Kreipiasi ir medikai

Dalis darbuotojų susirgo COVID-19, bet daugelis su jais kontaktavusių bendradarbių nesiizoliuoja, gamyboje visi dirba be kaukių, nesilaiko saugaus atstumo, higienos reikalavimų ir atsargumo.

Sugriežtinto karantino metu veikia ne maisto prekių parduotuvė, aptarnaujami žmonės. Didžioji dalis darbuotojų serga, kiti dirba, nors turėtų būti saviizoliacijoje. Kai kurie dirba turėdami nedarbingumo pažymėjimą.

Darbo sutartyje – šešios darbo valandos per dieną, bet verčiama dirbti po keturiolika valandų ir sumokama tik už šešias oficialias valandas.

Pusę metų gauna tik dalį atlyginimo, nemoka tiek, kiek yra sutarę. Vis žada: kitą mėnesį.

Dirbantiems statybose savaitgaliais – dvigubas užmokestis, bet iki šiol tai buvo tik pažadai. Be to, neduoda darbo drabužių, dažniausiai tenka dirbti su savo įrankiais.

Direktorius spausdamas psichologiškai vertė rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Atleidimo priežastis – per daug sirgta.

Tai tik keli pavyzdžiai gruodį Valstybinę darbo inspekciją (VDI) pasiekusių skundų. Daugybė jų dar tebetiriami. Keli iš jų pateikti Kauno medicinos įstaigų darbuotojų dėl galimai nesaugių darbo sąlygų.

Transportas ir statyba

Gruodį VDI gavo per 30 skundų dėl darbdavių iš Kauno. Išnagrinėti dar tik pusė jų, trečdalis –nepasitvirtino, beveik pusė nukreipta nagrinėti kaip darbo ginčus. Iš viso Kaune vien per 29-nias gruodžio dienas nustatyta 40 pažeidimų. Iš jų 15 dėl darbo teisės (darbo laiko, poilsio laiko, darbo užmokesčio), 25 – dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (darbo vietų įrengimo, profesinės rizikos vertinimo, saugaus darbo priemonių naudojimo).

Kauno darbo ginčų komisijas pasiekė 82 prašymai išspręsti ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio. Keturiolika besikreipusiųjų – užsieniečiai. Daugiausiai prašymų dėl darbo ginčų gauta iš transporto ir statybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos sektorių.

Dažniausiai pagalbos, kaip nurodo VDI, darbuotojai kreipiasi dėl negauto viso ar dalies darbo užmokesčio, viršvalandžių apmokėjimo. Daug skundų ir dėl galimai nelegalaus darbo, nesaugių darbo sąlygų, pavyzdžiui, nesaugūs pastoliai, neatitverti praėjimai.

„Dalis dėl nelegalaus darbo besikreipusiųjų sako, kad juos žadėjo įforminti kaip darbuotojus. Bet kaip suprantame, daugeliu atveju nelegalus darbas buvo abipusis darbuotojo ir darbdavio susitarimas tol, kol nekyla konfliktų dėl atsiskaitymo“, – kalbėjo Kauno teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Adas Baliukevičius. 

Anot jo, pasitaiko, kad kai kurie skundai yra tik šmeižtas. Tačiau tikrinami visi gaunami skundai. Didelė dalis jų gaunami iš anoniminių pranešėjų, tai yra, nepasirašyti.

Dalis dėl nelegalaus darbo besikreipusiųjų sako, kad juos žadėjo įforminti kaip darbuotojus.

Nelaimingi atsitikimai darbe

Nelaimingi atsitikimai susiję su gamybos sektoriumi, kur per nuotolį dirbti nėra galimybės. Kaune gruodį nebuvo mirtinų nelaimių darbe, tačiau sunkiai sužalotas vienas darbuotojas.

Iš viso šalyje gruodį įvyko šeši sunkūs ir 32 lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Penki iš pastarųjų – Kaune, vienas – Kauno rajone. Mirčių ir sužalojimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe šiemet mažiau nei pernai.

„Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m. III ketv., sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Beveik šeštadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe“, – teigė VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Darbuotojai – reiklesni

A.Baliukevičius, apžvelgdamas tendencijas, sakė, kad darbuotojai tampa sąmoningesni, reiklesni darbdaviui. Ypač, kai eina kalba apie aprūpinimą asmeninėmis saugos priemonėmis, saugių darbo sąlygų užtikrinimą. „Anksčiau tokių klausimų buvo keliama mažiau“, – pastebėjo vyr. inspektorius.

Jo nuomone, pati saugumo darbe situacija taip pat yra pagerėjusi.

Atsiskaitymo su darbuotojais klausimus dažniausiai nagrinėja ir išsprendžia darbo ginčų komisijos. „Tačiau ir mums tenka tokių situacijų. Darbdavys visada turi savo, jo manymu, pakankamų priežasčių, kodėl jis gali nesumokėti“, – sakė A.Baliukevičius, pasiteiravus apie objektyvias ir piktybiškas situacijas.

Neatsiskaitymo ar dalinio atsiskaitymo atvejų vis dar daug, tačiau dabar vis daugiau darbuotojų renkasi ieškoti teisybės. „Anksčiau daug darbuotojų „pamiršdavo“ tuo neatsiskaitymus, nebandydavo jų išsireikalauti. Šiai dienai didžiuma žmonių bando atgauti savo teisėtus pinigus“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, šiuo metu yra taip susiklostę, kad daugiausiai skundų dėl neatsiskaitymo yra iš statybos – čia daugiausiai nukentėjusių yra lietuvių,  ir transporto sektoriaus darbuotojų, kurių daugiausiai – užsienio piliečiai.

Skunduose dėl neatsiskaitymo vis figūruoja ne viena ar kelios bendrovės, o platus jų spektras.

Šiai dienai didžiuma žmonių bando atgauti savo teisėtus pinigus.

Gresia baudos

VDI primena, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą darbuotojui nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Dalis ginčų išsprendžiama tiesiog darbuotoją pakonsultavus VDI atstovams, tad VDI kviečia visus, turinčius klausimų, konsultuotis įvairiausiais būdais: telefonu, el. paštu, per www.vdi.lt ar feisbuką.

Manant, kad buvo pažeistos darbo teisės normos ar abipusiai susitarimai dėl darbo sąlygų, apmokėjimo ir t.t., į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą privaloma kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per mėnesį nuo tada, kai sužinota ar turėta sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Darbo ginčų komisijos pirmininko sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.