Statyti – neracionalu

Seimo Energetikos komisijos vasario pradžioje surengtame baigiamajame posėdyje priimti svarbūs sprendimai dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų. Kaune atliekų deginimo jėgainę planuota statyti laisvojoje ekonominėje zonoje. Tai bendras "Lietuvos energijos" ir "Fortum" projektas.

Seimo komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei atlikti papildomus degintinų atliekų kiekio skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m., išanalizuojant pramonės šakas ir jose susidarančių atliekų tvarkymo naujausią situaciją. Taip pat įvertinti, kokios gamybos ir ūkinės veiklos atliekos pašalintos nepavojingų atliekų sąvartynuose praėjusiais metais.

Viena iš tokio sprendimo priežasčių – prieštaringa informacija apie Lietuvoje susidarančius degintinų atliekų kiekius. Energetikos komisijos nuomone, būtina tiksliau įvertinti tinkamų deginti gamybos ir ūkinės veiklos atliekų, kurios formuotų didelį  degių atliekų potencialą, kiekius.

Seimo Energetikos komisijai taip pat užkliuvo, kad, atliekant tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinių jėgainių projektų vertinimą, nebuvo taikytas sąnaudų ir naudos analizės metodas. Kitaip sakant, politikams nebuvo aišku, koks būtų šių jėgainių ekonominis efektyvumas.

"Energetikos komisijos nariai konstatavo, kad, pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę, pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas", – "Kauno dienai" sakė šios komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jo teigimu, komisija pasiūlė Vyriausybei svarstyti galimybę statyti tik vieną atliekų deginimo jėgainę Lietuvoje, pasirenkant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.

Išmes pinigus į balą?

Pasak V.Poderio, komisija dabar laukia Vyriausybės nuomonės, tačiau jau ir taip aišku, kad norima pinigus išmesti kaip į balą: "Kauno jėgainei statyti iš biudžeto būtų panaudotos milijoninės lėšos, elektrinė miestui nereikalinga. Numatytas lėšas vertėtų skirti kitiems aktualiems projektams."

Sprendimą dėl Kauno kogeneracinės elektrinės statybos priėmė dar ankstesnioji, Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė.

Teigiama, kad projektui, kurį įgyvendins "Lietuvos energija" ir Suomijos kapitalo kompanija "Fortum Heat Lietuva", teks konsoliduotai išleisti apie 138 mln. eurų, iš kurių iki 69 mln. eurų bus skirta iš šalies biudžeto kaip negrąžinama subsidija.

Beje, Vyriausybėje svarstant elektrinių finansavimo nutarimo projektą, Konkurencijos taryba Energetikos ministerijai pateikė pastabas, kad jėgainių statyba susijusi su ūkinės veiklos laisvės ribojimu. Tuometis energetikos ministras Rokas Masiulis atsikirto, kad Europos Komisija (EK) neįžvelgė laisvės ribojimo Vilniuje, tačiau nutylėjo, kad apie Kauno jėgainę to nebuvo pasakyta. Beje, ta pati EK nesutiko, kad iš europinių lėšų būtų finansuojamas jėgainės projektas Kaune.

Toliau nerimsta

Kaunas šiandien apsirūpinęs tiek elektra, tiek šiluma. Pastaroji, beje, yra viena pigiausių šalyje. Tad, pastačius naują jėgainę, ji, kaip pastebėjo ir Seimo Energetikos komisija, būtų perteklinė. Dar daugiau – neaišku, ar būtų ką joje deginti ištisus metus.

"Ar Kaunas nenori pigesnės šilumos?" – retoriškai viešai klausia "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Dalius Misiūnas ir drėbteli: kauniečių sąskaitos už šildymą sumažėtų 3 mln. eurų per metus.

Milijonai – įspūdingas skaičius. Tačiau paskaičiuokime kitaip. Statistikos duomenimis, šiuo metu mieste gyvena vos daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Taigi iš D.Misiūno siūlomų milijonų vienam statistiniam gyventojui sąskaita už šildymą per metus sumažėtų vos 10 eurų. Ar tai ta suma, dėl kurios verta pavėjui leisti valstybės, taigi ir kauniečių, milijonus?

Dienraštis pasiteiravo "Lietuvos energijoje", kaip buvo apskaičiuota suma, kuria neva galėtų atpigti šildymas. "Lietuvos energija" persiuntė tokį Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktoriaus Nerijaus Rasburskio komentarą: "Pastačius naują Kauno kogeneracinę jėgainę, per 2020–2030 m. laikotarpį šilumos gamyba atliekas deginančioje jėgainėje būtų vidutiniškai apie 6 Eur už 1 MWh (0,6 ct už 1 kWh) pigesnė už alternatyvius energijos gamybos būdus. Kadangi Kauno jėgainėje numatoma per metus pagaminti apie 500 GWh šilumos, vidutiniškai per metus būtų sutaupyta apie 3 mln. eurų. Kad dėl naujos jėgainės Kaune naudos gaus visi miesto gyventojai, LRS Energetikos komisijos posėdyje yra viešai patvirtinusi ir Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė."

Nusitaikė į dumblą

EK taikliai pastebėjo, kad, šalyje pastačius dvi jėgaines, jose bus deginamos šiukšlės, užuot jas perdirbus, kaip reikalauja europinės direktyvos. D.Misiūnas tokias abejones atremia. Girdi, deginti galima įvairių rūšių atliekas. "Didžiausias srautas – buitinių, tačiau yra ir pramoninių. O kur dar išdžiovintas nuotekų dumblas – jo kol kas išvis nėra kur dėti. Jis būtų deginamas Kaune, nes Vilniaus jėgainei užsitikrinome ES paramą ir galėsime ten deginti tik komunalines atliekas", – rėžia jis.

Rypaudamas dėl jėgainės Kaune, D.Misiūnas vis dėlto išsiduoda, kad "2030 m. (…) buitinių atliekų pristigs. Bet yra galimybė dumblo, kurio nėra kur dėti, o tvarkymo sąnaudos įskaičiuojamos į vandens kainą".

Didžiausias srautas – buitinių, tačiau yra ir pramoninių. O kur dar išdžiovintas nuotekų dumblas – jo kol kas išvis nėra kur dėti. Jis būtų deginamas Kaune, nes Vilniaus jėgainei užsitikrinome ES paramą ir galėsime ten deginti tik komunalines atliekas.

D.Misiūno teigimu, Kauno jėgainėje per metus būtų galima sudeginti apie 20 tūkst. nuotekų dumblo.

Vandenvalos įrenginiuose gautos sausos nuotekų dumblo granulės priskiriamos biokurui, nes susidaro produktas, panašus į rudąsias anglis.

Įžvelgia pavojų

"Nuotekų dumblas yra degus, tačiau granules reikia maišyti su kitomis degiomis medžiagomis. Paprastai maišoma su medienos drožlėmis įvairiu santykiu, tačiau būtina šiek tiek didesnė kaip 800 laipsnių Celsijaus šiluma. Pagrindinė nuotekų dumblo deginimo problema, kad pelenais virsta pusė deginamos medžiagos: sudeginai 100 tonų – surinkai 50 tonų pelenų. Taigi naujas galvos skausmas – o kur juos dėti?" – dienraščiui apie nuotekų dumblo deginimą pasakojo Lietuvos energetikos instituto bendradarbis Marius Praspaliauskas.

Jo teigimu, problema dar ir tokia, kad pelenuose lieka daug įvairių, taip pat ir žmogui pavojingų metalų – stibio, arseno, švino, chromo, kobalto, vario, mangano, nikelio, vanadžio. Beje, nedideli kiekiai šių metalų patenka ir į orą. Švinas, gyvsidabris, arsenas, kadmis yra pavojingi žmogui nuodai: sutrikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą, kaupiasi kauluose, sukelia onkologines ligas.

M.Praspaliauskas sakė girdėjęs, kad Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje, priklausančioje tai pačiai Suomijos kapitalo bendrovei "Fortum Heat Lietuva" ir kurioje deginamos atliekos, gauti pelenai išvežami į Norvegiją. O kur Kaunui reikėtų dėti 10 tūkst. tonų metalais užterštų pelenų, jei "Lietuvos energijos" vadovas ketina per metus sudeginti dvigubai tiek nuotekų dumblo?

Brangtų atliekų surinkimas

Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako nesutinkantis, kad "Lietuvos energijos" pažadai atpiginti kauniečiams šilumą yra pagrįsti ekonominiais skaičiavimais.

"Per pastaruosius dvylika mėnesių kauniečiai už šilumos 1 kW mokėjo tik 5,02 cento – tai kaina ir su PVM, ir su vamzdynų priežiūra, išlaikymu, šilumos tiekėjo "Kauno energijos" administracinėmis išlaidomis ir pelnais. Vidutinė šilumos gamintojų pagamintos ir superkamos į šilumos tinklus šilumos kaina Kauno integruotame centralizuotos šilumos tiekimo tinkle buvo 1,6 cento už 1 kW. Taigi būtų logiška išvada, kad, pastačius kogeneracinę elektrinę, ji šilumą turėtų pardavinėti dar pigiau", – teigia M.Nagevičius.

Pasak M.Nagevičiaus, norint sumažinti šilumos kainą kauniečiams 3 mln. eurų, kaip teigia "Lietuvos energijos" vadovas, planuojama, kad Kauno atliekų deginimo jėgainė, įvertinus jų planuojamą per metus pagaminti šilumos kiekį, šilumą turėtų pardavinėti į tinklus pigiau nei už 1 centas už 1 kWh – maždaug už 0,095 cento už 1 kWh.

"Nemanau, kad jie tokias menkas pajamas iš šilumos pardavimo skaičiavo, kai pradėjo rengti šitą projektą. Jei jie kur nors viešintų savo padarytą finansinį vertinimą, galima būtų tai patikrinti. Deja, neviešina. Arba net neskaičiavo", – svarsto M.Nagevičius.

Pasak konfederacijos prezidento, pigi šiluma kauniečiams atsisuktų kitų lazdos galu. Norėdama kompensuoti mažas pajamas iš šilumos gamybos, "Lietuvos energija" bus priversta didinti vadinamąjį vartų mokestį – už atvežamas deginti atliekas prašys didesnių įkainių. Žodžiu, kauniečių sutaupyti pinigai už šilumą virs tiesiog papildomomis išlaidomis už atliekas.