Darbų kupina „Kauno tiltų“ vasara, kurią įvertins kauniečiai

Tiltas į Nemuno salą

Sparti Kauno miesto centro plėtra geografiškai siekia Nemuno salą, o naujakurių populiariais pasirinkimais tampa ir Žemosios Fredos, Aleksoto kryptys. Visa tai lemia miesto infrastruktūros sprendimus, susijusius su patogesniu ir saugesniu gyventojų judumu. Vienas tokių – bendrovės pradėtas statyti pėsčiųjų tiltas per Nemuno upę nuo Aleksoto iki Nemuno salos. Anot darbus atliekančio padalinio projektų vadovės Jolantos Varkalienės, jį planuojama pastatyti per dvejus metus, greta minėto termino įtraukiant šešių mėnesių trukmės technologinę pertrauką. „Prieš keletą mėnesių pasirašę sutartį su užsakovu – Kauno miesto savivaldybe, fizinius darbus pradėjome gegužę. Tam buvo objektyvi priežastis – patvinusi upė, tad laukėme atoslūgio. Dabar intensyviai vyksta paruošiamieji darbai, birželio viduryje planuojame įrengti nuolatinę spraustasienę, o tuomet įrengti krantines ir tarpinių atramų gelžbetoninius polius“, – sakė ji.

Dėmesys: J. Varkalienė pasidžiaugė, kad pėsčiųjų tiltą statantys darbininkai sulaukia pozityvių reakcijų ir vietos bendruomenės palaikymo. AB „Kauno tiltai“ nuotr.

Nuo H. ir O. Minkovskių pusės besidrieksiančio tilto konstrukcija kelia tam tikrų iššūkių: atramos bus įrengiamos tik pakrančių ribose, todėl plieninės perdangos vidurinės tilto dalies konstrukcijos įrengimas virš upės vagos reikalauja ir aukštų kompetencijų, ir maksimalaus preciziškumo. Numatyta, kad tilto vidurinės dalies perdanga bus montuojama ant kranto ir užkeliama ant laikinų atramų.

J. Varkalienė detaliau pasakoja apie statinio konstrukciją: „Pati tilto perdanga bus pagaminta iš plieno. Pirmiausia ją sudarantys plieno segmentai, pagaminti mūsų šalies gamykloje, bus atgabenti į Kauną. Tuomet šias dalis suvirinsime, o baigtinę konstrukciją nuo pontono užkelsime į projektinę padėtį ant atramų virš Nemuno. Vėliau suplanuota montuoti perdangos plokštes, einamąją dangą, įrengti deformacinius pjūvius, vandens nuvedimo sistemas ir t. t. Finišuosime baigiamaisiais darbais.“ Naujasis tiltas bus 294 m ilgio, jo einamosios dalies plotis sieks 6 m, šonuose bus įrengti turėklai. Žmonių su negalia judėjimui užtikrinti – įrengti nuožulnūs pandusai. Šio objekto išskirtinumas – su rekreacine funkcija susiję statybos sprendiniai. Aleksoto pusėje numatyta aikštė, prieigų laiptai, amfiteatras po tiltu, terasa prie vandens.

Pradžia: AB „Kauno tiltai“ pradėjo statyti pėsčiųjų tiltą nuo Aleksoto iki Nemuno salos. AB „Kauno tiltai“ nuotr.

„Kartkartėmis sulaukiame aktyvaus laisvalaikio propaguotojų – baidarininkų – užklausų, ar galima ir ar apskritai saugu plaukti upės atkarpa, kurioje dirbame. Patikiname, kad dėl mūsų veiklos niekam nekils nepatogumų“, – kalbėjo J. Varkalienė. Ji pasidžiaugė, kad darbininkai sulaukia pozityvių reakcijų ir vietos bendruomenės, kurios pašonėje atsiras planuojamas statinys, palaikymo.

Tiltui statyti, be generalinio rangovo AB „Kauno tiltai“, bus pasitelkti ir subrangovai, o iš viso šį projektą įgyvendins kone pusė šimto aukštos kvalifikacijos inžinierių, darbų vadovų, suvirintojų, kelininkų ir kt. Tiltą visuomenės reikmėms tikimasi atverti 2026 m. rudenį.

Marvelės viadukas

Dar vienas svarbus bendrovės objektas – Marvelės sankryžos viaduko kapitalinis remontas. Paruošiamieji darbai startavo dar žiemos pabaigoje, kovą darbininkai ėmėsi ardyti viaduko konstrukcijas. Atšilus oro sąlygos leido imtis kitų suplanuotų darbų. „Viaduko būklė buvo kritinė, mat per daugelį metų susikaupė daug defektų, kurie tiesiogiai veikė statinį ir jo patvarumą. Dar daugiau – viadukas nebeužtikrino saugių eismo dalyvių kelionių“, – pasakoja bendrovės projektų vadovė. Anot pašnekovės, iš pradžių viaduką buvo planuota remontuoti leidžiant eismą viena važiuojamosios dalies puse.

Veiksmas: dar vienas svarbus bendrovės objektas – Marvelės sankryžos viaduko kapitalinis remontas. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Vis dėlto, nuardžius vieną perdangos pusę, pastebėta itin didelių jos svyravimų dėl eisme dalyvaujančių transporto priemonių keliamų virpesių. Siekiant užkirsti kelią galimiems nelaimingiems įvykiams, mažinant naujų pažaidų atsiradimo tikimybę, nuspręsta visiškai uždaryti eismą viaduku. „Trūkumų apstu. Kai kur surūdiję ir reikalavimų neatitinkantys atitvarai, duobėta, suskilusi asfalto danga, korozijos pažeista armatūra. Nustatytas pažeistas atramų betono paviršius, yra kiaurų deformacinių pjūvių“, – vardija J. Varkalienė.

Šiame projekte numatyta daug darbų – nuo metalinių atitvarų, turėklų, gelžbetoninių atitvarų išardymo, atraminių guolių demontavimo, neaplenkiant asfalto viršutinės dangos ardymo, šlaitų tvirtinimo ir t. t. Numatyta iš naujo perbetonuoti atramų sienutes, o pakėlus perdangą bus pakeisti atraminiai guoliai, įrengiami nauji deformaciniai pjūviai. Po didžiųjų, sudėtingų užduočių bus ne tik remontuojami šlaitiniai laiptai, tvarkoma patiltė, bet ir apsauginiais dažais padengiamos perdangos ir fasadai. Dėmesio sulauks ir šlaitai, kurie bus sutvarkyti, juose numatyta pakloti naujas betonines plyteles. Pabaigoje bus tvarkoma aplinka ir ženklinama kelio danga.

Marvelės viaduku rūpinsis kelios dešimtys kelininkų, betonuotojų, montuotojų, dalis jų – partneriai ir subrangovai. Kadangi remontas vyksta visiškai uždarius eismą, viršutinę tilto dalį bendrovės darbininkai stengiasi tvarkyti kiek galima sparčiau. „Suprantame vairuotojų poreikį vykti remontuojamu viaduku, todėl darome viską, kad rugsėjo 1-ąją šia atkarpa jau galėtų riedėti visi norintys“, – patikina AB „Kauno tiltai“ atstovė ir priduria, kad viso objekto remontas turėtų būti baigtas iki žiemos.

Tvarkoma B. Brazdžionio gatvė

Sujudimas jaučiamas ir Šilainiuose, B. Brazdžionio gatvės atkarpoje, – čia vyksta kelio ruožo rekonstrukcija. Pakalbintas objekte dirbantis meistras Giedrius Zaturskis pasakoja, kad tokius pokyčius nulėmė keletas priežasčių. „Visų pirma, tai požeminių komunikacijų atnaujinimas, atsižvelgiant į jų dabartinį susidėvėjimą ir pajėgumus. Sparčiai plečiantis aplinkinėms gyvenamosioms teritorijoms, reikalinga užtikrinti pakankamo galingumo sistemas – tiek nuotekų, tiek lietaus surinkimo. Kitas svarbus dalykas – patogi susisiekimo infrastruktūra. Iki rekonstrukcijos B. Brazdžionio gatvės atkarpoje nebuvo takų nei pėstiesiems saugiai vaikščioti, nei dviratininkams riedėti. Na, ir pats žodis „rekonstrukcija“ sako, kad keisis kelio aukštis, kelio ruožas bus paplatintas“, – vardija G. Zaturskis.

Vaizdas: iki rekonstrukcijos B. Brazdžionio gatvės atkarpoje nebuvo takų nei pėstiesiems saugiai vaikščioti, nei dviratininkams važiuoti. AB „Kauno tiltai“ nuotr.

Šiuo metu intensyviausiai darbai vyksta ardant seną kelio dangą, įrengiant naujus kelio pagrindus. Vėliau bus klojamas naujo asfalto sluoksnis. Dar vienas reikšmingas pokytis numatytas Vijūkų ir 9-ojo Forto gatvių sankirtoje. Čia buvusi žiedinė sankryža persikels apie pusšimtį metrų Kuršių gatvės link. „Ankstesnis vadinamasis žiedas tebuvo ant asfalto subraižytos linijos. Dabar numatyta įrengti turbožiedinę sankryžą su granitiniais bortais, įrėmintą betoniniais plotais. Toks reljefinis, aiškiai matomas kelio ruožo elementas vairuotojams leis tvarkingai ir saugiai įsilieti į eismą ir judėti toliau norima kryptimi“, – perspektyvas brėžia AB „Kauno tiltai“ atstovas.

Dabar visa B. Brazdžionio gatvė dėl darbų uždaryta. Išimtinai važiuoti leidžiama tik minėtoje gatvėje ar jos prieigose įsikūrusių įmonių darbuotojams.

„Nors eismo dalyviams judėjimas negalimas, deja, pasitaiko nemažai atvejų, kai draudžiančio įvažiuoti ženklo vairuotojai nepaiso ir važiuoja mūsų darbo zona. Tai ne tik trukdo dirbti, bet ir kelia grėsmę mūsų darbininkams. Be to, visuomet yra rizika ir patiems vairuotojams nuslysti nuo tvarkomo kelkraščio, neprasilenkti ar atsitrenkti į gatvėje sustatytus ženklus“, – sako pašnekovas. Anot G. Zaturskio, ne vien nekantrumas kiša koją dirbantiems. Nekultūringumą vairuotojai demonstruoja akiplėšiškai išmesdami statybvietėje nereikalingus daiktus.

Iššūkiai: G. Zaturskio teigimu, darbuotis mieste visuomet sunkiau nei užmiestyje – reikia taikytis prie teritorijų specifikos. AB „Kauno tiltai“ nuotr.

„Vakare paliekame objektą tvarkingą, ryte randame automobilių padangų, atsikratoma ir statybinių atliekų. Viskas be skrupulų suverčiama mūsų darbų teritorijoje. Matyt, generalinę tvarką atliekantys gyventojai mano, kad kelininkai to nepastebi, jiems radiniai nemaišo ar, galų gale, savo malonumui surinks viską utilizuoti, – sako meistras. – Darbuotis mieste visuomet sunkiau nei užmiestyje – turime taikytis prie teritorijų specifikos, ankštumo fizine ir laiko prasme, neretai – ir vietos bendruomenės reiškiamų pretenzijų dėl laikinų nepatogumų. Tačiau dirbame visiems reikalingą darbą – juk keliaujame absoliučiai visi. Būtų daug lengviau, jei visi laikytumės ženklais nustatytų taisyklių ir vadovautumės sveikos nuovokos sutarimais“, – pokalbį baigia pašnekovas.

Kleboniškio tiltas

Intensyviausio eismo visoje šalyje atkarpoje statomi viduriniai Alfonso Meškinio (Kleboniškio) tiltai taip pat sparčiai keičiasi. Iki šiol atlikta didelė suplanuotų statybos darbų dalis – įrengtos tiltų atramos, nuo krantų abiem kryptimis sėkmingai užtrauktos plieninės tiltų perdangos. Bendrovė pastatė akustinę sienutę ir beveik baigė statyti viaduką, esantį virš Jonavos gatvės. Praėjusį savaitgalį statybvietėje vyko pirmasis iš devynių dešinės pusės tilto suplanuotų betonavimo etapų. Tam, kad procesai vyktų sklandžiai ir nesunkintų vairuotojų kelionių, betonas buvo pilamas nuo vėlyvo vakaro iki ankstyvo ryto. AB „Kauno tiltai“ uždarė pirmuoju etapu pastatyto tilto dvi eismo juostas, leidžiant važiuoti viena juosta. Dviem betono siurbliais suvežta ir paskleista beveik 300 kub. m betono. Šiai naktinei užduočiai pasitelkta apie 20 žmonių. Numatyta, kad tokių naktinių betonavimų su laikinu eismo ribojimu dar bus keletas.

Pokyčiai: intensyviausio eismo visoje šalyje atkarpoje statomi viduriniai Alfonso Meškinio (Kleboniškio) tiltai taip pat spėriai keičiasi. AB „Kauno tiltai“ nuotr.

Tiltas – unikalus, vienetinis ir specifinis statinys, jį statant skirtingais etapais reikalingi įvairaus profilio darbininkai. Šiam objektui įgyvendinti surinkta suvirintojų, dailidžių, armatūros rišėjų, betonuotojų, dažytojų, mechanizatorių, vairuotojų komanda. Intensyviai verda organizaciniai darbai, kuriuos koordinuoja ir prižiūri darbų vadovai, meistrai, pluša brigadininkai. Projektas milžiniškas savo apimtimi – kad Neries krantai būtų sujungti, dirba 130 žmonių.

Prieš akis – tilto patvarumui reikšmingos hidroizoliacijos įrengimas, asfalto sluoksnio klojimas, saugumo elementų (atitvarų, turėklų) montavimas ir, žinoma, paties statinio bandymai. Per juos siekiama išsiaiškinti objekto techninę būklę ir atitiktį pagrindiniams statinio reikalavimams.

Kaip ir tilto iš Aleksoto į Nemuno salą statytojai, Kleboniškio komanda vasaros pramogautojus patikina, kad plaukti baidarėmis statybvietės upės atkarpa yra saugu ir leidžiama.