Izraelio patirtis

Specialistai sutaria, kad ir gabūs vaikai turi specialiųjų poreikių, todėl jiems taip pat reikia skirti papildomo dėmesio mokykloje, jų gabumams lavinti reikia sudaryti sąlygas, rengti tokius vaikus atpažinti ir ugdyti tai gebančius mokytojus.

Jau dvejus metus Kaune, o nuo šių mokslo metų – ir Vilniuje veikia tarptautinė Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“. Inovatyvų ir toliaregišką iššūkį rūpintis Lietuvos ateities inovatoriais, kūrėjais ir atradėjais priėmė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Programos vadovė Dileta Tindžiulienė sako, kad pamačiusi, kaip Izraelyje veikia gabių vaikų ugdymo sistema, nedvejojo, jog neverta išradinėti dviračio Lietuvoje – tereikia rasti būdą gerąją patirtį perkelti į mūsų šalį.

Kaip atpažinti

Programos kvietimu, Lietuvoje viešėjo ir mokymus „Gabių mokinių ugdymo tendencijos“ VDU Švietimo akademijoje surengė Izraelio Haifos universiteto Švietimo fakulteto dekanė, matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė dr. Roza Leikin.

Viešnios nuomone, kiekvieno mokytojo užduotis – dirbti taip, kad būtų įdomu ir visai klasei, ir kiekvienam mokiniui atskirai. Jis turi gebėti taip organizuoti darbą įprastoje klasėje, kurioje mokosi ir gabus vaikas, kad visi vaikai motyvuotai dirbtų ir niekas nesijaustų nei vertesnis, nei menkesnis už kitus.

„Izraelyje tam sukurta speciali sistema, jos esmė – atviros užduotys, kurias kiekvienas vaikas atlieka jo gebėjimus atitinkančiu tempu ir sudėtingumu, – pasakojo R.Leikin. – Užduotys leidžia vaikui pačiam reguliuoti mokymosi procesą. Mokytojams Izraelyje rengiami 30, 60 val. mokymai apie gabių vaikų ugdymą. Seminaras VDU buvo Lietuvos pedagogams surengtas siekiant supažindinti su šia sistema, renginio tikslas taip pat buvo suteikti teorinių žinių – kas yra gabumai, koks ryšys sieja gabumus ir kūrybiškumą.“

Izraelyje sukurta speciali sistema, kurios esmė – atviros užduotys, kurias kiekvienas vaikas atlieka jo gebėjimus atitinkančiu tempu ir sudėtingumu.

Kaip atpažinti gabų vaiką, anot R.Leikin, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma, reikia žinoti, apie kokio amžiaus vaiką kalbama. Jei ankstyvojo amžiaus vaikas gebėjimais keleriais metais lenkia bendraamžius, tai signalizuoja apie išskirtinius gabumus. Pavyzdžiui, skaityti vaikai pradeda šešerių, tačiau yra skaitančių keturmečių. Tam tikro sudėtingumo matematikos užduotis sprendžia septynmečiai, tačiau gabus vaikas jas neblogai gliaudys jau būdamas ketverių penkerių. Vaikas gali gražiai piešti, nors jo bendraamžiai dar tik mokosi nulaikyti pieštuką.

Be to, gabus vaikas pats ieškos informacijos, domėsis, mąstys logiškai, užduos sudėtingus klausimus, į kuriuos tėvai ne visada sugebės atsakyti.

„Yra vaikų, kurie lanko penkis skirtingus būrelius ir visur jiems įdomu, – sakė R.Leikin. – Tai taip pat gali būti ženklas, kad vaikas gabus.“ Sulaukus vyresnio amžiaus gabumai dažniausiai nustatomi įvairiais testais.

Svarbios detalės

Gabumai apibrėžiami ir kūrybiškumu, nes aukšti gebėjimai visada susiję su kūrybiškumu. Šį ryšį puikiai iliustruoja situacija, kai žmogus labai aukštu lygiu panaudoja įgytas žinias, yra puikus programuotojas, gydytojas, biologas ar siuvėjas, tačiau neperžengia tam tikrų ribų. Nes sugalvoti tai, ko nebuvo, pavyzdžiui, sukurti aukštosios mados kolekciją, kuria žavėsis ir kopijuos viso pasaulio drabužių pramonė, geba tik vienetai. Tą patį galima pasakyti apie matematiką – yra žmonių, kurie puikiai sprendžia uždavinius, tačiau tik išskirtiniai talentai atranda naujas teoremas.

Svarbu žinoti, pastebi profesorė, kad yra skirtumas tarp bendrųjų ir specialiųjų gabumų. Bendraisiais gabumais apdovanotam vaikui sekasi visose srityse, o specialiaisiais – tik vienas dalykas, pavyzdžiui, jis prasčiau už daugelį bendraamžių skaito, bet puikiai skaičiuoja ar turi ypatingų muzikinių gabumų. Moksliniai tyrimai rodo, kad 20 proc. žmonių yra gabūs bent vienoje srityje. Tai, anot R.Leikin, labai daug. Bendraisiais gabumais pasižymi 2 proc. Jei pažvelgtume į kurią vieną sritį, pavyzdžiui, matematiką, jai ypač gabūs tie patys 2 proc.

Pašnekovė ragina nepamiršti ir supergabių pasaulio genijų, kurių gimsta vos vienas iš milijono. Tai išskirtiniai talentai, vaikai, kurie mokyklos programą gali pabaigti septintoje, aštuntoje klasėje. Tokių gabumų nepastebėti neįmanoma, šie žmonės įeina į istoriją. „Sigmundas Freudas, Wolfgangas Amadeus Mozartas, Isaacas Newtonas, Albertas Einsteinas... – vardijo profesorė. – Dauguma Nobelio premijos laureatų – supergabūs, jų išradimai keičia mūsų supratimą apie mediciną, ekonomiką ir kitas sritis.“

Dar vienas svarbus dalykas – su švietimo politika ir finansais susijęs konfliktas. Kam svarbiau padėti – vaikams, kuriems sekasi sunkiau, ar gabiems? Anot R.Leikin, pasaulyje dažniausiai renkamasi padėti vaikams, turintiems raidos sutrikimų. Ne visada, tačiau labai dažnai manoma, kad gabus vaikas vis tiek pasieks savo.

„Mano nuomone, daug gabių vaikų, jiems neskiriant tinkamo dėmesio mokykloje, sutrinka, – įsitikinusi ji. – Dar blogiau – jie blogai elgiasi, nes jiems nuobodu, arba užsidaro, nes bendrauja kalba, kurios bendraamžiai nesupranta. Sankt Peterburge, kur užaugau, man buvo labai sunku mokytis iki 8 klasės. Galvojau, kas su manimi ne taip: man buvo nuobodu, neturėjau daug draugų. Vėliau patekau į specialią matematikos mokyklą ir viskas pasikeitė. Nebeatrodžiau niekam keista, bendravimas tapo visiškai kitoks.“

Stiprybės ir sunkumai

Gabių vaikų ugdymu R.Leikin domisi nuo 2002 m. Izraelyje situacija per kelis dešimtmečius pasikeitė iš esmės, tačiau, profesorės nuomone, ši sritis daug kur vis dar nepakankamai vertinama: „Pagrindinis mano domėjimosi objektas – gabūs matematikai vaikai. Kai 1990 m. atvykau į Izraelį, paklausiau, kur pas juos matematinės mokyklos. Man atsakė, kad čia demokratinė valstybė ir tokių nėra. Po dešimties metų vienas privatus fondas skyrė lėšų, kad būtų pradėtos steigti matematinės klasės vidurinėse mokyklose. Mane pakvietė prisijungti. Vėliau viena silpnesnių Tel Avivo mokyklų buvo reformuota į matematinę mokyklą, kur taip pat buvo vystomi kiti tikslieji mokslai, šachmatai.“

Šiandien kartą per metus testuojami visi Izraelio antrokai, apie 2 proc. gabiausių vaikų patenka į specialias klases: šalyje veikia septynios pradinės ir dvylika vidurinės mokyklos klasių. Dar nuo nuo 5 iki 10 proc. gabių vaikų pakviečiami vieną dieną per savaitę lankyti arčiausiai gyvenamosios vietos esančius gabių vaikų ugdymo centrus, kurių Izraelyje veikia 56.

R.Leikin sūnus pradinėse klasėse patyrė mokymosi sunkumų, mokytojai skundėsi netinkamu vaiko elgesiu. „Antroje klasėje mokytoja net pasiūlė rinktis specialųjį ugdymą, turėdama galvoje žemesnį lygį, – prisiminė pašnekovė. – Mes savarankiškai nuvedėme sūnų testuoti,  rezultatas – psichologas rekomendavo vaiką iš antros klasės perkelti į ketvirtą. Tiesa, sūnus atsisakė, nes nenorėjo skirtis su draugais. Bet po testavimų jis pateko į gabių vaikų ugdymo centrą.“

Tokie vaikai vadinami dvigubai išskirtiniais – gabūs, tačiau turintys tam tikrų mokymosi sunkumų. „Mūsų sūnus kaip tik toks ir buvo – jo labai aukštas IQ, jis greitai ir gerai mąsto, tačiau rašydavo be tarpų, visus žodžius sujungdamas į vieną, – pasakojo R.Leikin. – Tokios situacijos kelia iššūkių tėvams – viena vertus, vaikas turi sunkumų, kita vertus, jis labai protingas.“

Pasak profesorės, kaip su jomis susidoroti, kaip padėti vaikui, sukurta specialių metodikų.

Dažnai kyla klausimas, ką ugdyti: vaiko stipriąsias savybes ar tai, kas jam sekasi sunkiau? Profesorė pastebėjo, kad silpnybės kartais stabdo, todėl vaikui reikia padėti įveikti sunkumus, kad jis galėtų pasiekti savo galimybių viršūnes. Deja, tam dažnai trūksta ir tėvų žinojimo, ir mokytojų kompetencijos. Tai, pasak R.Leikin, ne vien Lietuvos ar Izraelio, bet globali problema. Vis dar daugiau dėmesio ir lėšų skiriama pedagogams, dirbantiems su mokymosi sunkumų patiriančiais vaikais, rengti ir kvalifikacijai kelti. Tačiau iš tiesų mokytojas turi būti kompetentingas dirbti tiek su gabiais, tiek su sunkumų turinčiais mokiniais.

Svarbu ir išgirsti

Asmenybės ugdymo psichologė Asta Blandė gabų vaikų apibūdina kaip tokį, kurio loginis mąstymas, samprotavimo gebėjimai, mokymasis iš savo patirties ir jos pritaikymas naujose situacijose yra gerokai aukštesni nei bendraamžių.

Situacija:  psichologė A.Blandė pastebi, kad būti išskirtiniam vaikui paprastai yra sudėtingas iššūkis, lydimas nerimo, įtampos. Asmeninio arch. nuotr.

Ji sutinka, kad būti išskirtiniam neretai vaikui yra sudėtingas iššūkis, lydimas nerimo, įtampos, klausimų ir dažnai – savęs nepriėmimo jausmų. „Jei, būdamas gabus, vaikas yra ignoruojamas klasėje arba patiria patyčių, šią patirtį įsimins kaip labai skaudžią, – pastebi A.Blandė. – Tenka susidurti su situacija, kai aplanko nusivylimo savimi, aplinka ar gyvenimu jausmai, nes vaikai mokykloje nori kurti santykius, ieško galimybės būti bendraamžių grupės dalimi, siekia priėmimo ir pripažinimo jausmo.“

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas mokykloje nesijaučia gerai būtent dėl šių priežasčių? Pasak psichologės, nuo mažens į savo vaiką žvelgdami rūpestingi tėvai gana greitai pajunta jo emocinį pulsą: liūdnos akys, atsiradęs nenoras kalbėti(s) ir dalytis mokykliniu gyvenimu ar situacijomis, į klausimus reagavimas tyla ar užsisklendimu, gerokai sumažėjusi motyvacija užsiimti dalykais, kuriuos anksčiau mokykloje itin mėgo, negatyvūs komentarai mokykline tema, valgymo ir miego pokyčiai – ženklai, kurie leidžia daryti prielaidą apie sunkumus, patiriamus vaikui svarbioje aplinkoje, ir signalizuoja būtinybę šiuos sunkumus kartu su vaiku spręsti.

„Manau, kad su gabiais vaikais dažnai siejami ypač aukšti lūkesčiai, kuriuos ne visada lengva įgyvendinti, – apie gabių vaikų patiriamus emocinius iššūkius kalba A.Blandė. – Prisiminti šia tema būtina viena: ne bėkime priekyje, o eikime šalia savo vaiko ar mokinio ir stebėkime, kaip jam sekasi; ne planuokime už jį, o planuokime kartu; ne kalbėkime jam, o kalbėkimės apie norus, svajones ir kasdienes situacijas. Užduokime klausimų ir leiskime rasti atsakymus pačiam – tada abu jausimės saugiau palaikydami tarpusavio santykius.“

Tėvams, auginantiems neeilinių gebėjimų vaiką, tačiau neturintiems finansinių ar logistinių galimybių leisti jo į privačias ar didžiuosiuose miestuose esančias geriausius specialistus sutraukiančias mokyklas, specialistė rekomenduoja tapti aktyvia ugdymo(si) proceso grandimi: ne testuojant mokytoją ar nurodant, kaip dirbti, bet dalijantis informacija ir diskutuojant apie savo vaiko galimybes konkrečioje mokykloje, siūlant savo pagalbą ir kartu ieškant galimybių įvairiomis formomis gabumus lavinti ir už mokyklos ribų.

Vis dėlto tėvams svarbu suprasti, kad gabus vaikas taip pat yra vaikas, kuriam augant reikia įvairiapusiško lavinimo ir pusiausvyros tarp gabumus lavinančios veiklos ir gyvenimo patirčių. Todėl gabaus vaiko rutinoje svarbu skirti laiko ir bendravimui su bendraamžiais, aktyviam poilsiui, smagiam laisvalaikiui su šeima ir vaikiškam nuoboduliui, kai tiesiog nėra kas veikti.

Dar viena neretai gabaus vaiko šeimoje, kurioje auga ir daugiau vaikų, kylanti problema – konfliktai tarp seserų ir brolių, kurių priežastys – skirtingi gabumai ir jų vertinimai. „Šeimose tokių situacijų kyla, kai tėvai pabrėžia kokį nors konkretaus vaiko išskirtinumą, ima lyginti jį su kitais šeimos vaikais, taip sustiprindami konkurencijos jausmą, – pastebi A.Blandė. – Išskirdami vieną kaip tam tikrą kokios nors elgsenos ar gebėjimo etaloną, kitiems pasakome, kad jie ne tokie vertingi. Kai vaiko orumas pažeidžiamas, atsiranda pyktis ir noras keršyti. Kad taip nenutiktų, raskime kiekvienam ką pasakyti apie jo išskirtinumą, individualumą, lyginkime vaikus su jais pačiais jų gyvenimo kontekste ir išvengsime priešiškumą skatinančių situacijų.“

Psichologės nuomone, „Gifted“ centrų atsiradimas Lietuvoje – žinia gabiems vaikams ir jų šeimoms, kad jie yra matomi ir kad jų galimybėms surasta erdvė realizuoti ir gauti reikalingų paslaugų, kurių dažnai ugdymo įstaiga patenkinti negali.