilių neužtenka ne tik pas mus turguje, bet ir visoje Lietuvoje", – pasakojo V.Naujanis.

Lietuvoje yra didelė automobilių pasiūla, tad čia atvykę svetimšaliai pardavėjams kelia savo sąlygas. Olandijoje, Vokietijoje sąlygas nustato pardavėjai.

"Pas mus kirgizai labai derasi, gudrauja, nes žino, kad automobilis atvežtas galvojant, kad bus parduota būtent jiems. Pastebėjome naują jų pirkimo schemą, kai vienas kirgizas pasiūlo labai mažą kainą už automobilį, o visi kiti kirgizai tą automobilį ignoruoja. Pardavėjas pamato, kad niekas jo mašina nesidomi ir po savaitės kitos parduoda už tą kainą, kuri buvo pasiūlyta pirmą kartą, ar net mažesnę", – pasakojo V.Naujanis.

Pagrindinis kriterijus – kaina

Be kirgizų, turguje galima sutikti uzbekų, estų, latvių, vieną kitą baltarusį, ukrainietį, gruziną. Tačiau jų perkamoji galia kirgiziškai neprilygsta nė iš tolo.

Lietuviai dažniausiai perka maždaug 2 tūkst. eurų kainuojančius automobilius. Populiariausios markės – "Volkswagen", "Opel", "Audi", "Toyota".

"Lietuvių pasirinkimą labiausiai nulemia kaina. Jei tokio paties modelio automobilių kaina skiriasi 500 eurų, lietuvis dažniausiai renkasi pigesnį, jam nesvarbu, kad paskui reikės autoservise tuos 500 išleisti. O po to keikiasi, kad jį apgavo", – pasakojo V.Naujanis.