Prieš trejus metus Lietuva buvo vienintelė Europos valstybė, kurioje ant gyvenamųjų namų egzistavo kampiniai adresai. Šiandien bent Kaune tokių, rodos, jau nebeliko.

„Kauno dienos“ redakcija, įsikūrusi miesto centre, tik nuo šių metų turi nebe dvigubą adresą. Mus galite rasti I. Kanto g. 18, tad nesusipainiokite, jeigu redakcijai rašysite laišką.

Imtis permainų Kauną, kaip ir kitus šalies miestus, įpareigojo 2010 m. Vyriausybės nutarimas. Registrų centro duomenimis, kampinių adresų visoje Lietuvoje buvo daugiau nei 20 tūkst., vien Kaune – apie 7 tūkst.

„Visus adresus, kuriuos mums pateikė Registrų centras, jau pakeitėme. Žinoma, vis dar atsitiktinai išlenda adresų, apie kuriuos neturėjome jokios informacijos, bet tai pavieniai atvejai“, – portalui kaunodiena.lt sakė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jo teigimu, skyrius užtruko nemažai laiko, kol buvo pakeisti visi adresai, bet užsibrėžtą tikslą pasiekė. „Vyriausybės atstovai Kauno apskrityje ne vieną kartą nukėlė darbų pabaigos datą, matydami, kad neįmanoma visko suspėti laiku“, – sakė N. Valatkevičius.

Kauniečiai buvo labai aktyvūs, reikšdami savo pageidavimus, kuriam adresui priskirti jų gyvenamąjį namą, tačiau nepavyko išvengti ir ginčų.

„Buvo visko – ir pykčių, ir nesusipratimų, juk kiekvienam mielas nebūsi, – tvirtino valdininkas. – Pavyzdžiui, buvo Tilto ir Vaidoto g. kampas, ir pagal įvažiavimą namo adresas turėjo būti Vaidoto g., tačiau gyventojai užsispyrė, kad būtų Tilto g.“.

Iki šiol vyksta ginčai dėl Samulevičių g., kurios atkarpa anksčiau vadinosi Rytų g. „Gyventojai nenori tokio gatvės pavadinimo, tad siekia, kad ji vadintųsi Vakarų g.“, – pasakojo N. Valatkevičius.

Kampinių adresų Kaune buvo apstu tuose mikrorajonuose, kur daug nedidelių gatvelių, ypač seniausiuose kvartaluose: Žaliakalnyje, Aleksote, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose, Senamiestyje. Vien M. Daukšos g. buvo 30 kampinių adresų.