Gūsingas vėjas ir šlapdriba be elektros paliko tūkstančius Kauno apskrities šeimų. Elektros energijos tiekimą „VST“ žada atnaujinti kaip įmanoma greičiau.

Medžiai užgriuvo namus

Šilainių plentas - viena iš labiausiai po trečiadienį praūžusios audros nukentėjusių miesto dalių. Beveik prie visų ant kalno greta plento esančių sodybų trečiadienį dar tebegulėjo išvartyti medžiai, prie elektros stulpų kabėjo nutraukyti laidai.

„Dar bent kiek ir būtų šakos pro langus sulindę. Pasižiūrėkite, ką audra iškrėtė! Visi sausuoliai išvartyti, negalima nei praeiti, nei pravažiuoti“, - kalbėjo Šilainių plento 24 namo gyventoja Joana Aperavičienė.

Prasidėjus audrai, anot jos, ėmė lūžti medžių šakos, vėliau vėjas išjudino ir ilgaamžį storakamienį gluosnį, kuris vos neužgriuvo kaimynės Janinos Sabaitienės namo.

Esą ištikimas sargas Todis ir po audros dar kurį laiką nedrįso išlysti iš budos.

„Vieną kartą reikėtų išvalyti šitą mišką, nes vos tik pakyla vėjas, medžiai ima lūžti ir traukioti elektros laidus“, - skundėsi J.Aperavičienė.

 Sugedo maisto atsargos

Šilainių plento 34-ojo namo gyventojas Jaronimas Čaplys prarado visas vasarą surinktų gėrybių atsargas - nustojus veikti šaldytuvui visos šaldiklyje žiemai saugotos uogos sukežo, jas teko išmesti.

„Visas triūsas nuėjo perniek, - guodėsi kaunietis. - Braškės, vyšnios, avietės - antrąkart šių gėrybių užšaldyti negalima“.

Tuo tarpu Laivelių gatvės 17-ojo namo gyventoja Veronika Stankevičienė džiaugiasi, kad praūžusi vėtra didesnių nuostolių nepadarė. Elektros energijos antradienį nebuvo kelias valandas, esą per tiek laiko nespėjo atšalti šaldiklyje saugomos uogos ir mėsa.

„Jeigu elektra nebūtų atsiradusi ilgiau, dabar tikriausiai būtume likę su niekam tikusiais produktais“, - svarstė V.Stankevičienė.

 Prašys atlyginti nuostolius

Šilainių plento gyventoja Paulina Petrauskaitė svarsto ne tik, kur pietus šeimai pagaminti, bet ir kaip kuo greičiau pasistatyti naują krosnį.

„Pykšt pokšt ir pasklido dūmai po visus kambarius. Staiga dingus elektros energijai sugedo mūsų elektrinė krosnis, kuria šildėme namus, - pasakojo P.Petrauskaitė. - Gal reikės bandyti kreiptis į seniūną, kad kompensuotų dalį nuostolių“.

Krosniai, kuri kainavo 7,5 tūkst. litų, Petrauskų šeima taupė ne vienerius metus.

„Krosnis tai dar menkas nuostolis palyginti su tragedijomis, kurios galėjo atsitikti. Jeigu kas nors būtų ėjęs ar važiavęs keliu, kai vėjas laužė medžius, gal dabar to žmogaus jau tarp mūsų nebūtų“, - būgštavo J.Čaplys.

Be elektros energijos trečią parą gyvena ir Sitkūnų bendruomenė.

„Neveikia šaldytuvai, skalbimo mašinos, radijai - jokie prietaisai ir blogiausia, kad negalime prisikviesti elektros energijos tiekėkų, kad sutvarkytų gedimą“, - skundėsi Sitkūnų bendruomenės pirmininkas Algimantas Drazdauskas.

 Skuba pašalinti gedimus

Akcinės bendrovės „VST“ dispečerinio valdymo departamento vadovas Mindaugas Papečkys skaičiuoja, kad dėl spalio 14 dieną siautusio gūsingo vėjo ir šlapdribos laikinai yra sutrikęs elektros energijos tiekimas apie 2,9 tūkst. akcinės bendrovės „VST“ klientų.

Daugiausiai sutrikimų užfiksuota Kauno regione, kur be elektros yra likę apie 1,9 tūkst. bendrovės klientų. Daugiausiai jų Šakių rajone (apie 1 tūkst.) ir Jurbarko rajone (143).

Kauno miesto skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje elektros energijos tiekimas yra sutrikęs apie 660 klientų.

„Gūsingi vėjai laužė medžius, jų šakos virto ant elektros oro linijų ir traukė oro linijų laidus“, - elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastį nurodė M.Papečkys. Šalinti gedimų išsiųstos akcinės bendrovės „VST“ operatyviosios brigados, tikimasi elektros energijos tiekimą klientams atkurti kaip įmanoma greičiau.

Bendrovė atsiprašo savo klientų už patirtus laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų, kad jie būtų kuo atsargesni, pamatę nutrūkusius laidus, jų neliestų bei įspėtų kitus, ypatingai vaikus bei kuo skubiau praneštų apie tokius atvejus artimiausiai „VST“ skyriaus dispečerinei tarnybai.

Šimtatūkstantiniai nuostoliai

Pirmasis šį rudenį iškritęs sniegas ir stiprus vėjas vairuotojams ir namų savininkams padarė nemenkų nuostolių. Vien „Lietuvos draudimas“ savo klientams ketina kompensuoti 700 tūkst. litų nuostolių.

„Audra labiausiai apgadino namų stogus - kėlė šiferį ar kitą stogų dangą. Taip pat buvo apgadinti namų apkalimai dailylentėmis, išplėšti keli langai, durys, sudaužyti jų stiklai. Neišvengta ir medžių bei šakų užvirtimo ant namų ir automobilių“, - pasakojo „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Pasak jo, sniegas ir šlapdriba lėmė trečiadienį įvykusių avarijų pobūdį. Daugiausiai jų įvyko automobiliams nuslydus nuo kelio arba jiems susidūrus dėl padidėjusio stabdymo kelio.

Vis dėlto, nors dauguma vairuotojų dar nepakeitė automobilių padangų žieminėmis, avarijų skaičius dėl staigaus oro sąlygų pasikeitimo išaugo palyginti nedaug. G.Matiukas daro išvadą, kad vairuotojai atsižvelgė į sudėtingas eismo sąlygas ir buvo atidesni.

Po trečiadienį praūžusios audros „Lietuvos draudimas gavo 400 pranešimų apie patirtas žalas, tai yra pusantro karto daugiau negu paprastai.

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ savo klientams jau yra atlyginęs apie 165 tūkst. žalų, už beveik 170 milijonų litų.