Ne juokais sunerimo
Ant daugiaaukščio, kuriame įrengiami butai, iki šiol yra užrašas „Verslo centras“. Susipažinę su devynių aukštų pastate viešpataujančia realybe, žmonės ne juokais sunerimo, kad savo pinigus galbūt įmetė į nežinia kieno naudai malančio verslo girnas.
Butais nepatenkinti pašnekovai mini vieną asmenį – Gediminą Leoną, kuris yra butus pardavusios bendrovės „Moveda“ vadovas.
Jis yra susijęs su keliomis įmonėmis. „Kauno diena“ sužinojo, kad kuklų įstatinį kapitalą turinčios įmonės yra skolingos ne vienam komunalinių paslaugų teikėjui. Tačiau tokios skolos netrukdo vystyti veiklos – viena iš G. Leono vadovaujamų įmonių ne per seniausiai įsigijo patrauklioje vietoje esančio kadaise garsaus „Trijų mergelių“ restorano pastatą.
Petrašiūnuose, Naglio gatvėje, esantis daugiaaukštis, kuriame „Kauno dienos“ pašnekovai pirko butus, kažkada priklausė bendrovei „Kausta“. Sovietmečiu statyti bendrovės administraciniai pastatai po privatizacijos tapo nekilnojamojo turto rinkos preke.
Išvaizda: iš pažiūros dailus daugiaaukštis Petrašiūnuose priviliojo pigesnių butų ieškančius pirkėjus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Išryškėjo bėdos
Nors Naglio gatvės devynaukštyje – įtampa ir netikrumas, skelbimų apie minėtame pastate parduodamus nedidelius butus ir verslo veiklai tinkančias patalpas buvo galima rasti ir pastarosiomis savaitėmis.
Nekilnojamasis turtas skelbimuose įvardijamas kaip „Naglio apartamentai“. Siūloma pasirinkti, anot skelbimų, butą netoli Pažaislio ir pušyno, su jaukia namo aplinka, kurioje yra vietos ir vaikų pramogoms, ir suaugusiųjų poilsiui.
Su „Kauno diena“ kalbėję Naglio g. 4A devynaukščio butų pirkėjai pasakojo apie gyvenimą apkartinusius nesklandumus ir bėdas (pašnekovų vardai ir pavardės pakeisti – red. past.). Redakcijos duomenimis, maždaug už 20 kv. m ploto butus pirkėjai mokėjo nuo 20 iki 35 tūkst. eurų.
Įsigijus butus, netrukus išryškėjo bėdos: nekokybiškas įrengimas, neskaidri komunalinių mokesčių apskaita, atsiskaitymo keblumai ir, pasak pašnekovų, dažnai tuščias, nekonstruktyvus bendravimas su butus jiems pardavusios bendrovės direktoriumi G. Leonu.
Supratę, kad kartu su nekilnojamuoju turtu galbūt įsigijo ir bėdų, kai kurie paskubėjo butus parduoti, bet dauguma tikisi, kad nemalonumai gali būti išsprendžiami.
Gailisi, kad sutiko
Naglio gatvėje nusipirktą nedidelį butą Justina jau pardavė, bet jai ir sutuoktiniui iki šiol liko daug neatsakytų klausimų.
Kad žinotumėte, kiek tai mums sveikatos kainuoja.
„Kai pirkome butą, prašė, kad atsiskaitytume grynais. Aišku, gailimės, kad sutikome. Keli neįtraukti į apskaitą tūkstančiai iki šiol kabo nežinioje. Ką nors išsiaiškinti, gauti atsakymus į klausimus praktiškai neįmanoma, nors jis (G. Leonas – red. past.) dedasi visada pasiruošęs bendrauti, ragina nusiimti karūną ir ateiti pasikalbėti“, – pasakojo Justina.
Apie atsiskaitymus grynaisiais minėjo ir kiti „Kauno dienos“ pašnekovai. Kai kurie jų Naglio g. 4A devynaukštyje įsigijo net ne po vieną butą.
„Pirkome du butus. Tas viršininkas sakė, kad jam reikia grynųjų pinigų. Pinigai buvo sumokėti ne pervedimu. Aišku, pasirašė, kad gavo pinigus, tačiau iki šiol dar nepasirašo, kuris įteisintų mus kaip antro buto šeimininkus. Situacija tokia, kad dabar esame tik vieno buto savininkai. Kad žinotumėte, kiek tai mums sveikatos kainuoja“, – atsiduso nedidelio buto gyventoja.
Aplinka: patalpose vyksta ilgai trunkantys remonto darbai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Kriterijai – neaiškūs
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad jiems net nepavyksta sužinoti, kokia logika paremtas name esančių būtų numeravimas.
„Mūsų aukšte yra apie 20 butų, dar rengiamas trečias ir šeštas aukštai. Mums taip ir liko neaišku, kaip tie adresai žymimi ir ko ten pridaryta, pripainiota“, – sakė Justina.
Panašiais pastebėjimais su „Kauno diena“ pasidalijo ir elektros įvedimo darbais minėtame name besirūpinančios įmonės „Elektros tinklų statyba“ specialistai.
„Ten visiška netvarka. Neaišku, kas ir su kuo sujungta, kur koks kabelis. Nežinau, kaip jie susigaudo, kas ir už ką moka. Ten viską reikia tvarkyti iš esmės. Savininkui surašėme aktą, kuriame išdėstėme visas problemas“, – komentavo įmonės atstovas Laurynas.
Dviprasmiškas statusas
Bene pagrindinė priežastis, dėl kurios minėtame pastate vyrauja painiava ir chaosas, – dviprasmiškas nekilnojamojo turto statusas: visi butai įsigyti ne kaip gyvenamosios patalpos, bet kaip komercinės paskirties. Dėl to gyventojai moka papildomus, komercinėms patalpoms taikomus mokesčius. Be to, kartu su jiems pasitikėjimo nebekeliančia „Moveda“ sėdi tame pačiame vežime – yra ne tik komercinių patalpų, bet ir problemų bendraturčiai.
„Kauno dienos“ pašnekovai pabrėžė, kad mokesčių skaičiavimas, pagal kurį „Moveda“ jiems pateikia sąskaitas, yra visiškai nesuprantamas, kartais net prasilenkiantis su elementaria matematika.
Neseniai į vieną 20 kv. m ploto butą atsikraustęs Aurelijus iš karto pakliuvo į painią situaciją, iš kurios dabar bando kapstytis.
„Registre kiekviena patalpa turi savo unikalų numerį ir pagal tą numerį aš įformintas kaip savininkas. Tačiau negaliu sudaryti individualių sutarčių su tiekėjais, nes mes laikomi nefiziniais asmenimis, kadangi gyvename administracinėse komercinėse patalpose. Nors esi fizinis asmuo, bet iš tikrųjų esi nefizinis“, – painiavą keliančią situaciją apibendrino Aurelijus.
Vadina laikinais
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad elektros skaitikliai yra laikini, anot jo, vietinės reikšmės.
„Jie yra asmeniniam naudojimui. Jų rodmenys neturi juridinės reikšmės. Tai ne tokie skaitikliai kaip normaliuose butuose“, – sakė Aurelijus.
Jis pridūrė, kad dėl tokios situacijos kol kas nieko nekaltina, nes apie situaciją žinojo – jam sąžiningai apie tai papasakojo butą neseniai pardavę asmenys.
„Buvęs buto šeimininkas sakė, kad „Moveda“ moka pagal kažkokį bendrą skaitiklį. Tai išeina, kad „Moveda“ moka pagal bendrą skaitiklį, o mes turėtume pervesti pinigus už tai, kiek sunaudojome. Tai, manau, čia problemos jokios nėra. Dėl šalto vandens irgi neturi būti problemų, nes yra skaitikliai ir mes turėtume mokėti pagal skaitiklius. Tačiau visiškai neaišku, kaip mokėti už šilumą“, – neslėpė nerimo pašnekovas.
Kai „Kauno diena“ lankėsi Aurelijaus bute, vyras neseniai buvo sulaukęs jį sugluminusios sąskaitos.
„Prie kelias dienas gavau sąskaitą už šildymą. 26 eurai. Koks šildymas, jei dabar vasara. Bandau tai dabar išsiaiškinti. Planuoju skambinti G. Leonui. Gal jis galės kažkaip kompensuoti: jei mokėjau už šildymą, gal galėsiu nemokėti už elektrą?“ – svarstė Aurelijus.
Painiava: pašnekovai atkreipė dėmesį, kad jiems net nepavyksta sužinoti, kokia logika paremtas name esančių patalpų sunumeravimas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Negeri įtarimai
Devynaukštyje įsigytame bute su mažamečiu vaiku gyvenusi jauna šeima pasakojo, kad visos bėdos prasidėjo pradėjus plaukti sąskaitoms už komunalinius mokesčius.
„Pirmosios sąskaitos dar buvo pakenčiamos, tačiau gavę trečiąją negalėjome patikėti – ji siekė daugiau kaip 400 eurų. Pinigus sumokėdavome tiesiai G. Leonui, o jis turėdavo apmokėti sąskaitas visiems tiekėjams. Tačiau, kaip spėjame, šių pinigų pastarieji galėjo ir negauti“ , – svarstė Vidmantas.
Anot pašnekovo, ne tik jie, bet ir kiti kaimynai kėlė klausimų dėl nesuvokiamo dydžio sąskaitų. Kaip teigė Justina, buvo bandoma kalbėti su pačiu G. Leonu, jis žadėdavo tas sąskaitas sumažinti, tačiau, mažindamas vieną skaičių, anot Justinos, padidindavo sumas kitur.
Negauna informacijos
Apie painiavą mokant komunalinius mokesčius „Kauno dienai“ pasakojo ir toje pačioje pastato dalyje gyvenantys kiti bendraturčiai. Su G. Leono atstovaujama „Moveda“ jie yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas – užtikrinti elektros energijos, vandens, šiluminės energijos tiekimą, nuotėkų šalinimą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos tvarkymą, atliekų išvežimą, pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
„Pagal sutartį pavedėme bendrovei „Moveda“ sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais savo nuožiūra. Sąskaitas už atstovaujamiems nuosavybės teise priklausantį turtą „Moveda“ turi sudaryti pagal skaitiklių parodymus ir iš tiekėjų gautas sąskaitas“, – „Kauno dienai“ sakė vienas bendraturčių.
Anot Naglio g. 4A namo gyventojų, dėl sąskaitų kyla daug abejonių.
„Bendraturčiai negauna informacijos apie mokesčių skaičiavimo metodiką, neturi informacijos, kodėl kiekvieną mėnesį kyla pastoviosios dalies mokesčiai, ar sumokėti mokesčiai pasiekia tiekėjus“, – vardijo pašnekovai.
Pirmosios sąskaitos dar buvo pakenčiamos, tačiau gavę trečiąją negalėjome patikėti – ji siekė daugiau kaip 400 eurų.
Be rezultatų
Devyni bendraturčiai dar šių metų kovą raštu kreipėsi į „Movedą“ reikalaudami surengti bendraturčių susirinkimą.
Kad susitikimas būtų konstruktyvus, reikalavo paruošti spaudu ir parašais patvirtintas dokumentų kopijas, prašė pateikti komunalinių paslaugų sutartis su tiekėjais, banko išrašus, įrodančius atsiskaitymus su tiekėjais.
Tačiau gyventojų bandymai skaidrinti situaciją rezultatų nedavė. Negana to, jie sulaukė pranešimo, kad ESO planuoja nutraukti elektros tiekimą.
„Prašome paaiškinti, dėl kokios priežasties planuojate atjungti elektros tiekimą į šias patalpas. Šiose patalpose gyvena mažamečiai vaikai ir žmonės su negalia. Mes apmokame sąskaitas už komunalinius mokesčius bendrovei „Moveda“. Jeigu ši įmonė turi įsiskolinimų ESO, vadinasi, G. Leonas savavališkai pasisavina mūsų sumokėtus pinigus ir piktavališkai nemoka už sunaudotą elektros energiją“, – elektros tiekėjams rašė Naglio g. 4A daugiabučio gyventojai.
Lakstė iš paskos
„Kauno dienos“ pašnekovai pasakojo, kad negalėdami išsireikalauti, jog būtų surengtas bendras gyventojų susirinkimas ir išsamiai paaiškinta, kaip skaičiuojami mokesčiai, patys pavieniui bandė surasti G. Leoną.
„Lakstė paskui jį su sąskaitomis… Kiek aš jam esu rašiusi, labai dažnai nieko neatrašydavo“, – sakė Justina.
Kaip tuščio bendravimo pavyzdį Justina pateikė susirašinėjimo su G. Leonu fragmentus.
Justina (G. Leonui): „Dėl atsiųstų sąskaitų… Norėsime pasitikslinti su jumis, nes nelabai supratome, iš kur tokia suma, kai niekas bute negyvena. Vyras norės su jumis susitikti.“
G. Leono atsakymas: „Sąskaitos yra pateiktos pagal tiekėjų išrašytas sąskaitas, palei kurias mes išrašome gyventojams, šiuo metu sąskaitos galbūt pasirodys didesnės, nes gyvenančių žmonių yra mažai, bet su laiku jūsų daugės ir sąskaitos mažės.“
Justina: „Norime su jumis atsiskaityti už sunaudotą energiją ir šaltą vandenį pagal šiandienos skaitiklių rodmenis, kurie matosi prisegtose nuotraukose. „Kauno energijai“ už šildymą ir karštą vandenį ir „Kauno švarai“ mokame tiesiai tiekėjams. Kiek turėtume jums pervesti pinigų, kad būtume visiškai atsiskaitę?“
G. Leonas: „Sveiki, vis dar esame skaičiavimo procese, kito mėnesio pradžioje pateiksime tikslias sąskaitas.“
Nesuprantama tolerancija
Naglio g. 4A daugiabučio gyventojai netrukus suprato, kad pažadai pakeisti pastato paskirtį iš komercinių į gyvenamąsias neįgyvendinami.
Galimybės: įrengiami nedideli butai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
„Klausiau: kada tu pakeisi patalpų paskirtį? Mes norime susitvarkyti kompensacijas, už komunalines paslaugas norime mokėti pagal sąskaitas faktūras, o ne pagal lubines sąskaitas, nes mes jau esame administracinių patalpų savininkai, ne kokie nors nuomininkai“, – pasakojo patalpas devynaukštyje įsigijusi Greta.
Negerus įtarimus dėl ateities perspektyvų šiame name dar labiau pakurstė namo pastato renovavimo darbus atliekančių darbininkų kalbos.
„Kol pas mane remontavo sieną, kad nebėgtų vanduo, keitėsi trys meistrai ir jie sakė, kad negauna pinigų. Man jie sakė, kad iki šios dienos dar nė su vienu neatsiskaitė. Ten, manau, dirbę jau šimtai darbininkų, tarp jų ir ukrainiečių“, – kalbėjo Greta.
Ją, kaip ir kitus bendraturčius, stebina, kad šiais laikais dar yra vietų, kur viešpatauja tokia savivalė
„Aš neįsivaizduoju, kaip valdžios institucijos apskritai leidžia tokiam dalykui išsikeroti, apsimeta, kad tarsi nieko nevyksta. Kiek žinau, visą tą vadinamąją renovaciją finansuoja solidi finansinė įstaiga. Kaip ji leidžia tokią savivalę? Matyt, jai paranku, kad ta „Moveda“ čia visko prisidirbtų, paskui finansuotojai perims visą nekilnojamąjį turtą. Deja, dabar negaliu minėti finansuojančios įmonės pavadinimo, nes pati turiu reikalų su ja“, – apgailestavo pašnekovė.
Nors G. Leono veikla neatrodo sklandi, tačiau panašu, kad užmojų mastai gali plėstis. „Kauno dienos“ duomenimis, ne per seniausiai bendrovė „Akelira“, kurios direktorius yra G. Leonas, įsigijo buvusio restorano „Trys mergelės“ pastatą. Siekiama, kad buvęs restoranas, anot G. Leono, taptų tvarkingas, estetiškas, tenkintų miesto svečių ir gyventojų interesus.
Problemos Romainiuose
Apie G. Leono veiklą „Kauno diena“ yra rašiusi dar praėjusį pavasarį, kai į redakciją kreipėsi kauniečiai Diana ir Mantas, kurių įmonė „Rafesta“ iš „Maxturo“ (vadovas – G. Leonas) nuomojosi patalpas Naglio gatvėje. Čia jauna pora atidarė restoraną.
„Iš pradžių viskas buvo gerai. Investavome nemenką sumą pinigų, mūsų veikla įsivažiavo, subūrėme nuolatinių klientų ratą. Tačiau optimistines nuotaikas ėmė temdyti vis didėjančios komunalinės sąskaitos“, – apie netikėtai pasipylusias bėdas „Kauno dienai“ pasakojo pašnekovai.
Po publikacijos redakciją pasiekė dar keli pranešimai apie abejonių keliančią G. Leono veiklą.
Nekilnojamąjį turtą Romainiuose nusipirkęs kaunietis (vardas ir pavardė reakcijai žinomi) atsiuntė laišką, kuriame papasakojo apie situaciją Kaimelės gatvėje.
Aš neįsivaizduoju, kaip valdžios institucijos apskritai leidžia tokiam dalykui išsikeroti, apsimeta, kad tarsi nieko nevyksta.
2021 m. spalio mėnesį pašnekovas minėtoje gatvėje nusprendė įsigyti nedidelį butą.
„Buvo sumokėti rankpinigiai – 4 000 eurų bankiniu pervedimu. Pirkimui tarpininkavo labai puikiai žinoma nekilnojamojo turto agentūra (...) ir jos brokeris (...). Pradžia buvo labai normali, bendravimas – sklandus, neturėjome nė menkiausio supratimo, kur papuolėme. Pirkome tik pamatus, matėme statybų eigą, kurį laiką viskas vyko gana sklandžiai. Galiausiai prasidėjo terminų nukėlimai, bet dar labai nepanikavome, nes statybose tai daugiau mažiau yra normalu. Po truputėlį pradėjome sutikti kaimynus, atvažiuojančius tikrinti statybų eigos, visi jau buvo pradedantys piktintis, skundėsi, kad su Gediminu neįmanoma susisiekti, terminai visiems buvo sakomi skirtingi. Gediminas pradėjo dinginėti, ignoruoti skambučius, susisiekti kartais pavykdavo tik paspaudus brokerį“, – tai tik dalis redakcijai atsiųsto skundo.
Teisininkas: žmonės paslydo
Teisininko Audriaus Šimkaus, Naglio g. 4A namo gyventojų prašymu atlikusio su butų pirkimu susijusių dokumentų auditą, komentaras:
„Žmonės, gyvenantys Naglio gatvėje, per mokesčius, be abejo, kenčia, nes ten yra komercinės patalpos, todėl atsiranda ir PVM, ir viskas, automatiškai tie mokesčiai padidėja. Ten daug problemų, nes NT parduotas kaip butai, bet realiai dokumentuose yra komercinės patalpos. Ten daug neišspręstų dalykų, kurie naujakurių kasdienybę paverčia nepavydėtina. Kiek teko domėtis, dar klausimas, ar apskritai ateityje tos problemos gali būti išspręstos, nes buvo kažkoks ginčas su savivaldybe. Manau, šio namo gyventojams reikėtų reikšti kolektyvinį ieškinį ir bandyti anuliuoti sandorius.
Kai žmogus yra geras oratorius, jis sugeba įtikinti.
Panašių situacijų Lietuvoje galima suskaičiuoti ne vieną dešimtį. Vilniuje buvo atvejų, kai žmonės pirkdavo butus, bet realiai pirkdavo viešbučių kambarius. Perkant konvertuojamus pastatus, kaip tas buvęs „Kaustos“ pastatas, kur aiškiai matyti, kad paskirtis buvo negyvenama, iš karto reikėtų kreiptis į teisininkus, susižiūrėti dokumentus, sutartis. Jiems žada, kad kažkada ateityje pastato paskirtis bus pakeista, bet tai yra neapibrėžta. Kada bus pakeista, kaip pakeista? Manau, kalbant apie situaciją Naglio gatvėje, žmonės paslydo, nes jiems buvo prižadėta aukso kalnų. Kai žmogus yra geras oratorius, jis sugeba įtikinti.“
Gyvena neteisėtai?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, savo tinklalapyje komentuodama analogišką situaciją, aiškina: „Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinių naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.
Už šį pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį gresia administracinė atsakomybė ir bauda.
Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad gyvenimas (patalpų naudojimas gyvenamajai paskirčiai) įsigytose negyvenamosios paskirties patalpose negyvenamosios paskirties pastate yra neteisėtas.“
Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius išsamiau situacijos nekomentavo, tik pabrėžė, kad statybas leidžiantys dokumentai aptariamam pastatui neišduoti.
Komunalinių paslaugų teikėjai (ESO, „Kauno vandenys“) patvirtino gyventojų nuogąstavimus, kad mokesčius surenkanti „Moveda“ pinigus galbūt panaudoja ne pagal paskirtį. Pasak ESO ir „Kauno vandenų“ atstovų, su G. Leonu susijusios įmonės jiems yra skolingos ir skolų grąžinimas nevyksta sklandžiai.
G. Leonas toliau žarsto pažadus
„Kauno diena“ pakalbino ir gyventojų minimą prieštaringai vertinamą Kauno verslininką G. Leoną.
– Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, Naglio g. 4A pastato paskirtis yra negyvenamoji. Kaip „Kauno dieną“ informavo Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius, leidimai statyboms tame pastate neišduoti, pastato paskirtis iš administracinės į gyvenamąją negali būti pakeista. Tokioje situacijoje nekilnojamojo turto kaip butų pardavimas Naglio 4A pastate yra neteisėtas.
– Naglio 4A pastate esančių butų pardavimas buvo vykdomas sąžiningai, remiantis sandorių sudarymo metu visoms šalims prieinama informacija. Pastatas, kuriuo domitės, Kauno miesto bendrajame plane yra Mišraus užstatymo teritorijoje, kurioje gali būti tiek gyvenamosios, tiek ir komercinės paskirties pastatai, todėl teigti, kad pastato paskirties pakeitimas yra neįmanomas, tikrai negalima. Šiuo klausimu bendradarbiaujame su atitinkamą išsilavinimą turinčiais architektais ir specialistais, aktyviai dirbame siekdami atitikti visus keliamus reikalavimus. Puikiai suprantame pastate patalpas pirkusių asmenų interesus, asmenų susirūpinimą ir jausmus. Šiuo metu mūsų svarbiausias prioritetas – rasti subalansuotą sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgta į visų susijusių šalių interesus ir gerovę.
Su nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių surinkimas grindžiamas atitinkamomis teisinėmis nuostatomis ir šalių sudarytais susitarimais. Pardavėja ir pirkėjai, kartu pradėję derybas, vertina naujų, šalių interesų pusiausvyrą užtikrinančių susitarimų sudarymo galimybes. Tiek pardavėja, tiek pirkėjai yra susitarę atsakingai išspręsti šiuos klausimus.
– Butus aptariamame pasate įsigiję keli žmonės pasakojo, kad prašote atsiskaityti grynaisiais (kalbėta apie 5 tūkst. eurų gerokai viršijančias sumas).
– Jokių 5 tūkst. eurų sumą viršijančių atsiskaitymų grynaisiais pinigais tikrai nevykdome. Pardavėja laikosi visų teisinio reguliavimo reikalavimų, susijusių su finansinėmis operacijomis.
– Gavome skundą, kad 2021 m. žmonės įklimpo į bėdą Kaimelės g. 101, sumokėję jums įmoką už žemės sklypo dalį ir 80 proc. baigtumo butą.
– Esame susipažinę su Kaimelės g. 101 situacija ir suprantame gyventojų susirūpinimą. Atkreipiame dėmesį, kad, vykdant statybos projektą, susidurta su nenumatytais sunkumais, dėl kurių vėlavo reikiamų komunalinių paslaugų ir paslaugų teikimas. Nuoširdžiai apgailestaujame dėl nepatogumų, kurie galėjo kilti gyventojams. Na, meluoti tikrai nemelavau. Suprantame, kad gyventojai išreiškė nusivylimą dėl situacijos sprendimo. Pripažįstame, kad kartais vėluojama laikytis iš pradžių nustatytų terminų ir nuoširdžiai atsiprašome už bet kokius nesusipratimus, kurie galėjo kilti dėl šio incidento. Mes visiškai suprantame gyventojų susirūpinimą ir nenuoseklios informacijos iš įvairių šaltinių poveikį. Prisiimame atsakomybę už bet kokias komunikacijos spragas ir stengiamės tobulinti savo komunikacijos kanalus, kad laiku pateiktume naujausią ir tikslią informaciją visoms susijusioms šalims. Labai apgailestaujame dėl visų atvejų, kai bendravimas nebuvo toks greitas, kaip norėtųsi, arba buvo suprastas kaip nereagavimas. Sprendžiame visus rūpimus klausimus ir ieškome iškilusių problemų sprendimų. Dar kartą pabrėžiame savo įsipareigojimą išspręsti situacijas sąžiningai ir tinkamai visoms susijusioms šalims, vykdome.
– ESO „Kauno dieną“ informavo, kad su jumis susijusios bendrovės („Akelira“, „Moveda“, „Maxturas“) operatoriui turi skolų ir jų grąžinimas nesklandus.
– Visų įvairiose įmonėse vykstančių smulkių procesų vienas asmuo negali žinoti, tai įgyvendinama per deleguojamus asmenis ar kitus atsakingus darbuotojus.
Naujausi komentarai