Turėtume būti dėkingi anglams, kurie pirmieji Europoje pradėjo auginti tulpmedžius, stebinančius į klevą panašia vešlia lapija, aukščiu, geltonais tulpių formos žiedais.

Anot VDU Botanikos sodo dendrologės Jolantos Šabūnaitės, dabar sode pražydę tulpmedžiai yra kilę iš Veliuonos dvaro parko tulpmedžių, kurie čia auga jau daugiau kaip 100 metų. Juos atsivežė, rodos, iš Prancūzijos, buvęs Veliuonos dvaro savininkas Agėjus Vakselis, puoselėjęs parką.

„Mūsų sodo tulpmedžiai jau yra įkopę į aštuntą dešimtmetį ir pasiekę keliolikos metrų aukštį. Šie medžiai savo augimvietėse Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje pasiekia neįtikimą, tiesiog fantastinį 45 m aukštį. Be to, tulpmedis, kaip ir magnolija, yra seniausi planetoje žiediniai augalai. Viename iš Didžiosios Britanijos botanikos sodų auga XVIII a. antroje pusėje sodintas tulpmedis. Jis, matyt, seniausias Europoje, nes būtent anglai pirmieji atsivežė šio nepaprasto grožio ir didingumo medžius", – pasakojo J. Šabūnaitė.

Šie medžiai yra gana reti mūsų sodybose ne vien dėl savo įspūdingo dydžio (Botanikos sodo tulpmedžių lajos plotis dabar siekia maždaug 20 m, tačiau yra ir glaustašakio tulpmedžio forma), bet ir todėl, kad labai sunku užauginti tulpmedžių sodinukus. Botanikos sode visgi yra šio seniausio planetos žiedinio augalo sodinukų. Tad jei turite erdvią sodybą, galite jau dabar pasisodinti tulpmedį, kuris žydėjo mūsų planetoje ir prieš 100 milijonų metų.