Nelinkę sureikšminti

Vieną KTU gimnazistą žinia apie penkis jo šimtukus pasivijo keliaujantį, kitą – besiilsintį namuose Gargžduose. Vienas – būsimas matematikas-informatikas, kitas suka į filosofiją.

Auksinis LSMU gimnazijos atstovas – būsimasis odontologas, besiruošiantis šalies plaukimo čempionatui.

Visi trys labai skirtingi, visi trys mokyklą baigia su fantastiškais pasiekimais, bet nelinkę jų sureikšminti.

"Man pasisekė, kad turiu gerą atmintį. Gauti šimtukai nėra susiję su tuo, kiek įdėjau darbo, kiek iš tikrųjų esu vertas", – savikritiškai vertino KTU gimnazijos atstovas Titas Jonauskis, laikęs penkis valstybinius brandos egzaminus (lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, istorijos, biologijos) ir iš visų gavęs didžiausią įmanomą balų skaičių – po šimtą.

T.Jonauskis sakė, kad sužinojus rezultatus tiesiog atėjo jausmas, kad pagaliau baigėsi mokykla, ir tiek. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Stengdamasis nesureikšminti egzaminų rezultatų rytą, kai jie buvo skelbiami, vaikinas vis dėlto pakilo anksti. Bet tik todėl, kad reikėjo pas gydytoją profilaktinio patikrinimo. "Rezultatų nelabai ir laukiau. Nujaučiau, kad jie geri, kad įstosiu. Sužinojus rezultatus tiesiog atėjo tas jausmas, kad pagaliau baigėsi mokykla, ir tiek", – kalbėjo T.Jonauskis.

KTU gimnazijoje ir apskritai Kaune jis atsidūrė prieš ketverius metus. Nuo to laiko namus palikęs gargždiškis gyveno gimnazijos bendrabutyje.

Žvelgiant į rezultatus sprendimas persikelti pasiteisino? "Nesigailiu, bet ne dėl rezultatų. Dėl sutiktų žmonių, asmeninės transformacijos. Dėl to, ką per tuos metus sužinojau apie save. Supratau, kad reikia vaikytis ne rezultatų, o žinių", – pasakojo vaikinas ir pridūrė, kad savarankiška buitis iki šiol kelia problemų, bet pritapimą naujame mieste ir mokykloje palengvino tai, kad gimnazijos bendruomenė priėmė draugiškai ir šiltai.

Tačiau apie švietimo sistemą jis nebuvo tokios geros nuomonės. Apgailestavo, kad vis dar gajus tiesiog rezultato, gero balo siekimas, nors pagrindiniai varikliukai turėtų būti tiesų ieškojimas, smalsumas, malonumas mokytis, atrasti, sužinoti. Bėda, kaip įvardijo, reikalaujama žinoti informacija, anot jo, yra ne tiek perteklinė, kiek per daug įrėminta, ideologizuota, reikalaujama šabloniškų, vadovėlinių atsakymų.

Laikė šešis egzaminus

Visai kitaip reagavo Tito bendramokslis Norbertas Blandis. "Ryte atsikėliau ir tokia gera naujiena! Visuomet gerai mokiausi, šimtukai nebuvo neįmanomas dalykas, bet iš pradžių buvo sunku patikėti", – sakė šešis egzaminus laikęs ir iš penkių po šimtą balų gavęs Norbertas Blandis. Blogiausiai jam pasisekė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Iš jo gavo 86 balus. Dar jis bandė pasitikrinti savo anglų kalbos, matematikos, fizikos, informacinių technologijų ir geografijos žinias.

N.Blandis laikė šešis abitūros egzaminus, o iš penkių pabiro po šimtuką. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Abu vaikinai žinia apie pasipylusius maksimalius įvertinimus pirmiausia pasidalijo su tėvais.

Kaip ir Titui, taip ir Norbertui patys šimtukai nebuvo siekiamybė. Tenorėjo iš kai kurių egzaminų gauti po 90 balų, iš kitų būtų pakakę 86 – tokie buvo universiteto, į kurį jis norėjo stoti, reikalavimai.

N.Blandis daugiausia pastangų įdėjo į fiziką. Dar prieš karantiną pradėjęs kartoti šio dalyko kursą suprato, kad turi daug spragų. Tad nesnaudė: iš bibliotekos prisinešė daug knygų, ėmė gilintis į teoriją, taip pat spręsti ankstesnių metų šio egzamino užduotis.

Mokėsi savarankiškai

Abu pašnekovai sutartinai kartojo: mėgsta mokytis savarankiškai, karantinas jiems išėjo tik į naudą.

"Per karantiną galėjau mokytis savo tempu. Man labiau patinka individualus darbas. Bet apie kai kuriuos dalykus yra geriau turėti su kuo padiskutuoti, pavyzdžiui, aptarti literatūros kūrinius ar filosofines idėjas", – svarstė N.Blandis, labiausiai mėgstantis matematiką, informatiką ir fiziką. Anot jo, "kuo daugiau giliniesi į dalykus, tuo jie atrodo įdomesni".

Jis jau seniai apsisprendė rinktis matematikos ir informatikos studijas. Vyks į Mančesterio universitetą. "Mano karta paskutinė, kuri Anglijoje studijų paskolą gauna lengvatinėmis sąlygomis. Spėjau įšokti į nuvažiuojantį traukinį", – dėstė kaunietis.

Man pasisekė, kad turiu gerą atmintį. Gauti šimtukai nėra susiję su tuo, kiek įdėjau darbo, kiek iš tikrųjų esu vertas.

Titas lieka Lietuvoje. Jis – būsimas Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos studentas. Mąstė ir apie studijas užsienyje, bet nulėmė finansinis klausimas. "Lyginau numanomą mokslo kokybę. Be to, filosofijoje labai svarbu asmeninis mokymasis. Aš pats visuomet labai mėgau mokytis savarankiškai. Tad tokiomis aplinkybėmis, kai reikia imti 30 tūkst. eurų paskolą, nesunku apsispręsti. Pasirinkau studijas Lietuvoje", – kalbėjo T.Jonauskis.

Būsimasis pirmakursis neslėpė, kad dažnai neidavęs į mokyklą. Jam patogiau buvo mokytis savarankiškai, ir ne tik tai, kas privaloma. "Rezultatus sugebėdavau pats greičiau pasiekti nei sėdėdamas klasėje. Esu išsiblaškęs, energingas, mėgstu truputį chaoso, todėl geriau buvo, kai pagal savo grafiką dirbau namie", – teigė šimtukininkas.

Ypač jam patiko per karantiną. Grįžo namo į Gargždus, kur galėjo sau laisvai susidėlioti dienotvarkę. "Vienuoliktoje klasėje turėjau ypač daug laisvo laiko. Kaip jau sakiau, į mokyklą vaikščiojau retai. Ir dvyliktoje klasėje taip stengdavausi. Karantinas dar labiau palengvino tą galimybę", – džiaugėsi vaikinas.

Užduotys – geros

Lietuvoje matematikos egzamino neišlaikė net kas trečias abiturientas. Kasmet po egzaminų pasigirsta komentarų, kad užduotys – nevykusios. Pasiteiravome, kaip šiųmetes vertina abu pašnekovai.

"Šių metų užduotys labai neišsiskyrė. Nebuvo labai sunkios, bet reikėjo pamąstyti. Nestandartinės", – įvertino N.Blandis. Kalbėdamas apie kitų egzaminų užduotis sakė, kad šiemet jos labai geros: nei per sunkios, nei per lengvos.

T.Jonauskio nuomone, egzaminai, kaip vertinimo būdas apkritai, yra viską iškreipiantis dalykas, taip pat ir patį mokymosi procesą. "Turiu daug bendraklasių, kurie už mane daug daugiau mokėsi. Nuėjo į egzaminą, ir gal tema jiems buvo ne tokia artima širdžiai kaip man, o gal šiaip tuo metu jie buvo išsiblaškę..." – užjautė vaikinas.

Jeigu galėtų pakartoti 12 klasę, dar mažiau jaudintųsi prieš egzaminus. "Stengčiausi kuo mažiau sureikšminti egzaminus. Pilna žmonių, kurie jeigu net ir neįstojo, kur norėjo, vis tiek pasuka, ten, kur nori, išmoksta, ką nori, ir gyvena, kaip nori", – sakė T.Jonauskis.

Bėgimas ir aktorystė

Po egzaminų vienintelis tikslas – pailsinti galvą nuo mokslų. Norbertui tam kuo puikiausiai tinka grožinė literatūra. Nuo knygų prie knygų? "Bet dabar skaitau knygas savo malonumui. Būnu su šeima, su draugais. Reikia pailsėti, kad rudenį vėl turėčiau motyvacijos mokytis", – kalbėjo vaikinas.

Titas taip pat neslėpė, kad prieš egzaminus buvo nerimo, streso. "Neturėjau laiko mokytis tai, ką mėgstu pats, nebuvo kada skaityti knygų. Po egzaminų tą ir dariau. Domiuosi viskuo, bet labiausiai filosofija, literatūra, politologija", – vardijo gargždiškis.

Prakalbęs apie laisvalaikį Norbertas akcentavo, kad nereikėtų vien tik mokytis. Svarbus ir socialinis gyvenimas, ir fizinis aktyvumas. Jo aistra yra ir bėgimas. Varžybose bėga vidutines distancijas. "Bėgimas, manau, man labai padėjo mokslams. Ugdo ištvermę, valią", – vardijo šimtukininkas. Dar vienas jo hobis – aktorystė. Iki karantino vaidino Kauno nacionaliniame dramos teatre. Ar yra sričių, kurios jam visiškai svetimos? Visada galvojo, kad nemoka dainuoti, bet gal ir to galėtų išmokti.

Tito laisvalaikis: muzika, filmai, draugai. "Kaip ir visų žmonių", – šyptelėjo vaikinas. Jam tenka daug važinėti po Lietuvą. Mokėsi ir vėl mokysis Kaune, tėvų namai – Gargžduose, o širdies draugė – Vilniuje.

Ką patartų kitiems?

Svarbiausia, anot Norberto, visą reikiamą išmokti medžiagą, visus darbus suskaidyti į mažas dalis ir išsidėlioti per ilgą laikotarpį. Taip viskas atrodys įveikiama, spėsite viską pasikartoti ir išmokti.

Dar labai svarbu savidisciplina ir grafiko laikymasis. Neatidėlioti, nenukelti. Net ir per karantiną jis keldavosi 7 val. ryto, ir prie mokslų.

Egzaminų išvakarėse pataria nepervargti, nebent lengvai peržvelgti stringančias temas. Vakaras tegul būna laisvas. Jo sesė pernai laikė brandos egzaminus. "Gavo šimtuką iš anglų kalbos, apie 90 lietuvių kalbos, istorijos, šiek tiek blogiau – matematikos. Gal nesakysiu, nes supyks, jei pasakysiu, kiek gavo", – juokėsi brolis.

Lygindamas pasiekimus, jis teigė, kad nebuvo varžybų, kuris geriau išlaikys egzaminus. "Gyvenime svarbiausia ne skaičiukai. Nėra taip, kad kuris gavo daugiau, tas geresnis žmogus. Nemanau, kad esu pranašesnis už sesę. Taip, egzaminus išlaikiau geriau, bet ji gal kitose gyvenimo srityse yra už mane geresnė", – svarstė pašnekovas.

Sužinojo iš brolio

Penkis šimtukus susižėręs LSMU gimnazistas plaukikas Augustinas Buškus egzaminų rezultatų net nelaukė ir juos pasitikrino tik pasveikintas brolio. Mintis buvo užvaldęs pasirengimas rytoj prasidėsiančiam Lietuvos čempionatui.

"Žinojau, kad bus geri rezultatai, bet kad bus visi šimtai, nesitikėjau. Šiek tiek nustebino", – sakė A.Buškus. Jis pats neskubėjo tikrintis, kiek iš kurio egzamino gavo.

Plaukikas A.Buškus spėja ir į treniruotes, ir į mokslus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Iš kitų sužinojau. Brolis pasakė, pasveikino. Galvojau, kad juokauja, iš manęs šaiposi", – kalbėjo vaikinas. Po to pasipylė draugų sveikinimai.

Iš viso jis laikė matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, biologijos ir fizikos egzaminus. Tiek daug pasirinko, nes nebuvo apsisprendęs, kur stoti: į inžinerijos mokslus ar į mediciną. Šiuo metu pirmos pasirinkimų sąraše – odontologijos studijos.

Sportą jis vadina papildoma mėgstama veikla, tačiau profesinio kelio su juo niekada nesiejo. "Plaukimas – hobis, užimantis daug laiko. Iš jo pasisėmiau daug gerų pamokų, kurių mokykloje neišmoksi. Pavyzdžiui, išmoksti labiau planuoti savo laiką", – vardijo Lietuvos jaunimo varžybų prizininkas, šalies jaunių čempionas, į plaukimą pasinėręs nuo penktos klasės.

Nuo devintos klasės A.Buškaus kasdienybe tapo treniruotės šešias dienas per savaitę. Vėliau dvejus metus lankė ir rytines, ir vakarines treniruotes. Į baseiną nerdavo šeštą valandą ryto, iš namų išsiruošdavo apie 5 val. ryto.

Į treniruotes lėkdavo motociklu, nes viešuoju transportu būdavo sunku spėti ir į jas, ir į mokyklą. Vėliau gavęs vairuotojo pažymėjimą naudodavosi automobiliu.

Kuo daugiau veiklos

"Problemų su mokslai niekada nebuvo. Mokyklinis kursas toks, kad… Ne raketų mokslas. Nereikia būti genijum, kad viską suprastum", – teigė A.Buškus. Jis beveik viską stengdavosi išmokti mokykloje, kad nereikėtų namie mokytis aukojant miegą.

Jis ir kitiems patartų laiką mokykloje stengtis išnaudoti kuo efektyviau, o ne per pamokas žaisti telefonu, naršyti po socialinius tinklus. "Kuo daugiau turi veiklos, tuo daugiau padarai. Žinodamas, kad yra mažai laiko, išmoksti jį taupyti, išnaudoti produktyviai. Ir patarčiau koncentruotis ne vien į mokslus", – patirtimi dalijosi abiturientas.

Jo idealų savaitgalį sudarytų rytinė šeštadienio treniruotė ir kelionė prie ežero su šeima. Arba popietė su draugais žaidžiant komandinius sporto arba stalo žaidimus. Pakeisti aplinką. Krapštytis prie automobilio, motociklo, pasinerti į kokį nors darbą.

Pastabos dėl vertinimo

Besimokydamas vaikinas pasigedo glaudesnių tarpdisciplininių sąsajų, kurios mokiniams galėtų suteikti daugiau motyvacijos mokytis. "Tai, ką pradėdavome mokytis per fiziką, per matematikos pamokas sužinodavome po kelių mėnesių ar net kitais metais. Būdavo sunku susieti, kas yra išvestinė ir kaip ją galima panaudoti fizikoje", – pateikė pavyzdį šimtukininkas.

Jis turėjo pastabų ir dėl egzaminų atsakymų vertinimo. Pavyzdžiui, per biologijos pamokas tekdavo pasiginčyti su mokytoja dėl ankstesnių metų egzamino užduočių sprendinių teisingumo.

"Kai kurie mano atsakymai iš esmės būdavo teisingi, bet jų nebūdavo egzaminų vertinimo lape, todėl jie nebūdavo užskaitomi kaip teisingi. Manau, į biologiją egzaminuose žiūrima per daug siaurai", – dėstė vaikinas.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą jis iš viso vadino loterija. "Sėkmės dalykas, kokį vertintoją gausi, ar sutaps jo ir tavo požiūriai. Šimtukai neparodo žmogaus gebėjimų lygio", – įsitikinęs A.Buškus.

Šešiolika kauniečių gavo po tris šimtukus

Nacionalinės švietimo agentūros ryšių su visuomene specialistas Gintautas Dulskas "Kauno dieną" informavo, kad be minėtų septynių auksinių abiturientų, dar devyni šalies dvyliktokai surinko po keturis šimtukus.

66 šalies jaunuoliai, šešiolika jų – Kauno mokyklų atstovai, sublizgėjo gavę po tris šimtukus.

258 žinios įvertintos po du šimtukus, o 1792 gavo po vieną šimtuką.