„Problema labai sena, pirmą kartą su ja susidūrėme prieš metus, kai pradėjome užuosti, kadangi prie pat gyvename. Rytais apie porą valandų, ne kiekvieną dieną, bet iš to kamino virsta juodi dūmai, matosi, kad tikrai ne malkas ir ne anglis degina“, – nuomone dalijosi Rytis.

Aš buvau rašęs jiems pats: gal jums nupirkti medienos, kad pasišildytumėte, kad nedegintumėte atliekų. Jie kategoriškai sako, kad jie čia viską tvarkingai daro.

Pasak romainiškio, dėl iš bendrovės kamino virstančių dūmų ir nemalonaus kvapo į aplinkosaugininkus buvo kreiptasi kelis kartus.

„Kol jie atvažiuoja, praeina pora valandų ir jau nieko blogo ten neranda. Kad matuotų oro užterštumą ar kažkaip... Niekas į tai nereaguoja. Jeigu rytais būna langas atidarytas, tai atsibundi tiesiog nuo to tikrai nemalonaus kvapo. Šalia žmonės gyvena, kurie namus šildosi malkomis, ne toks kvapas (...) Tikrai jaučiasi, kad ne lentas paprastas degina. Aš buvau rašęs jiems pats: gal jums nupirkti medienos, kad pasišildytumėte, kad nedegintumėte atliekų. Jie kategoriškai sako, kad jie čia viską tvarkingai daro“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Romainiškiui Ryčiui antrino ir Edvardas. „Ta taršos problema kartojasi pastoviai, kai tik prasideda šildymo sezonas, smirda per kelis kvartalus. Ne pastoviai, bet dažniausiai anksti ryte ar vėliau vakare. Esu nufotografavęs juodus dūmus iš kamino. Kai atvažiuoja tikrinti, nepataiko per teršimo faktą ir jokio poveikio“, – teigė vyras.

Dėl minėtos problemos diskusija kilo ir socialiniame tinkle „Facebook“.

„Kai popiežiaus neišrenka konklavoje, ne tokie juodi dūmai būna“, – greta nuotraukos brūkštelėjo internautas.

„Facebook“ nuotr.

„Maždaug taip atrodo deginamos „medienos atliekos“, – ironijos neslėpė kitas vyras.

Įmonė: jokių šiukšlių ar atliekų ndeginame

Nors vietos gyventojai svarsto, kad tamsūs dūmai ir nemalonus kvapas iš įmonės teritorijos atsiranda dėl deginamų atliekų, tačiau bendrovės atstovai tikina to nedarantys.

Kai popiežiaus neišrenka konklavoje ne tokie juodi dūmai būna.

„Įmonė įsikūrusi nuo 2005 metų. Nuo pat pradžių nekeitėme šildymo technologijų, visada buvo kūrenama malkomis, lentų (žaliavos) atraižomis, kurios lieka gamybos eigoje. Mediena sausa, 8-10 proc. drėgnumo, daugiausia kietmedis – uosis ir ąžuolas. Jokių šiukšlių ar atliekų (dažytų, lakuotų ar kitaip apdirbtų) nedeginame. Su „Kauno švara“ turime sutartį, turime jų konteinerius antrinėms atliekoms ir atsakingai jas rūšiuojame bei priduodame. Maždaug prieš dvejus metus šalia cecho pastatė namus. Rudeniop, kaip visada pradėjus šildymo sezoną, apsilankė vienas iš gyventojų bei paprašė iškelti kaminą du metrus aukščiau, nes dūmai slinko pažeme susiklosčius tam tikroms oro sąlygoms (žemas slėgis, vėjo kryptis ir stiprumas), taip ir padarėme – iškėlėme kaminą kaip ir buvo tartasi. Bet tai norimo rezultato nedavė. Dar reikėtų pažymėti, kad aplink esančių pastatų aukštingumas, stogų formos sukuria nedėkingą aplinką dūmams išsisklaidyti“, – tvirtino bendrovės „Laiptų karalystė“ atstovai.

„Aplinkosauga pagal gyventojų skundus jau pas mus lankėsi septynis–aštuonis kartus. Atvyksta neįspėję, (žiūri, – aut. past.) pečiaus turinį ir kuo kūrenama, fiksuoja vaizdo kameromis. Paskutinį kartą lankėsi šių metų rugsėjo pabaigoje ir pažeidimų vėlgi nerado. Patarimų nebūta, nes neleistinų veiksmų ir medžiagų nerasta, šis kūrenimo metodas nėra draustinas. Mes taip pat komunikuojame su bendruomene socialiniuose tinkluose, kvietėme apsilankyti ir patiems pasižiūrėti, kuo kūrenama, pasiūlymu buvo pasinaudota, visai neseniai vienas iš gyventojų buvo užsukęs“, – situaciją komentavo atstovai.

Ta taršos problema kartojasi pastoviai metų metais, kai tik prasideda šildymo sezonas, smirda per kelis kvartalus.

Pasak bendrovės „Laiptų karalystė“ atstovų, kodėl iš kamino kartais virsta tamsūs dūmai, nuspręsti sunku, nes jie nėra šios srities specialistai. „Galimos kelios prielaidos: mūsų katilas – sertifikuotas, pagamintas ES. Iš esmės valdymas automatizuotas, tačiau kuro padavimo sistema – rankomis. Kitaip tariant, kas dvi–tris valandas atidaromos pečiaus durelės ir iš viršaus pridedama medienos. Tas procesas trunka dvi–penkias minutes, tuo metu oro srauto padavimas būna maksimalus. Po to durelės staigiai uždaromos. Galimai būtent tuo metu ir susidaro didelis dūmų srautas. Kita versija būtų ta, kad laikas nuo laiko kamino valymui naudojame kamino suodžių valiklį, kaip reikalauja priešgaisrinė sauga, gal ir tai turi įtakos dūmų patamsėjimui. Dar viena galima versija ta, kad ąžuolas turi šiek tiek rūgšties savyje ir gal tai turi įtakos dūmų spalvai ar kvapui“, – vardijama redakcijai atsiųstame įmonės laiške.

Bendrovės atstovai pakomentavo ir vietos gyventojų socialiniame tinkle pasidalytas nuotraukas.

„Dvi iš jų yra praeito sezono (kaip žinia, šiemet sniego dar nebuvo), kita galimai daryta neseniai. Šiuo metu konsultuojamės su specialistais, kaip galėtume išspręsti susidariusią situaciją ir pagerinti dūmų trajektoriją bei santykius su bendruomene“, – teigė atstovai.

Tikrina dažnai

Romainiškiai skundžiasi, kad aplinkosaugininkai į jų pranešimus reaguoja vangiai – atvažiuoja praėjus kelioms valandoms po pranešimo. O tada, pasak vietos gyventojų, „įkalčių“ jau ir nebelieka. Tačiau specialistai sako, kad į gyventojų pranešimus stengiamasi reaguoti kaip įmanoma skubiau.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pranešimus apie galimai bendrovėje „Laiptų karalystė“ deginamas atliekas gauna dažnai.

Nė vienas pranešimas susijęs su bendrovėje „Laiptų karalystė“ galimai deginamomis atliekomis nepasitvirtino.

„2020 metais buvo gauti penki, o šiemet jau apie septyni pranešimai. Pareigūnai, gavę pranešimus dėl galimo atliekų deginimo, reaguoja kiek įmanoma skubiau. Svarbu pažymėti, kad nė vienas pranešimas susijęs su bendrovėje „Laiptų karalystė“ galimai deginamomis atliekomis nepasitvirtino“, – situaciją komentavo AAD atstovai.

„Patikrinimo metu pareigūnai atvykę į tokio pobūdžio skundą pirmiausia patikrina katilo vidų ir kas jame kūrenama, tada apžiūrima katilinė ir kas joje sandėliuojama. Taip pat aiškinamasi, ar įmonė turi patalpose atliekų ir ar įmonės veiklos metu susidaro atliekos, kurias ji galėtų sukūrenti, o nepriduoti atliekas tvarkančiai įmonei. Atlikus visus šiuos veiksmus, pranešėjų informacija nei karto nepasitvirtino. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad oro matavimus atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, o už kvapus gyvenamojoje aplinkoje atsako Visuomenės sveikatos centras“, – teigė AAD atstovai.