Technikumo gatvės Aleksote rekonstrukcija Kauno savivaldybės planuose braižoma per pievas ir privačius sklypus. Nors valdininkai tikina, kad  ES finansuos tokį projektą, ekspertai pastebi, kad jie apgaudinėja patys savęs?

Įtartini užmojai

Investicijų ir strateginio planavimo skyrius į projektus ES lėšoms gauti įtraukė Technikumos gatvės dalies rekonstrukciją. Atrodo, reikėtų tik džiaugtis, kad lėšos bus skirtos gatvių infrastruktūrai gerinti – juk kauniečiams bus patogiau.

Tačiau įdėmiau panagrinėjus vietovę, kur esą reikia rekonstruoti Technikumo gatvės dalį, aiškėja, kad jokios gatvės ten iš viso nėra – dar reikia ją nutiesti. Dar įdomiau tai, kad planuose braižoma gatvė eina per jau stovinčius gyvenamuosius namus ir jiems priklausančius sklypus, kuriuos, norint ką nors daryti, pirmiausia reikėtų išpirkti.

Ar tikrai šis projektas gali tikėtis 252 tūkst. eurų iš ES fondų įgyvendinant Aleksoto, kaip Kauno miesto integruotos teritorijos, programą? Ar ne per didelė prabanga savivaldybei teikti ES fondams projektus, kurie praktiškai pasmerkti keliauti į šiukšlių dėžę, juolab kad pasibaigus 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui dosni ES kišenė labai smarkiai sumažės.

Įžvelgė socializmą

"Pernai rudenį sužinojome, kad prie pat mūsų namo sienos bus gatvė, kuria važinės ne tik lengvieji automobiliai, bet ir vilkikai drebins sienas, taškys ant langų kaip Senamiestyje. Bet mes gyvename ne Senamiestyje. Čia mūsų žemė ir mes norime čia gyventi", – neslėpė nuoskaudos dėl keistų savivaldybės sprendimų Kalvarijos g. 117 name gyvenanti Aldona Kazlauskienė.

Moterį, beskinančią rudens šalnos pakąstas saldžias vynuoges, radome kieme. "Nebebus ir tos vynuogės, ir pavėsinės, ir obelų, kurias sodinome prieš penkiolika metų. Viską išraus, sulygins su žeme, o taip norėjome gyventi ramiai", – kalbėjo moteris, vaikščiodama savo kieme, per kurį savivaldybė užsimojo tiesti gatvę. Nemenką jai ir jos vyrui priklausančio sklypo, taip pat kaimynų sklypo dalį savivaldybė planuoja paversti keturių eismo juostų inžineriniu statiniu su šaligatviais, dviračių takais.

Sunku net įsivaizduoti, kur tarp dviejų gyvenamųjų namų, kurie pastatyti gerokai seniau nei prieš dešimtmetį, gali išsitekti tokia gatvė – juk turi būti ir gatvės žalioji zona.

"Žaliosios zonos nebus ir savivaldybėje mums taip išaiškino, kad be jos gatvę tiesti galima. Ir dar mus ramino, kad nesijaudintume – gatvė neis palei pat mūsų namo sieną, nes čia esą bus šaligatvis", – šyptelėjo A.Kazlauskienė. Moteris puikiai supranta, kad tai – tik saldūs apgaulingi žodžiai, nes šaligatvis irgi yra gatvės dalis.

Kalvarijos gatvės gyventoja stebėjosi, kad užuot sutvarkiusi jų ir aplinkines gatves, savivaldybė planuoja tiesti naują gatvę toje vietoje, kur, moters teigimu, jos neturėjo būti. "Mums aiškino, kad Technikumo gatvės tęsinys turėjo eiti visai kitoje vietoje, bet ten jau pastatyti namai, o čia, anot jų, tik kažkoks garažas, kažkoks baseinas – vadinasi, galima ir sulyginti su žeme. Bet tai mūsų turtas, mūsų gyvenimas. Negi vėl grįžta socializmas – daug turime, tai galima ir atimti?" – retoriškai klausė A.Kazlauskienė.

Pinigų nesitiki sulaukti

Kalvarijos gatvės gyventoja pasakojo, kad vos su šeima pradėję statyti namą ir kurtis naujoje vietoje, Kazlauskai už sutaupytus pinigus nusipirko gretimą sklypą, nes norėjo ramybės, planavo įveisti sodą, kuriame laiką galės leisti ir vaikai, ir anūkai.

Dabar moteris neslepia apmaudo, kad visos šeimos svajones bei  septyniolikos metų triūsą savivaldybė nori nubraukti lengva ranka ir sudrumsti jų gyvenimą

"Kažkiek gal ir sumokėtų už tą paimtą žemę, bet greičiausiai suma bus tik simbolinė. Be to, tų pinigų mes galime ir nesulaukti. Juk visi žino, kiek užtrunka tokie procesai ir kaip savivaldybėje viskam trūksta pinigų", – liūdnai šyptelėjo moteris.

A.Kazlauskienė sakė jau sulaukusi ir savivaldybės tarnautojų keršto, kaip ji spėja, dėl to, kad neplojo katučių išgirdusi apie savivaldybės planus ir geranoriškai nesutiko, jog per jos žemę būtų tiesiama gatvė.

"Atsiuntė savivaldybės žmogų ir liepė atitraukti tvorą, kuri per daug išlindusi į gatvės žaliąją zoną", – mostelėjo ranka į naują tvorą Kalvarijos gatvės gyventoja. A.Kazlauskienė užsiminė, kad savivaldybei kažkodėl užkliuvo tik jų namo tvora, niekam niekada netrukdžiusi, nors tvoros gatvės žaliojoje zonoje yra daugybės Aleksoto gyventojų.

Niekuo neabejoja

"Kauno dienos" žiniomis, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Senkienė buvo atsakinga, kad Technikumo gatvės dalies rekonstrukcijos projektas būtų teikiamas ES paramai gauti, tačiau savivaldybės tarnautoja nieko bloga čia neįžvelgia. "Kokį kiti skyriai padiktavo poreikį, tokius projektus numatėme ir įtraukėme", – tikino S.Senkienė.

Pasiteiravus, ar jai pačiai nekilo abejonių dėl šio projekto tinkamumo pretenduoti į ES finansinę paramą, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja dėjosi nesuprantanti, kokių gali būti abejonių.

Užsiminus, kad ten, kur ES teikiamas gatvės rekonstrukcijos projektas, jokios gatvės net pėdsakų nėra ir iš tiesų tai bus gatvės tiesimas, S.Senkienė bandė savaip išaiškinti. "Mes žinome, kas ten yra. Ne kartą rinkomės ir aptarinėjome. Dalis – yra gatvė, dalis – nėra gatvės. Dalis Technikumo gatvės yra sutvarkyta. Bet pavadinta visos gatvės rekonstrukcija, o šiuo atveju – tos dalies, kuri nepadaryta, sujungimas su ta, kur jau padaryta. Tai va", – išpyškino savivaldybės atstovė.

Svarbi arterija – darže

Priminus, kad nesama gatvės dalis planuojama tiesti per privačius sklypus, S.Senkienė tikino, kad tai jau ne jos kompetencijos reikalas. "To manęs neklauskite, aš negaliu atsakyti, kaip planuojama. Viskas aišku, kad dokumentai turės būti tokie, kokie privalomi. Jie ir turės būti parengti. Jei specialistai, kurie dalyvaudavo pasitarimuose, nemato problemų, vadinasi nemato. Visi klausimai, kurie jums ar dar kam nors kyla, yra išsprendžiami", – dėstė Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Ji taip pat nenorėjo kalbėti apie privačių sklypų pirkimą gatvei tiesti, tačiau pripažino, kad ES tam lėšų neskiria.

"Ne, privačiam sklypui niekas neskiria, bet yra specialistai, atsakingi už planavimą, ir jie, matyt, nemato problemos, kad nebūtų galima parengti dokumentų. Reikėjo į planą įtraukti miestui svarbiausias arterijas. Jeigu specialistai planuoja, kad ten reikia tvarkyti trūkstamas grandis, toje vietoje turi būti įvertinti realūs ir nerealūs dalykai. Jeigu įtraukėme, kaip ir sakiau, matyt, planavimo specialistai nemato kažkokių neįmanomų dalykų", – dar kartą vis atsakomybę nuo savęs nusimetė S.Senkienė.

Pernai nespėjo laiku

Pernai Kauno savivaldybė nuskambėjo kaip nespėjusi laiku pateikti dokumentų, reikalingų milijoninei ES paramai Kauno miesto integruotoms teritorijoms – Aleksotui ir Žaliakalniui – gauti. 2014 m. rudenį Vidaus reikalų ministerija (VRM) siuntė net kelis paraginimus, kuo greičiau pasirūpinti reikiamais dokumentais. Tuomet VRM įspėjo apie galimybę peržiūrėti asignavimų paskirstymo regionams ir miestams principus, jeigu Kauno savivaldybė nesuskubs.

Kadangi savivaldybė vėlavo, ar nenutiko taip, kad Technikumo gatvės dalies rekonstrukcijos projektas tarp pretendentų į ES paramą atsidūrė per skubėjimą, neįvertinus realių jo galimybių gauti ES finansavimą, neįsigilinus į visas aplinkybes ir galimas kliūtis, o tik bandant neprarasti žadamų milijonų?

"Tikrai negaliu atsakyti į tokį klausimą. Niekur čia mes neskubėjome. Daug kartų svarstyta ir diskutuota dėl gatvių, kurias planuojama tiesti. Jokio čia skubėjimo nebuvo, o planai gali būti koreguojami pagal situaciją – jeigu reikės, bus galima ir koreguoti. Tai – ne baigtinis procesas. Viskas tik prasideda", – tikino S.Senkienė.

Dar 2013 m. birželį Kauno miesto taryba pritarė savivaldybės dalyvavimui rengiant ir įgyvendinant Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijų integruotų teritorijų vystymo programas. Pernai liepą buvusi miesto valdžia trynė rankas, kad ES investicijos į integruotas teritorijas Kaunui gali atnešti 29–150 mln. eurų. Pagal VRM nustatytas kvotas kiekvienai integruotai teritorijai numatyta kiek daugiau nei 23 mln. eurų, tik ar savivaldybės specialistai tinkamai rengia projektus, kad ES pinigai pasiektų Kauną?

Kalba skirtingai

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas taip pat tikino nematąs jokių problemų, kad Technikumo gatvės atkarpa galėtų pretenduoti į ES finansinę paramą. "Taip, privačius sklypus reikės paimti visuomenės poreikiams, bet tai netrukdo pretenduoti į ES paramą, kuri gali būti naudojama įvairiems darbams finansuoti. Aišku, 15 proc. sumos darbams turės skirti pati savivaldybė", – aiškino G.Petrauskas.

Pasak G.Petrausko, Technikumo gatvės atkarpa bendrajame plane piešiama labai seniai. "Tame sklype žmonės nieko negalėjo statyti, nes buvo žinoma, kad ten eis gatvė. Dabar jie už gerą kainą galės parduoti sklypą, kuriame negalimos jokios statybos", – kaip privalumą gatvę palei namo sieną įvardijo savivaldybės administracijos vadovas.

"Į ES programą įtraukta ta Technikumo gatvės atkarpėlė, bet stringa, nes ten yra privatūs sklypai, kuriuos reikia išpirkti. Už ES pinigus galime tik nutiesti gatvę, o išpirkti sklypus vis tiek turės savivaldybė", – trumpai situaciją pakomentavo Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Patirs fiasko

"Kadangi reikės išpirkti privačius sklypus, vadovaujantis visais reikalavimais, ES tikrai nefinansuos išlaidų privatiems sklypams išpirkti – jos bus priskirtos prie netinkamų išlaidų. Paraiška greičiausiai patirtų fiasko, o jeigu ją ir patvirtintų, savivaldybei vis tiek reikėtų ieškoti pinigų sklypams išpirkti. Iš kur jų gauti? Imti paskolą iš banko? Bet ar tai leis savivaldybei nustatytas skolinimosi limitas?" – apie galimas kliūtis svarstė daugiau nei dešimtmetį verslo įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms projektų rengimo ir valdymo paslaugas teikiančios bendrovės "Eurointegracijos projektai" projektų vadybos direktorius Eimantas Kamienas.

Jis pastebėjo, kad dažniausiai tokie projektai būna sudėtingi, sulaukia ir visuomenės pasipriešinimo, juolab kad tai liečia privačius sklypus. "Žmonės gali atsisakyti juos parduoti. Tai labai ilgas procesas, galintis priversti nuleisti rankas", – pridūrė E.Kamienas.

Jis sakė nematęs, kaip atrodo ta Technikumo gatvės dalis, kurią savivaldybė užsimojo rekonstruoti, tačiau ir iš dokumentų aišku, kad ten iki šiol nėra jokio kelio.

"Sunku pakomentuoti nemačius, tačiau jeigu nėra jokio kelio net žymės, tai jau naujo kelio tiesimas, o ne rekonstrukcija. Matyt, čia žaidimas terminais", – įžvelgė E.Kamienas.

Projektų rengimo specialistas netgi įžvelgia, kad savivaldybei gali kilti problemų pateikti paraišką. "Kol neturės sutikimų išpirkti žemę, savivaldybė negalės teikti paraiškos, nes realiai neturint kur tiesti gatvę, projektas nebus įgyvendintas. Stringa pats paraiškos teikimas, kol žemė neišpirkta iš savininkų, – sakė projektų vadybos direktorius E.Kamienas.

Jis taip pat priminė, kaip sunkiai sekėsi susitarti su privačių žemių savininkais dėl Vilniaus aplinkkelio ar geležinkelio "Rail Baltica" tiesimo.

Iš klaidų nepasimoko

2013 m. viešai paskelbti duomenys parodė, kad 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų Kauno miesto savivaldybė prasčiausiai panaudojo ES lėšas.

Kaunas atsiliko ne tik pagal pateiktų projektų skaičių, bet ir gautą finansinę paramą skaičiuojant vienam miesto gyventojui. Antrą pagal dydį šalies miestą aplenkė ne tik sostinė Vilnius, bet ir Klaipėda. Labiau pasistengė ir Panevėžys bei Šiauliai.

Savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus darbuotojai ne kartą bandė teisintis, kad Kaune ES parama gauta ne tik per savivaldybę, bet ir kitas savivaldybei pavaldžias įstaigas – mokyklas, viešąsias įstaigas. Praėjusios kadencijos miesto vadovai mėgo prisidengti kitų šlove ir viešai skelbė apie tai, kad Kauno regionas geriausiai panaudojo ES lėšas, tačiau apie abejotinus Kauno miesto nuopelnus regione nutylėdavo.

Atrodo, kad praėjusio ES finansinės paramos laikotarpio klaidos savivaldybės valdininkų nepamokė: ir dabar atsakingųjų nėra, projektai teikiami neįvertinus ir neįsitikinus, kad jie tikrai gali pretenduoti į ES paramą.