Nesupranta sprendimo

LSU bendruomenė parodė viešą nepritarimą universiteto prijungimui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), kurio vienas padalinių yra ir Veterinarijos akademija. Pagal reformos sumanytojų planą tokiu pačiu padaliniu turėtų tapti ir LSU –  Sporto akademija.

Vakar socialinėje akcijoje "Kabink sportbatį ant vinies" dalyvavo ir laikinoji LSU rektorė Diana Rėklaitienė. Šiandienos studentus ir dėstytojus palaikė garsūs Lietuvos sportininkai. Olimpinis čempionas Modestas Paulauskas neslėpė nuoskaudos, dėl sportininkų kalvės prijungimo prie kito universiteto.

"1971 m. baigiau šį universitetą. Užvakar šį universitetą baigė mano sūnus. Negaliu suprasti tokio sprendimo. Labai glaudus ryšys su šiuo universitetu. Kodėl valdžia nenori atsukti į mus, sportininkus, ir išgirsti", – retoriškai klausė M.Paulauskas.

Neigiamai Vyriausybės sprendimą vertino ir kitas garsus jaunesnė kartos krepšininkas ir treneris Antanas Sireika, 1978 m. baigęs Sporto universitetą.

"Šis universitetas – sporto simbolis, pagrindinis centras, kuriame mokėsi čempionai ir čempionų treneriai. Čia kūrėsi Lietuvos krepšinis. Šitas universitetas kaip sporto herbas. Dabar jaučiuosi kaip našlaitis", – emocijų neslėpė A.Sireika.

Jaunosios krepšinio kartos atstovas, LSU studentas Donatas Motiejūnas atviravo neįsivaizduojantis savo gyvenimo be sporto. D.Motiejūnas neslėpė, kad studijos universitete būtinos galvojant apie ateitį.

"Kas treniruos vaikus? Kas rengs trenerius? Kas tada garsins Lietuvą?" – vertindamas universiteto prijungimą bėrė D.Motiejūnas ir leido sau pajuokauti: – Planavau būti treneriu, panašu, teks karves sėklinti. Rankos ilgos – garantuoju."

Trūksta logikos

Seimas yra priėmęs nutarimą dėl LSU prijungimo prie LSMU. Planuojama, kad Sporto universitetas veiktų LSMU sudėtyje kaip Sporto akademija, tačiau LSU siekia išlaikyti autonomišką statusą.

"Tas jungimas neatrodo nei logiškas, nei pagrįstas. Nėra nei ekspertų vertinimo, nei ekonominių skaičiavimų, kurie pagrįstų, kad pagerės sporto mokslas ir studijos sujungus universitetus. Mes negalime sutikti su tuo, kas mums nėra aišku", – teigė LSU laikinoji rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė.

Docentė pabrėžė, kad universitetų jungimas išskaido sporto mokslą į dvi dalis. Universiteto bendruomenė siekia, kad sportas būtų bendra biomedicininė ir sporto mokslo šaka – taip, kaip yra visame pasaulyje.

"Iki šiol vyrauja nesupratimas, kad sveikata ir sportas tiesiogiai susiję su gydymu. Tai visiškai skirtingi dalykai. Gydymas yra gydymas, o sportas – visiškai kas kita. Kodėl suplakame visiškai skirtingus dalykus?" – stebėjosi laikinoji rektorė.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad reorganizacija esą sutelktų biomedicinos mokslų potencialą, nes šios studijų kryptys šiuo metu Kaune dubliuojamos.

"Biomedicinos mokslų potencialą telktų, bet kur lieka sportas? Tas supratimas, kad sportas yra biomedicinos sritis ir sportas matomas tik biomedicinoje, man iki šiol nesuvokiamas. Kaip mes, po sovietmečio nugyvenę tiek metų, iki šiol vadovaujamės medicininiu požiūriu ir sveikatą priimame tik kaip medicininę sąvoką. Sveikata yra socialinė koncepsija, į ją reikėtų daugiau gilintis nei į gydymą. Sportas yra sporto mokslas", – siekį išsaugoti sportą kaip mokslą pabrėžė D.Rėklaitienė.

Šis universitetas – sporto simbolis, pagrindinis centras, kuriame mokėsi čempionai ir čempionų treneriai. Čia kūrėsi Lietuvos krepšinis. Šitas universitetas kaip sporto herbas.

Nė euro sporto mokslui

Vyriausybė deklaruoja, kad aukštųjų mokyklų pertvarkos tikslas nėra tiesiog sumažinti mokslo įstaigų skaičių, bet kelti mokslo kokybę, labiau atspindėti darbo rinkos poreikius, mažinti emigraciją. Sporto universitete rengiamos specialybės, teigiama, yra labai paklausios darbo rinkoje.

"Sveikatinimo ir sporto rinka yra auganti pasaulyje ir Lietuvoje. Mes dar neturime tiek specialistų, kiek reikėtų. Mes neturime problemos dėl stojančiųjų. Stojančiųjų skaičiaus mažėjimas yra labai nedidelis. Nes jei Vyriausybė sako, kad daro dėl to, tai turėtų pateikti skaičius, bet tų skaičių niekur nėra", – pabrėžė D.Rėklaitienė.

Docentės teigimu, ministerijos vadovai mato tik tai, kiek bus išleidžiama pinigų ir skiriama toms institucijoms, kurios yra lojalios. Bet visiškai nemato, kiek bus investuota į sporto mokslą.

"LSU ir LSMU sujungimo atveju sportas visiškai negauna jokių pinigų. Į sporto studijas neįdedama nė euro, LSMU už lojalumą gauna pinigus toliau plėtoti savo programas ir kitas veiklas. Žodžiai prasilenkia su faktais ir darbais", – kritikos reformos puoselėtojams negailėjo LSU laikinoji rektorė.

Užkliūva ir tai, kokiu būdu būtų sujungti universitetai. Esą pažeidžiamas universiteto autonomiškumas, universitetų chartija, kurioje aiškiai sakoma, kad universitetas neturi pasiduoti jokioms politinėms, ekonominėms galioms ir neturi būti valdomas politiniais sprendimais.

Konstitucinis Teismas gegužės 29 d. pradėjo nagrinėti bylą, ar LSU prijungimas prieš jo valią neprieštarauja Konstitucijai. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Ši procedūra Seimui yra privaloma.

Seimas ginčijamą nutarimą priėmė neturėdamas nei Lietuvos sporto universiteto tarybos, nei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos, nei Vyriausybės teikimo dėl Seimo nutarime nurodytų universitetų reorganizavimo.

Patogus reveransas

Išėjo paradoksas – vienas iš mažiausių Lietuvos universitetų vienintelis pradeda kovoti už Europos Didžiojo universiteto chartijos vertybių išsaugojimą.

LSU ir LSMU jungimas turi ir kitą medalio pusę. Neatmetama prielaida, kad tokios tuoktuvės gali būti palankios LSMU rektoriui Remigijui Žaliūnui. Esą kitąmet baigiasi jo rektoriavimo epopėja. Naujas darinys, sujungus LSU ir LSMU, suteiktų naujus šansus jam pretenduoti į naujo darinio rektoriaus kėdę.

"Nesu girdėjusi, tačiau tikėtina. Kai pasižiūri į dabartines realijas ir išvadas, sąsajas ekonominių ir interesų grupuočių, matyti, kad čia tęsiama Steponavičiaus (Gintaras Steponavičius – buvęs švietimo ir mokslo ministras, vienas iš didžiosios politikos korupcijos bylos veikėjų – red.past.) graži tradicija reformuoti ir lojaliems išmokėti pinigus bei leisti kandidatuoti. Turint omenyje, kad LSMU rektorius jau dešimt metų yra rektoriumi, tai visiškai tikėtina, kad jis ir toliau norėtų ten pasilikti", – galimo scenarijaus neatmetė D.Rėklaitienė.

Docentė remiasi daugiamete patirtimi, esą visame pasaulyje sporto studijos labai aiškiai apibrėžtos, jos nėra skaidomos, jungia socialinę ir biomedicinos sritis. Tarptautinė sporto mokslo bendruomenė ypač plečia šalių bendradarbiavimą: atliekami bendri moksliniai tyrimai, rengiamos jungtinės sporto, fizinio aktyvumo, sveikatinimo studijų programos, itin aktyvūs studentų ir dėstytojų tarptautiniai mainai. Tai leidžia būti tarp lyderių, mokytis iš geriausiųjų ir siekti aukščiausios kokybės sporto studijų ir mokslo Lietuvoje.

Raginimas: profesorius A.Skurvydas siūlo peržiūrėti kitų sporto universitetų patirtis ir gerai pagalvoti dėl prijungimo.

Mažiausi stoja į kovą

Vakar vykusioje socialinėje akcijoje "Kabink sportbatį ant vinies" dalyvavo ir buvęs šio universiteto rektorius habilituotas biologijos mokslų daktaras ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) Senato pirmininkas profesorius Albertas Skurvydas.

"Išėjo paradoksas – vienas iš mažiausių Lietuvos universitetų vienintelis pradeda kovoti už Europos Didžiojo universiteto chartijos vertybių išsaugojimą. Kitiems visiems jau neberūpi. Iki ko nusigyvenome. Vieninteliai dar šnekame apie autonomiją, nepriklausomybę, kad mus išklausytų, kad geriau galėtume tarnauti", – LSU prijungimu prie LSMU baisėjosi A.Skurvydas.

Profesorius neslėpė žinantis tik blogų pavyzdžių, kai buvo bandyta sujungti Norvegijos sporto universitetą su Norvegijos klasikiniu universitetu ir Vengrijos sporto universitetą sujungti su Vengrijos medicinos universitetu.

Pasak profesoriaus, norvegai, prieš jungdami universitetus, padarė gilią analizę ir pamatė, kad, sujungus sporto universitetą su klasikiniu, Norvegijos sporto universitetas negauna jokių sąlyčio taškų, išskyrus tai, kad pradeda netekti savo sporto mokslo specifikos.

Norvegijos valdžia nutarė išlaikyti nedidelį supergerą sporto universitetą, kuris integravosi su geriausiais pasaulio sporto universitetais, užuot integravęsis su klasikiniu Norvegijos universitetu. Tuo tarpu vengrai savo universitetus jau buvo sujungę.

"Tipinis pavyzdys: vengrai sujungė sporto ir medicinos universitetus prieš 20 metų, o po penkiolikos metų, t.y. prieš penkerius metus, jų parlamentas vėl iš naujo atskyrė sporto universitetą nuo klasikinio medicinos universiteto. Mes turime detalią jų parlamento audito informaciją, buvome nuvažiavę, aiškinomės. Vyksta lygiai tokia pati klaida, kaip dabar pas mus", – įsitikinęs profesorius.

Prijungus sporto universitetą prie medicinos universiteto, kaip vengrai patys įvardijo, prie mega ligoninės, kurios pagrindinė dvasia buvo gydymas, trejus–penkerius metus, kol Vengrijos politikai prižiūrėjo, kad mega ligoninė pinigais neskriaustų sporto mokslo, viskas buvo gerai. Jau po penkerių metų vengrai pamatė, kad ėmė nykti studijų programos – iš penkių liko tik viena, buvo uždaryta sporto mokslo doktorantūra, sporto mokslo lėšos permestos gydymui. Nunyko sporto mokslo studijos.

Profesorius replikavo, kad greičiausiai lėšas kontroliuoja tas,  kieno didžiausia įtaka. Prieš penkerius metus Vengrijos parlamentas iš naujo atkūrė specializuotą sporto universitetą, tačiau prarado penkiolika metų.

"Tai ką padarėme per 80 metų dėl nemokšiškumo bus sunaikinta. Mums žinomos ir blogosios, ir gerosios patirtys. Tarkime, Danijos sporto mokslas, turintis labai gilias tradicijas, turi fakultetus, tačiau jie turi ir du Nobelio premijos laureatus šioje srityje", – ragino atsikvošėti profesorius.