Netikėta dovana

"Kaunas nuo seno garsėjo kalendorių leidyba, – tvirtina P.Brazauskas. – Čia yra išleista dabar ypač retų, tiesiog unikalių kalendorių. Vieną jų, skirtą Baltijos keliui, 1997 m. man padovanojo vienas kelininkas iš Prienų – jo pavardė, atrodo, Tertelis. Tas jo dovanotas kalendorius – tai ant plono šilkinio audinio atspaustas piešinys su Vilniaus, Rygos ir Talino vaizdais bei 1989 m. tris Baltijos valstybes sujungusio laisvės kelio trasa."

Pasak P.Brazausko, šis kalendorius 1990 m. buvo išleistas su Lietuvos transporto ministerijos žinia – tai patvirtina užrašas kalendoriaus apačioje.

Ne tik kolekcininkai žino, kad P.Brazauskas – kalendorių karalius, nuo 2008 m. gyvenantis Aleksote. Tūkstančių kalendorių kolekcija jis išgarsėjo Skriaudžiuose, kur 1997 m. buvo įkūręs Kalendorių muziejų. Tame muziejuje buvo galima pamatyti apie 10 tūkst. įvairiausių kalendorių (seniausi – net iš XIX a.) iš beveik 60-ies šalių. Visus tuos kalendorius prieš atsikraustydamas į Kauną P.Brazauskas padovanojo Skriaudžių buities muziejui, bet aistringai rengia naują jų kolekciją gyvendamas Aleksote ir retsykiais surengdamas kalendorių parodas ne tik Kaune, bet ir kitų miestų bibliotekose, muziejuose.

Pasak pašnekovo, kiekvienoje kalendorių parodoje ar Kalendorių muziejuje jis klausinėdavo iš įvairių Lietuvos vietovių atvažiuodavusių ekskursantų, gal kas matė ar ką nors žino apie minėtą Baltijos kelio kalendorių.

Atvažiavęs į Vievį, P.Brazauskas fotoaparatu užfiksavo tokį vaizdą. (Pijaus Brazausko asmeninės nuotr.)

Kelių projektuotojų sumanymas?

"Kartą, atrodo, apie 2000-uosius metus, atvažiavo ekskursantai iš Kauno, ir ką jūs manote – tarp jų buvo moteris, kuri pasakė, kad būtent ji kūrė tą kalendorių. Gailiuosi, kad neužsirašiau jos pavardės, bet ji sakė, atsimenu, kad kalendoriaus kūrimo metu dirbo Kelių projektavimo institute Kaune. Pasak jos, institute anuomet buvo susidariusi grupė žmonių, kurie drauge pagamino šį šilkinį kalendorių", – pasakojo pašnekovas.

Jis tikino nežinantis, kur tas moters sukurtas kalendoriaus piešinys buvo atspaustas ant šilkinio audinio. "Gal buvusiuose "Kauno audiniuose" ar P.Ziberto šilko-pliušo kombinate, kur buvo audžiamas toks plonas šilkas? Taip buvo pagaminta 30 pakabinamų šilkinių kalendorių. Kaip tvirtino viena to kalendoriaus sudarytojų, tik dešimt jų buvo išplatinta, o 20 tebegulėjo moters namuose. Tad Skriaudžių buities muziejuje esantis mano dovanotas kalendoriaus – tikra retenybė", – teigė P.Brazauskas.

Dar vienas egzempliorius

Prieš kelerius metus P.Brazauskui paskambinęs vilnietis Kęstutis Skerys pasakė norįs padovanoti pusšimtį kalendorių.

"Mielai sutikau priimti dovaną, juolab kad kalendorius renku iki šiol. Kai namuose apžiūrėjau tas dovanas, tarp jų radau antrą tokį patį Baltijos kelio metinėms skirtą šilkinį kalendorių. Doc. K.Skerys, kolekcionuojantis pieštukus, matyt, buvo gavęs dovanų čia minimą kalendorių iš savo buvusių studentų kelininkų, nes dirbo Vilniaus inžinerinio statybos instituto, vėliau tapusiu Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kelių katedroje, – aiškino P.Brazauskas ir pasidžiaugė, kad ne tik Skriaudžių buities muziejus, bet ir jis pats dabar turi vieną iš dešimties išplatintų Baltijos kelio kalendorių.

Nepažįstantys vieni kitų žmonės glėbesčiavosi su laisvės nuojautos ašara akyse.

VEF nuvežė į Vilnių

O kur buvo pats P.Brazauskas 1989 m. rugpjūčio 23-iąją? "Kaip kur?! – Baltijos kelyje", – stebėjosi klausimu Pijus.

"1989 m. dirbau Prienų rajono "Dainavos" kolūkyje, Skriaudžiuose, vyriausiuoju ekonomistu. Rugpjūčio 23-iąją kolūkis davė autobusą žmonėms nuvežti į konkrečią Baltijos kelio atkarpą, o mes su žmona nutarėme važiuoti savo žiguliuku. Šiaip taip pasiekėme Kaišiadoris, bet iš ten ištrūkti buvo neįmanoma dėl automobilių grūsties. Tačiau man pavyko, kaip sakoma, prisiklijuoti prie milicijos automobilio – paskui jį nusekiau iki autostrados Kaunas–Vilniaus ir pasukau Vievio link, kur konkreti kelio atkarpa buvo paskirta Prienų rajono žmonėms. Deja, dėl automobilio gedimo jos nepasiekiau – stovėjome tarp gausybės žmonių Vievyje", – prisiminimais dalijosi kolekcininkas.

Kaip ir daugumą vykusiųjų į Baltijos kelią, P.Brazauskas su savimi turėjo radijo aparatą VEF. "Girdėjau visą Baltijos kelio koordinatorių informaciją – kokioje kelio į Rygą atkarpoje žmonių trūksta, kur jų per daug, kur susidarė automobilių spūstys. Beje, tą radijo aparatą neseniai nuvežiau į Vilnių ir palikau Baltijos kelio 30-mečiui skirtai akcijai. Jos metu surinkti 650 radijo imtuvų meninėje instaliacijoje žymės kiekvieną prieš 30 metų nusidriekusio Baltijos kelio kilometrą. Taigi, ir manasis VEF ženklins vieną iš tų vietų, kur nepažįstantys vieni kitų žmonės glėbesčiavosi su laisvės nuojautos ašara akyse", – prisiminė P.Brazauskas.

Kai P.Brazauskas fotografavo Baltijos kelyje, VEF rankose laikė jo žmona. (Pijaus Brazausko asmeninės nuotr.)

Kolekcininkas domisi likusių kalendorių likimu. Jei ką nors žinote, praneškite P.Brazauskui tel. 8 682 39 334 arba e. paštu: [email protected].

Istorija, paženklinta juodu kaspinu

* 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. apie 2 mln. Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: "Rahvarinne" Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir "Sąjūdis" Lietuvoje.

* Į Baltijos kelią žmonės važiavo organizuotai arba nuosavu transportu. LRT televizijos laidoje "Savaitė" (2014 m.) vienas Baltijos kelio organizatorių Arūnas Grumadas sakė, kad žmonės, siekdami gauti transportą į Baltijos kelią, užimdavo autobusų stotis. Taip buvo pasielgta, pavyzdžiui, Kaune, kai iš žmonių apsuptyje atsidūrusios Autobusų stoties buvo gautas leidimas vežti žmones į Baltijos kelią maršrutiniais miesto autobusais. O štai, pavyzdžiui, iš Jurbarko žmonės į Baltijos kelią važiavo 60-yje sunkvežimių – toks važiavimas dabar atrodytų neįmanomas.

* Baltijos kelias, pasak Arūno Grumado, buvo pats pirmasis tautos referendumas, atkreipęs pasaulio dėmesį ir Baltijos valstybes, ir į Molotovo-Ribbentropo paktą.

* Visame pasaulyje (Berlyne, Tbilisyje, Toronte, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme ir kituose miestuose) vyko akcijos Baltijos keliui palaikyti. Tą dieną Maskvoje prasidėjo Pabaltijo tautų savaitė, skirta Lietuvai, vyko mitingas Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui paminėti. Analogiškas mitingas vyko ir Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas). Šiose akcijose plevėsavo Baltijos valstybių tautinės vėliavos, perrištos juodais kaspinais. Deja, Baltijos kelią palaikančių dalyvių akciją Maskvoje išvaikė specialiosios pajėgos, sulaikydamos 75 žmones (pagal TASS pranešimą).

* Didžiausiu šios Baltijos šalių protesto akcijos pasiekimu galima laikyti tai, kad SSRS vis dėlto pripažino Molotovo-Ribbentropo pakto egzistavimą ir paskelbė jį negaliojančiu. Tai tapo vienu  svarbiausių žingsnių kelyje į nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimą.