Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdomos Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) planuojama statyti galinga nauja elektrinė Kaunui nereikalinga, miestui būtinos investicijos į šilumos ūkį, į būstų renovavimą, teigia Kauno valdžios atstovai.

„Manau, kad be jų (400 mln. litų investicijų - BNS) šilumos ūkis gali tapti nepatikimas“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna.

Anot jo, Kaunui užtektų apie 180-190 megavatų šilumos galios elektrinės.

„Dėl naujos elektrinės savo žodį turėtų tarti Vyriausybė. Jei Vyriausybė tokį sprendimą palaikytų, sutiktume, jei matytume, kad būsime miestas prie elektrinės su labai pigia šilumos energija, kuri yra papildomas produktas“, - teigė J.Koryzna.

Anot Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Gataučio, siekiant spręsti energetines miesto problemas būtina atnaujinti dujų vamzdynus, tačiau pirmiausia reikia paspartinti renovavimo procesą: „Sovietiniai daugiabučiai kiauri, iki 50 proc. šilumos energijos galima sutaupyti juos renovuojant“.

Pasak jo, šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri iki rudens turėtų pateikti savo išvadas, kaip spartinti šį procesą: „Planuojama užsiimti kvartalų, o ne vienos namų dėžutės renovavimu su visa infrastruktūra - šilumos, vandens dujų ir elektros tinklais, su visa gerbūvio įranga“.

„Kauno energija“ trečiadienį kreipėsi į arbitražo teismą dėl KTE neįvykdytų įsipareigojimų.

„Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimanto Bako teigimu, KTE pagal 2003 metų kovo 31 dienos investicijų susitarimą iki šių metų sausio 1 dienos buvo įsipareigojusi investuoti 162 mln. litų, tačiau investavo tik 44 mln. litų. Sutartis, anot jo, numato, kad iki šių metų vasario 28 dienos turi būti atlyginta 15 proc. neįvykdytų investicijų sumos - tai yra 17,7 mln. litų.

Iki 2018 metų KTE pagal sutartį yra įsipareigojusi investuoti iš viso 400 mln. litų.

J.Koryznos teigimu, Kauną tenkintų, jeigu KTE investuotų į šilumos ūkį netesybų sumą ir įsipareigotų investuoti ir toliau.

„Arbitražo teisme galima prarasti įsipareigojimą investuoti vėliau. 2018 metais galim likti su sugriuvusia elektrine ir atsidurti labai keblioje situacijoje“, - teigė J.Koryzna.

Be to, anot jo, iki 2018 metų Kaunas įsipareigojo 80 proc. šilumos energijos pirkti iš „Gazprom“, taigi pasunkėja alternatyvių energijos šaltinių paieška.