Pažinčiai dienos nepakaks

Kaskart atvykus į Birštoną apima jausmas, tarsi žmonės čia gyventų kitu ritmu, o laiką skaičiuotų kitaip nei didmiesčių spartuoliai. Čia nėra skubos, nėra šurmulio, regis, nėra net metų laikų. Birštone vienodai gerai pavasarį, kai įsimylėjėlių krantinėje kalasi pirmoji žaluma, vasarą, kai saulės nubučiuotus skruostus gaivina mineralinio vandens garinimo bokšto gaiva, rudenį, kai nostalgiškai žvelgdami į praėjusio mėnesio kalendoriaus lapelį viliamės, kad bobų vasara mums bus maloninga, ir žiemą, kai šildo ne tik karšto šokolado puodelis iš vagonėlio gatvėje, bet ir vietos sanatorijų vandenys.

Lyderis: mažas kurortinis miestelis turi didelių ir ambicingų planų. (V. Grigo nuotr.)

„Mums nebūdingas sezoniškumas. Žinoma, vasarą turime daugiau vienadienių svečių, kurie atvyksta be nakvynės. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau jų liktų kelioms dienoms“, – būtent tiek, anot Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, reikia norint pažinti kurortinį miestelį.

Tai galima padaryti skirtingais būdais, tačiau, jei yra galimybė, pirmiausia kurortinio miestelio apylinkes ramiai apkeliaukite pėsčiomis. Nemuno krantine nukulniuokite iki Kneipo sodo. Užkopkite į Vytauto kalną, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama. Įveikus jį, aukščiausias šalyje, 51 m į dangų pasistiebęs Birštono apžvalgos bokštas neatrodys toks milžiniškas. Praeikite Žvėrinčiaus miške įrengtu žiediniu 12 km ilgio asfaltuotu pėsčiųjų ir dviračių taku. Būtinai užsukite į vieno žymiausių Lietuvos kurortologų dr. Vytauto Jurgio Meškos vardu pavadintą parką. Čia ir vandens garinimo bokštas „Druskupis“, ir mineralinio vandens biuvetė, ir pažintinis Nemuno kilpų takas, ir menininkų skulptūros. Jų Birštone gausu kaip niekur kitur. Pabirę po kurorto teritoriją, praeivius kasdien sveikina maždaug 150 pačių įvairiausių skulptūrų. Pažinti jas galima tiesiog paskaičius informacines lenteles. Galima tai padaryti ir kitais būdais.

„Organizuojami orientaciniai žygiai, kurių metu reikia surasti tam tikras skulptūras. Žaidimas toks įdomus, kad įtraukia ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius“, – N. Dirginčienė atkreipė dėmesį į tai, kad Birštone organizuojama ir daugiau pramoginių ir pažintinių žygių, kuriose kviečiami dalyvauti visi entuziastai.

Tarkime, nukeliauti Vytauto Didžiojo pėdsakais į istorinio Birštono laikus, pasigaminti to laikmečio papuošalų, sužinoti senolių buities ir gyvenimo paslapčių.

Rojus maudynių mylėtojams

Birštono gatvėmis rieda elektromobilis, parko takeliais – linksmasis traukinukas. Norintieji patirti jodinėjimo malonumą Birštone taip pat jį gali įgyvendinti.

„Nepaminėjau laivininkystės! Birštone ji labai išvystyta. Kitos aukštupio savivaldybės neturi tiek prieplaukų ir laivelių, kiek jų turime mes“, – anot

N. Dirginčienės, Nemunas svetingas ir maudynių mylėtojams, ir laiveliams.

Vidaus vandens kelių direkcija Nemuną pradėjo valyti nuo Birštoną supančių upės kilpų. Tačiau daugiausia žmonių pamėgę vietos baseinus ir dirbtinį vandens telkinį greta sveikatingumo ir poilsio komplekso „Vytautas Mineral SPA“. Išpuoselėtame paplūdimyje žmonių patogumui įrengti gultai, lauko kavinė, todėl kilstelėjus termometro stulpeliui čia sunku rasti laivą lopinėlį. Žmonės pasimaudyti keliauja iš Kauno, Vilniaus ir iš tolesnių miestų.

„Puikus paplūdimys, kultūringi žmonės, nemokama automobilių aikštelė. Jokiame kitame Lietuvos kurorte to nėra“, – privalumus, dėl kurių yra pasiruošę įveikti 100 km, vardijo sutuoktiniai iš sostinės.

Vos už kelių šimtų metrų atidaryta ir paplūdimio futbolo aikštelė, kur laukiami aktyvaus gyvenimo būdo entuziastai. Kaimynystėje įsikūręs kempingas su pramogų erdve. Tokių Birštonas yra paruošęs ir daugiau. Ekstremalių vandens pramogų mylėtojai laukiami „Wake Park“. Sezoną paskelbę dar pavasarį, uždaryti jį vandens purslų medžiotojai žada tik gerokai atvėsus orams. Jei dar nesate išbandę ilgiausios Lietuvoje rogučių trasos, dabar pats metas tai padaryti. Eilės ne tokios ilgos, kaip prieš metus, o laukdami savojo nusileidimo galite pasimėgauti kavos puodeliu ar ledais su zefyrais. Šalia rogučių trasos atsirado daugiau pramogų, todėl veiklos ras ir mažiausieji, kuriems kalniukų iššūkis atrodo neįkandamas. Planuojama, kad ateityje čia bus įrengti pripučiamų padangų nusileidimo takai, todėl su vaikais atvykusioms šeimoms bus dar daugiau veiklos.

„Siekiame likti tylus kurortas. Todėl galiu patikinti, kad rogutės triukšmo nekelia. Jį kelia tik žmonių emocijos leidžiantis trasa“, – šypsojosi Birštono merė.

Svertai: tie, kas nori sveikatinimo paslaugų ir ramybės,  renkasi Birštoną. (V. Grigo nuotr.)

Limonadas ir bandos

Į Birštoną veda ne tik Nemuno kilpos, bet ir gastronominiai keliai. Didžiausių svečių komplimentų kaskart sulaukia „Kurhauzas“, šeimų simpatijų – kavinė „Bir.Bur.Bar“. Tie, kurie nori skanaus deserto ir gražaus vaizdo, laukiami „Saulės terasoje“, įsikūrusioje ant sanatorijos „Eglė“ stogo, o jei dar neteko ragauti kaštonų limonado, būtinai turite užsukti į „Versmės“ sanatorijos gydykloje atsidariusią, žalumoje skendinčią kavinaitę. Ne vienas miestelio svečias gyrė ir šakočius,  kuriuos siūlo prie stoties įsikūrusios kavinaitės padavėjos. Čia galima paskanauti šviežutėlės, burnoje tirpstančios „Pavlovos“ ir kitų desertų. Birštonas yra paruošęs ir daugiau skanėstų, kuriuos išbandę žmonės nelieka abejingi. Šalia Birštono esančiuose Nemajūnuose, kaimo amatų centre, vykdoma edukacinė programa, kurios pabaigoje skanaujamas kulinarinis paveldas – dzūkiškos bandos. Tai krosnyje ant džiovintų kopūstlapių kepamas patiekalas, kuris vieniems primena bulvinį blyną, kitiems – ploną plokštainį. Bandos valgomos su varškės, grietinės ir spirgučių padažu. Užgeriama obuolių kompotu. Tradicinių dzūkiškų bandų paskanauti galima „Panemunio sodyboje“. Per visą programos gyvavimo laiką suorganizuota keli šimtai edukacinių užsiėmimų. Dzūkiškas bandas kepti mokėsi ir anglai, ir japonai, Birštoną vadinantys savo miestu. Tiesa, dėl karo Ukrainoje svečių iš Tekančios Saulės šalies kiek sumažėjo. Pasikeitus maršrutui skrydžiai į Lietuvą trunka ilgiau ir kainuoja daugiau.

Kviečia diskutuoti

Vienas mėgstamiausių kurortų patrauklus ir dėl savo renginių kalendoriaus. Birželio antrą savaitgalį rengiamos kelias dienas trunkančios miesto šventės, kuri Birštoną drebina paradais, koncertais, šokiais ir dainomis, teks palūkėti beveik metus, tačiau kitą savaitę, rugpjūčio 26-ąją, Vytauto parke jau penktą kartą vyks demokratijos tradicija tapęs diskusijų festivalis „Būtent!“.

Šiemet renginys kvies įsitraukti į prasmingas diskusijas, smagias pramogas ir pristatys net tris skirtingas mažąsias diskusijų erdves, kuriose išsamiai bus paliečiami aktualiausi klausimai trimis skirtingomis temomis – demokratijos santykis, socialiniai tinklai, kritinis mąstymas. Kasmet Birštonas suburia džiazo, poezijos mylėtojus, ėjikus, šokėjus ir irkluotojus.

„Noriu pasidžiaugti, kad Birštono vasaros menų akademija rado sau erdves ir jau beveik dešimtmetį organizuoja „Master class“ mokymus jauniems žmonėms, kurie nori tobulinti savo žinias. Į Birštoną iš viso pasaulio atvažiuoja muzikos pasaulio grandų, kurie moko jaunuolius, o vakarais koncertuoja kartu su jais“, – N. Dirginčienė džiaugėsi Birštono trauka.

Įvairius renginius organizuoja miesto muziejus, biblioteka. Pastaroji trykšta idėjomis, todėl neretai paklausyti skaitinių po liepomis į Birštoną atvyksta literatūros mylėtojų iš atokesnių kampelių.

Gamtos dovanos

Ilgus metus Birštonas didžiuojasi „Birutės“ ir „Vytauto“ mineraliniu vandeniu. Tiesa, temperatūrai nukritus žemiau 7 °C, jis užšąla. Tam, kad ir šaltuoju metų laiku kurorte atostogaujantys poilsiautojai pajustų mineralų naudą organizmui, jiems įrengta poilsio zona „Birutės vila“. Aplink mineralinio vandens purslų baseiną, fontanėlį ir vandens garinimo sieną išdėlioti gultai, kur ištisus metus nemokamai galima mėgautis atogrąžų šiluma, pakvėpuoti gydomuoju oru. Vieniems poilsio zonoje pakanka kelių ar keliolikos minučių, tačiau pasitaiko poilsiautojų, kuriuos gulint suima saldus miegas. Viloje organizuojamos ir atviros mankštos.

Patirti visas gamtos dovanas Birštono svečiai gali ir čia esančiose sanatorijose „Tulpė“, „Eglė“ ir „Versmė“, kurios daugelį metų puoselėja gilias tradicijas. Svečiams siūlomos pačios įvairiausios sveikatinimo procedūros, pradedant vaistažolių voniomis, povandeniniu masažu, fizioterapija, kineziterapija, ergoterapija, baigiant – purvo ir mineralinio vandens procedūromis.

„Versmė“ – išties konkurencinga sanatorija. Visai neseniai ji pristatė naują gydyklą, kurioje galima išbandyti purvo procedūras ir visiškai naują plūduriavimo baseiną“, – merė džiaugėsi, kad gydymo ir reabilitacijos įstaigas atranda vis daugiau žmonių, kurie sveikata rūpinasi ne tik tada, kai suserga.

Šalia jau esančių sanatorijų, gydyklų ir kitų sveikatinimo įstaigų kurorte kuriasi naujos. Antai, žymi profesorė iš Vilniaus nusprendė Birštone atidaryti Inovatyvios dermatologijos centrą. Miestelis atviras ir kitiems specialistams su savo idėjomis. Tam kurorte sudaromos visos sąlygos.

„Centrinėje dalyje naujų namų nestatome. Rekonstruojame senus, apleistus statinius. Norime, kad jau esančių pastatų pirmuosiuose aukštuose kurtųsi kurortui reikalingos ir paklausios įstaigos“, – apie savo lūkesčius kalbėjo N. Dirginčienė.

Išskirtinumas: nors teritorija nedidelė, Birštone didelė paslaugų pasiūla. (V. Grigo nuotr.)

Nestatys paminklų

Ateities Birštone ir daugiau ambicingų planų. Tarkime, tiltas per Nemuną, Vytauto parko tvarkymas, naujos orkestrinės ir šachmatinės įrengimas. Vyksta diskusija ir dėl poeto Justino Marcinkevičiaus, kuris ypač mylėjo Birštoną, atminimo įamžinimo. Būdamas gyvas kūrėjas pasakė nenorįs jokių paminklų, todėl šiuo metu galvojama, kaip tai būtų galima padaryti. Skvere jau pasodinta poeto taip mėgtų vyšnių, vėliau šalia jų atsiras alyvų ir suolelių, o ant jų – J. Marcinkevičiaus žodžiai.

„Man paliko gilų įspūdį bendravimas su J. Marcinkevičiumi paskutiniaisiais jo gyvenimo metais. Poetas minėjo, kad nereikia paminklų. Suprantu, kad jis buvo teisus. Paminklus jis pasistatė savo kūryba“, – apie netradicinius sprendimus, kurių miestelyje yra ir daugiau, kalbėjo N. Dirginčienė.

Akylesni Birštono svečiai turėtų pastebėti, kad centre beveik nėra šiukšliadėžių. Merė įsitikinusi, kad į Birštoną važiuoja sąmoningi žmonės, kurie bet kur nemėto saldainių popierėlių ar vienkartinių puodelių, todėl šiukšliadėžes mieste keičia gėlių vazonais!

„Asmeniškai aš nenorėčiau sėsti ant suolelio, jei prie jo stovi pilna šiukšliadėžė. Manau, man pritartų ne vienas“, – anot merės, gėlių žiedai sprogsta daugelyje Birštono vietų.

Žmonėms gera matyti grožį, nes būtent to jie čia ir važiuoja.