„Man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas. Šitą tikrai reikės taisyti ir sirenų garsumas turi būti koreguojamas“, – žurnalistams trečiadienį Kaune sakė premjerė Inga Ruginienė.
„Kartu manau, kad ši savaitė mums parodys bendrą paveikslą. Norėsiu pamatyti tas skyles, kurių mes neuždengėme per šią savaitę, ir sėsime peržiūrėti, kaip galime sustiprinti tam tikrus dalykus“, – pridūrė ji.
Ministrės pirmininkės teigimu, klaidos per pratybos yra normalu ir net pageidautinos, nes jos suteikia galimybę mokytis.
„Aš labai tikiuosi, kad tokios pratybos bus rengiamos dar didesniu dažnumu, nes šiai dienai turint jautrią geopolitinę situaciją mes turime būti pasirengę viskam“, – sakė I. Ruginienė.
Man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas.
„Šios pratybos demonstruoja ne tik institucijų tarpusavio sąveiką ir darbą, bet lygiai taip pat džiaugiuosi, kad civiliai yra įtraukiami į šį procesą, nevyriausybinės organizacijos, ir tai rodo, kad mes mokomės iš Ukrainos padarytų pirmų klaidų“ – teigė premjerė.
Tuo metu NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad pirmosios pratybų dienos parodė netenkinantį gyventojų informavimo pranešimais mastą.
„Jis buvo apie 92–93 proc., tai tas mūsų netenkina. Mūsų tikslas yra 100 proc., kad visi žmonės gautų pranešimą. Tai čia žiūrėsime ir čia žinau, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) apie tai pasisakė ir tikrai tą sistemą sutvarkysime“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Jis buvo apie 92–93 proc., tai tas mūsų netenkina. Mūsų tikslas yra 100 proc., kad visi žmonės gautų pranešimą.
Pasak jo, pratybos atskleidė technines detales, kurios yra „nesunkiai koreguojamos“.
„Bet mūsų tikslas nėra, kad mes idealiai viską padarytume. Mūsų tikslas kaip tik pamatyti tas sunkesnes vietas, kur galėtumėm greitai pataisyti“, – pažymėjo V. Vitkauskas.
Taip Vyriausybės ir NKVC vadovai kalbėjo Kauno klinikose trečiadienį vykstant civilinės saugos pratyboms „Darbuotojų veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui“. Šios pratybos yra mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2025“ dalis.
„Mes norėtumėm pamatyt šiandien, kaip tarnybos tvarkosi su dideliu iššūkiu, tai yra radiaciniu iššūkiu. Nes tai irgi yra išbandymas mūsų tarnyboms, kurios ne kiekvieną dieną su tuo susiduria ir mes suprantame Lietuvoje, kad tos ekspertizės per daug nėra ir tą ekspertizę reikia lavinti“, – teigė NKVC vadovas.
Simuliuojamas gaisras gama peilio pastate
Kaip žurnalistams sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Arvydas Kazlauskas, klinikose trečiadienį pratybos vyksta pagal scenarijų, kai viename iš gydymo įstaigos korpusų kyla gaisras.
„Suveikia priešgaisrinė signalizacija, darbuotojai mato iš pastato sklindančius dūmus ir telefonu informuoja Bendrąjį pagalbos centrą. Kadangi pastate yra sumontuotas gama peilis, tai yra tam tikras radiacinės taršos šaltinis. Apie tai yra informuojamas Bendras pagalbos centras ir atitinkamai siunčiant pajėgas į tai yra atsižvelgiama“, – nurodė jis.
Gama peilis yra radioaktyvų kobalto šaltinį turintis radiochirurginio gydymo įrenginys, skirtas onkologinėms, neurologinėms ligoms galvoje, kai kuriems kitiems susirgimams gydyti. Jis stovi Neurochirurgijos klinikoje.
Pratybose simuliuojamas gaisro gesinimas, pacientų ir personalo evakuacija bei radiacinės taršos pasklidimas.
„Užgesinus gaisrą, paaiškėja, kad galimai buvo pažeistas radiacinės taršos šaltinio apsauginis gaubtas, dėl ko galėjo pasklisti radiacija. Dėl to mūsų ugniagesiai, dirbę įvykio vietoje, papildomai yra švarinami ir perduoti medikų apžiūrai“, – aiškino A. Kazlauskas.
„Viena iš tokių naujovių – mes esame gavę naują švarinimo postą, kurį norėjom pabandyti pratybų metu. (...) Jisai švarina tiek ugniagesius gelbėtojus, tiek gyventojus, kurie patyrė tam tikrą taršos poveikį – arba cheminį, arba radiacinį“, – pridūrė jis.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius pažymėjo, kad pažeidus gama peilio šaltinį, radiacija „nebūtų labai stipri“, tačiau radioaktyvus kobaltas turi ilgą skilimo pusėjimą.
„Ta radiacinė tarša galėtų likti pakankamai ilgam laikui, net keleriems metams. Tarkime, skirtingai nuo ciklotrono, kur kitas galimas radioaktyvaus užterštumo šaltinis. Ten skilimo pusperiodis yra pora valandų, tai grėsmė greitai dingtų. Ten valdyti būtų ženkliai lengviau“, – žurnalistams sakė R. Jurkevičius.
Vykstant gaisro inscenizacijai, klinikos simuliavo kelių šimtų Neurologijos ir Psichiatrijos klinikų pacientų evakuaciją neveikiant internetui.
„Dar situacija yra sudėtinga dėl to, kad interneto ryšys neveikia Kauno klinikose pagal mūsų pratybų scenarijų ir tai tikrai apsunkins informacijos surinkimą, (...) turėsime tą daryt skambindami. Tai teks stiprinti administracinius resursus greitam situacijos suvaldymui“, – sakė R. Jurkevičius.
Jis pabrėžė, kad pratybos nepalies pacientų, šiuo metu besigydančių Kauno klinikose.
V. Vitkauskas: pratybos nuo ketvirtadienio taps sudėtingesnės
Scenarijų Kauno klinikose V. Vitkauskas vadino sudėtingu, tuo pačiu pažymėjęs, kad nuo ketvirtadienio pratybos bus dar sunkesnės.
„Rytoj ir poryt bus sunkios dienos, nes bus vis daugiau naujų sektorių įtraukiama. (...) Rytoj bus energetinis sektorius paliestas, kibernetika, bankininkystės sistemos – daug dalykų“, – nurodė NKVC vadovas.
Dėl netikėtumo faktoriaus jis atsisakė detalizuoti, kokie veiksmai bus atliekami toliau.
„Matote, mes nelabai norime (atskleisti – BNS), nes sugadinsime šiek tiek siurprizą. Tie dalykai, kuriuos kaip dilemas iškelsime, jie turėtų būt institucijoms netikėti. Tai atleiskite, bet mes į tas detales šiandien nesivelsime“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Kaip rašė BNS, pratybos „Vyčio skliautas 2025“ truks iki spalio 11 dienos.
Pagrindinis jų tikslas – įvertinti valstybės mobilizacinės sistemos būklę, kaip veiktų esminis valstybės persitvarkymas ir išteklių sutelkimas pasirengiant šalies gynybai, vykdant gyvybiškai svarbias funkcijas sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.
(be temos)