Antradienį ji apsilankė Kauno rajono savivaldybėje ir tarėsi su meru Valerijumi Makūnu dėl galimybės įgyvendinti bandomąjį projektą sprendžiant šias aktualias problemas.

Kauno rajono savivaldybėje registruotas nedarbas rugsėjo 1 d. siekė 6,1 proc. ir buvo mažiausias apskrityje. Savivaldybė turi daug patirties bendradarbiaujant su verslu ir yra įgyvendinusi ne vieną užimtumo didinimo projektą.

„Mes vieni pirmųjų Lietuvoje sumažinome verslo liudijimų kainą. Jau 8 metus veikia sprendimas, kuriuo skatiname darbo vietas kuriančias įmones – įdarbinusios daugiau kaip 50 proc. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, jos tris metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių“,- vardino priemones V. Makūnas.

Kauno rajone kuriasi jaunos šeimos, todėl čia itin aktuali vaikų darželių problema, kurią spręsdama savivaldybė taip pat kuria naujas darbo vietas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms reikia auklėtojų, virėjų, ūkio darbuotojų.

L. Valalytė pastebėjo, kad Lietuvoje verslas orientuojasi į pigią darbo jėgą, o tai skatina migraciją. Kita blogybė – bedarbių piktnaudžiavimas socialinėmis pašalpomis. „Norėtume, kad bedarbiai ne tik registruotųsi Darbo biržoje, bet ir susirastų darbą“, - kalbėjo direktorė.

Kauno teritorinės darbo biržos direktorius Tautvydas Bielozarevičius sakė, kad Lietuvai reikėtų pasisemti patirties iš Vokietijos, kur socialiniai darbuotojai glaudžiai bendradarbiauja su įdarbinimo tarnybomis ir atidžiai fiksuoja piktnaudžiavimo atvejus.

V. Makūnas pasidžiaugė, kad Kauno rajone daugėja socialiai atsakingo verslo. Naujų gyvenamųjų kvartalų statytojai kuria patrauklią infrastruktūrą, stato privačius darželius, prisideda sprendžiant socialines problemas.

„Didesni atlyginimai, galimybė lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstą, socialinių paslaugų paketas yra pagrindiniai svertai, galintys sustabdyti jaunimo migraciją“, - teigė meras.

Kita svarbi veiklos kryptis, dėl kurios sutarė pasitarimo dalyviai – kryptingas profesinis orientavimas ir profesinis rengimas.