„Ar teko matyti, kaip pakelėse didėja šiukšlių krūvos? Auga kaip ant mielių. Ten, kur pradedamas naujas kelias ir pilamas vadinamas gruzas, labai dažnai žmonės tą vietą tiesiog paverčia minisąvartynu“, – rašė skaitytojas.

Į portalą kauno.diena.lt jis kreipėsi po pabendravimo su chuliganais, kaip įvardijo vyras, kurie statybines atliekas pila tiesiog šalikelėje.

„Jūs galvojate, kas tie chuliganai. Gal tai jaunimas su cigarete dantyse, ar koks ne pagal visuomenės normas gyvenantis asmuo? Vaizdo įrašas jus nustebins“, – anonsavo skaitytojas.

Privažiuoju arčiau, ir ką. Šiukšlintojai – garbaus amžiaus žmonės. Gėda. Labai.

Jis pradėjo pasakoti, kad prieš kelias savaites pastebėjo, jog Ringauduose, šalia kelio, ėmė augti sąvartynas. „Vis kildavo klausimas, kada gi tie šiukšlininkai sugeba čia primėtyti kalnus maišų“, – dėstė vyras.

Svarstymai baigėsi, kai antradienį važiuodamas skaitytojas pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kuris stabtelėjo ties šiukšlių krūva. Bet pamatęs, kad yra stebimas,  kaip pasakojo seklys, vairuotojas pajudėjo vėl.

„Nutariau už kelių minučių grįžti į tą pačią vietą. Apsukau ratą kita gatve. Ir ką gi – mašina jau stovėjo prie šiukšlyno atidaryta bagažine. Pamatę, kad atvažiuoju jų link, veikėjai bagažinę skubiai uždarė ir sulipo į mašiną. Vėl pravažiuoju, nes dar nieko nespėjo išmesti. Vėl grįžtu už kelių minučių, ir jau stebime iš tolo, kaip paskubomis pilamos šiukšlės“, – pasakojo į portalą kauno.diena.lt kreipęsis vyras ir tęsė toliau.

„Privažiuoju arčiau, ir ką. Šiukšlintojai – garbaus amžiaus žmonės. Gėda. Labai“, – žodžių pritrūko skaitytojas.

Jo užfiksuotas asmuo aiškino, kad nieko blogo nedaro, kad viskas sutarta su  sklypo savininku. „Tai grynas melas, nes nežino jis nei sklypo savininko, nei kas jo prašė ten pilti tas statybines atliekas“, – įsitikinęs vyras.

Apie įvykį portalo kauno.diena.lt žurnalistai pranešė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijai. Departamento viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė šiandien pateikė komentarą, kad pranešimas buvo užregistruotas, bus atliktas tyrimas.

„Gavę informaciją apie netinkamose vietose išmestas atliekas, aplinkosaugos pareigūnai visuomet vyksta į nurodytą vietą. Atvykus atliekos apžiūrimos, siekiant rasti įrodymų ir nustatyti jų šeimininką. Dažniausiai padeda šiukšlėse rasti seni dokumentai. Taip pat gali pagelbėti vaizdo stebėjimo kamerų (jei tokios yra netoliese) užfiksuoti vaizdai, ar apie teršėjus pranešantys gyventojai, kurie atsiunčia vaizdinės informacijos. Ypač naudinga, jei nuotraukose ar vaizdo įrašuose yra užfiksuoti mašinos, kuria atvežamos atliekos, valstybiniai numeriai“, – kalbėjo I. Krikštopaitytė.

Kai pavyksta nustatyti atliekų savininką, anot jos, yra taikomos poveikio priemonės. Tai yra piniginė bauda ir privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas.

Baudos dydis priklauso nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar atliekos pavojingos ar ne. Taip pat nustačius, kad dėl pavojingų atliekų šalinimo draudžiamu būdu buvo užterštas gruntas, paviršiniai vandenys ar atmosfera gali būti skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

„Jeigu savininko nustatyti nepavyksta, yra informuojamas žemės savininkas, kuris privalo sutvarkyti atliekas. Jeigu žemė priklauso valstybei – sutvarkyti užterštą teritoriją įpareigojama savivaldybė“, – komentavo specialistė.

Ji prašė atkreipti gyventojų dėmesį, kad šie būtų atsargūs ir prieš užsisakydami atliekų išvežimo paslaugas, ypač jei kreipiamasi į privačius asmenis, kurie skelbia informaciją apie savo paslaugas socialiniuose tinkluose ar specialiuose skelbimams skirtose interneto svetainėse, patikrintų atliekų vežėjus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kuris yra viešas prieinamas visiems.

Daugiau informacijos rasite čia.

Šimtus eurų siekianti bauda

„Net jei ir pavyksta atrasti nelegalius atliekų vežėjus (dažnai nepavyksta, nes jie naudoja vis kitas mašinas, pakeičia kontaktus ar pasikeičia išvežantis žmogus), nustačius atliekų savininkus, kurių atliekos teršia aplinką, poveikio priemonės taikomos tiek vežėjui, tiek atliekų savininkui, nes šis yra atsakingas, kad jo susidariusios atliekos būtų sutvarkytos tinkamai. Jei pavyksta nustatyti nelegalų atliekų vežėją, jam gresia bauda nuo 300 iki 850 eurų“, – skaičiavo I. Krikštopaitytė.

Departamentas taip pat primena, kad nebūtina buityje susidariusių atliekų atiduoti vežėjams. Jas gyventojai ir patys gali perduoti atliekų tvarkytojams, atveždami jas į atliekų surinkimo aikšteles, esančias kiekviename rajone.

Pastebėjus užterštas teritorijas ar automobilius, kurie atvažiuoja ir tam tikrose vietose tiesiog išpila atliekas, reikėtų nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai AAD 8 (5) 2732995. Taip pat pareigūnams galima padėti užfiksuojant automobilių, kurie atveža atliekas, valstybinius numerius.