Mažėja neatsakingųjų
Jau keletą savaičių besitęsiantis kalendorinis pavasaris vairuotojus verčia būti vis atidesnius. Ne vien dėl to, kad po žiemos keliuose padaugėja duobių ir kiekvienas neatsargus dunkstelėjimas gali baigtis prakirsta padanga ar sulankstytu ratlankiu, tačiau šalia automobilių gatvėse šmėsčioja ir dviratės transporto priemonės – motociklai bei dviračiai. Motociklininkus vairuotojams pastebėti lengviau, o keliu važiuojantis dviratininkas neretai vis dar sunkiai pastebimas.
Kaip „Kauno dienai“ teigė vienos Kauno regione veikiančios įmonės vairuotojas Antanas Prunskis, dviratininkai pamiršta patys pasirūpinti savo saugumu.
„Matau, kai prieblandoje važiuojantis dviratininkas kelyje pasirodo ne tik be šviesą atspindinčios liemenės, bet ir be dviračio žibintų arba su itin prastai kelią apšviečiančiomis lemputėmis. Nesuprantu tokio jų neatsakingumo. Juk visi dabar piktinasi tais vairuotojais, kurie pamiršta įsijungti šviesas, o dviratininkas kelyje dar sunkiau pamatomas nei automobilis“, – kalbėjo daugiau kaip 30 metų vairavimo patirtį sukaupęs A.Prunskis.
Nepaisant to, kad pašnekovas negailėjo pastabų dviratininkams, jis džiaugėsi, kad neatsakingųjų dalis nėra tokia didelė. A.Prunskis teigė prisimenantis ir dviratininkų pasipiktinimo bangą, kai Kelių eismo taisyklėse (KET) buvo įtvirtintas reikalavimas važinėti su šviesą atspindinčiomis liemenėmis ir įjungtais žibintas, tačiau šiandien vyras teigė pastebintis vis daugiau dviratininkų, supratusių šių pakeitimų svarbą.
„Neretai, važiuodamas keliu, su šviesą atspindinčia liemene pamatau ne tik dviratininkus, bet ir pėsčiuosius. Tokiems atsakingiems eismo dalyviams galiu tik padėkoti – jie saugo ir save, ir kitus. Juk nė vienas vairuotojas nenori sukelti avarijos“, – kalbėjo „Kauno dienos“ pašnekovas.
Jaučiasi saugiau
Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys kaunietis Paulius Bakutis, kone visus metus dviračio nekeičiantis į jokią kitą transporto priemonę, pastebi, kad dviratininkų ir kitų eismo dalyvių santykiai kelyje yra pasikeitę į teigiamą pusę.
„Prieš gerą penkmetį dviratininkui reikėdavo kovoti dėl savo teisių kelyje, o šiandien to daryti jau nebereikia“, – apibendrino P.Bakutis. Pasak jo, tokius pokyčius lėmė tai, kad vis daugiau automobilių vairuotojų bent jau laisvalaikiu persėda ant dviračių ir taip patys pajaučia, ar sunku, ar lengva važiuojant dviračiu būti eismo dalyviu.
Tiesa, dviratininkas pripažino, kad atsirado ir nauja grupė vairuotojų, kurie mano itin gerai išmanantys KET ir galintys jas priminti kitam visais įmanomais būdais. „Man teko susidurti su situacija, kai mane aplenkęs automobilis sustojo priešais, o vairuotojas ėmė įrodinėti, kad aš neteisingai manevravau sankryžoje, nors po pokalbio išsiaiškinome, kad neteisus buvo jis“, – pasakojo P.Bakutis.
Vyras tvirtino, kad tiek dviratininkams, tiek ir kitų transporto priemonių vairuotojams, prieš puolant kaltinti kitą vairuotoją padarius kokį nors KET pažeidimą, reikėtų pasvarstyti, ar pats padarė viską pagal KET.
Paklaustas, į ką patartų atkreipti dėmesį vairuotojams pavasarį, kai keliuose padaugėja dviratininkų, P.Bakutis teigė esąs įsitikinęs, kad dviratininkų skaičiaus padidėjimas gatvėse greičiau vizualus.
„Paprasčiausiai vairuotojai per žiemą juos atprato matyti greta savęs, o kad per žiemą itin išaugtų dviratininkų skaičius, nepasakyčiau. Taip jau yra mūsų šalyje, kad šaltuoju metų laiku į gatves išrieda vos vienas kitas dviratininkas, automobilius garažuose palieka ir garbesnio amžiaus vairuotojai, tad pavasarį eismas darosi sudėtingas ne tik dėl dviratininkų, bet ir dėl apskritai padidėjusio transporto priemonių skaičiaus gatvėse“, – mintimis dalijosi dviratininkų bendrijos narys.
Pagrindinis jo patarimas visiems eismo dalyviams – per daug nesimėgauti pavasarine saule prie vairo ir stebėti aplinką.
Svarbus kaip pedalai
Vienos Kaune veikiančios dviračių parduotuvės vadovas Edvinas Paulauskas „Kauno dienai“ pasakojo, kad dviračiu dažniausiai važinėja nuo Kauno į Vilkiją ir pastebi vieną labai ydingą automobilių vairuotojų bruožą.
Šalmo nauda įsitikinau pats, kai patekau į avariją – mane parbloškė automobilis, aš kritau, trenkiausi galva į asfaltą. Šalmas, žinoma, skilo, tačiau galva liko apsaugota.
„Vairuotojai neapgalvoja lenkimo manevro. Neretai ryžtasi lenkti, nors ir mato, kad priešais atvažiuoja dviratininkas. Kyla labai daug rizikos – dviratininkas dažniausiai važiuoja akis nuleidęs žemyn, nes jam reikia stebėti kelią ir lenkiantį automobilį pamato gana vėlai, tad kyla pavojus, kad dviratininkas dėl staigaus atvažiuojančio automobilio vėjo gūsio gali nesuvaldyti dviračio arba gali labiau nutolti nuo dešinio kelkraščio, norėdamas apvažiuoti kliūtį. Tokio susidūrimo padariniai dviratininkui būtų katastrofiški. Nes atliekant lenkimo manevrą automobilio greitis padidėja mažiausiai 10 km/val., o užmiesčio keliuose, kur automobiliai važiuoja vidutiniškai 90 km/val. greičiu, tai labai daug“, – pasakojo E.Paulauskas.
Todėl jis atkreipė ir pačių dviratininkų dėmesį, kad reikėtų važiuoti ne tik su tvarkingu dviračiu, bet ir dėvėti šalmą.
„Šalmo nauda įsitikinau pats, kai patekau į avariją – mane parbloškė automobilis, aš kritau, trenkiausi galva į asfaltą. Šalmas, žinoma, skilo, tačiau galva liko apsaugota. Jeigu būčiau be šalmo, tikriausiai šiandien šios istorijos jums nepasakočiau“, – gyvenimiška patirtimi dalijosi pokalbininkas. E.Paulauskas teigė primygtinai rekomenduojantis kiekvienam su dviračiu išriedančiam į gatvę turėti šalmą. „Dviratininkui šalmas būtinas, kaip ir slidininkui. Esant tinkamoms sąlygoms net ir su neįmantriausiu dviračiu galima lengvai pasiekti 40 km/val. ar didesnį greitį. Jeigu esant tokiam greičiui nesuvaldysite dviračio, galite tikėtis liūdnų pasekmių, o jeigu dar važiuojate bendro naudojimo keliu, rizika išauga keleriopai“, – pasakojo E.Paulauskas.
Naujausi komentarai