Kartu su „KaunasIn“ agentūra S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras sudarė įdomiausių „Ąžuolyno bėgimo“ renginio vietų, alsuojančių istorija, sąrašą. Kaip tikina centro vadovas Giedrius Bielskus, jis nėra baigtinis, nes visoms įdomybėms aprašyti galima ir knygą išleisti. Tiesa, dalyviams renginio metu nerekomenduojama išsukti iš trasos, aplankyti minimus objektus, bet jie mielai kviečiami tai padaryti prieš ar po renginio. Žinant šiek tiek daugiau apie vietas, bėgti taip pat bus maloniau.

S. Dariaus ir S. Girėno stadionas

Renginio širdis, kuriame skelbiamas „Ąžuolyno bėgimo“ startas ir pasitinkami nugalėtojai, bėga mažieji kauniečiai ir šeimos turi ilgą istoriją.

Iki 1921 metų stadiono vietoje tvyrojo pelkingas ąžuolų miškas. 1925 metais su S. Dariaus pagalba ir iniciatyva pastatytas pirmasis stadionas. Vėliau jis buvo rekonstruotas ir 1936 metais buvo sužaistos pirmosios rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolininkų. Šiame stadione 1938 metais vyko pirmoji tautinė olimpiada. Tai buvo svarbiausias visos šalies stadionas.

1979 metais stadionas rekonstruotas dar kartą ir įgavo dabartinę formą. Vėliau vykusių rekonstrukcijų metu buvo pakeista bėgimo takų danga, pakeistos tribūnų kėdės bei įsigyta moderni matavimo ir fiksavimo aparatūra. Paskutinis atnaujinimas vyko 2005 metais. Bet stadionas tarnavo ne tik sportui, 1993 metais jame sutiktas popiežius Jonas Paulius II.

Ąžuolyno parkas

Didžiausias visoje Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas, apimantis 84,42 ha plotą. Tarp parke augančių ąžuolų vyrauja kelių šimtų metų amžiaus medžiai, jų vidutinis kamieno skersmuo 100–160 cm. Parko teritorijoje gyvena ir vienas iš labiausiai Europoje saugomų vabalų – niūraspalvis auksavabalis.

Parkas gausus ne tik šimtmečius skaičiuojančių medžių, bet ir žmonių sukurtų paminklų. Renginio dalyviai prabėga pro Dalios Matulaitės kurtą „Stumbro“ skulptūrą, skulptoriaus Juozo Šlivinsko S. Dariaus ir S. Girėno paminklą. Taip pat Leono Striogos skulptūrą „Poilsis“. Parke slypi ir daugybė kitų gamtos bei žmogaus sukurtų įdomybių.

Sugiharos namai

Ilgojoje trasoje, ties 3,6 km atkarpa, stovi namas, kuriame 1939-1940 m. veikė Japonijos konsulatas. Čia dirbęs Chiune Sugihara išgarsėjo II pasaulinio karo metais išgelbėjęs apie 10 000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių. Jiems jis išdavė „gyvenimo vizas“ į Japoniją, oficialiai tam neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo. 1985 metais jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus

Nubėgus 2,7 km, prie Vydūno alėjos ir K. Petrausko g. sankryžos stovi renovuotas Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejus. Šie tarpukario atlikėjai laikomi prisidėję prie lietuviško operos gimimo, kėlė lietuviškos muzikos kokybę.

Muziejuje lankytojai gali apžiūrėti tris memorialinius kambarius: svetainę, K. Petrausko kabinetą ir jo žmonos, E. Žalinkevičaitės – Petrauskienės, kambarį. Šiuo metu jau įrengtos namo istorijos ir Petrauskų genealoginio medžio ekspozicija bei laikina K. Petrausko kūrybos paroda. Muziejaus rinkiniuose saugomas lietuvių muzikinis paveldas.

A. ir P. Galaunių namai

Prieš minėtą Vydūno al. ir K. Petrausko g. sankryžą nuo Ąžuolyno pusės stovi vienišas daugiaaukštis namas. Jie priklausė Lietuvos menui ir kultūrai nusipelniusių žmonių, dainininkės Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės (1895–1962) ir lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininko Pauliaus Galaunės (1890–1988) šeimai. Jų lėšomis ir rūpesčiu namas pastatytas 1932 m. pagal arch. Arno Funko (1898–1957) projektą. Dabar čia įrengta memorialinė Adelės ir Pauliaus Galaunių ekspozicija, kur galima pamatyti P. Galaunės surinktas grafikos, ekslibrisų, bibliofilinių knygų ir liaudies meno kolekcijas. Muziejuje galima apžiūrėti Nepriklausomybės akto signataro Kazio Bizausko kambarį.

Žaliakalnio „Radijo rajonas“

5 kilometrų trasa dalyvius nuveda bėgti ne tik Ąžuolyno takais, bet ir į tarpukariu itin inteligentų pamėgtą „Radijo rajoną“. Bėgimo trasoje galima aptikti daugiau nei 20 memorialinių lentų, kurios žymi pastatuose gyvenusius Lietuvai ar miestui nusipelniusius asmenis. Tarp tokių galima rasti Kazio Binkio, Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Mato Šalčiaus memorialines lenteles. Akylesnius dalyvius organizatoriai kviečia suskaičiuoti, kiek tokių lentelių jiems pavyks aptikti.

Dalyviai bėgs Vaižganto, Paparčių g. ir Perkūno alėja. Šis pusmėnulis ir šalia esančios gatvelės buvo vadinamos „Radijo rajonu“. Dalyviai bėgdami galės matyti viduryje styrančias galingas antenas. Būtent šioje vietoje tarpukariu pradėjo veikti pirmasis Prancūzų statytas ir įrengtas radijo aparatas.

1926-ųjų birželio 12 d. 19 val. iš Kauno radijo stoties pasigirdo istorine tapusi frazė „Alio, alio. Kalba Kaunas“. Pats rajonas buvo laikomas itin prestižišku. Šiose gatvėse stovi ne vienas akį traukiantis tarpukario modernizmo stiliaus pastatas. Šalia jų stovi ir nemažiau įspūdingi naujos statybos namai.