Beveik nuo pat Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) atidarymo diskutuojama, ar toks investicijų reikalaujantis objektas Lietuvai reikalingas ir ką toliau su juo daryti, tačiau niekas nesikeičia: valstybė nei pati investuoja, nei leidžia tai daryti kitiems.
Galimybės – išsemtos
GGG valdybos pirmininkas Marius Busilas "Kauno dienai" dar vasarą sakė, kad verdiktas greičiausiai bus priimtas rudenį, tačiau jo nėra iki šiol.
"Sprendimas buvo nukeliamas kelerius metus, o mes valdyboje dirbame tik pusę metų, turime įsigilinti į padėtį. Patikėkite, norime kuo geresnių sąlygų valstybei", – tikino M.Busilas.
Jis užsiminė, kad galvojama į valdybą pakviesti kelis apie šaudmenų gamybą ir rinką išmanančius specialistus, galbūt atlikti nepriklausomą GGG auditą. Ir be jo aišku, kad per praėjusius metus gamykla greičiausiai sukrapštė 2 mln. litų pelną, ir tai yra viskas, ko iš jos galima tikėtis.
"Išnaudojame kone visas gamybos galimybės. Be investicijų daugiau pagaminti negalėsime", – teigė GGG direktorius Raimondas Monkevičius. Net ir tuo atveju, jei gamyklai toliau seksis išlaikyti nedidelį kasmetį pelną, jai niekada savo jėgomis nepavyks atsikratyti nuo pat atidarymo besivelkančio 47 mln. litų dydžio skolos valstybei šleifo.
Investicijos – būtinos
GGG giriasi esanti viena moderniausių pasaulyje mažo kalibro šovinių gamyklų, tačiau rimtesnių investicijų nesulaukė nuo atidarymo. Praėjusią savaitę žiniasklaidos atstovams gamyklos duris pravėręs R.Monkevičius aiškino, kad be papildomų piniginių injekcijų neįmanoma padidinti gamybos spartos. Konvejeris užsikemša, nes vienoje iš gilzės gaminimo stadijų mašinos nespėja susidoroti su užplūstančių pusfabrikačių lavina.
Direktoriaus teigimu, investicijos ne tik padėtų išsklaidyti susidariusį kamštį, bet ir atpigintų gaminių savikainą. Todėl GGG šoviniai turėtų daugiau galimybių konkuruoti šaudmenų gamybos rinkoje. O padidinus gamybos mastą, galima būtų pagalvoti ir apie asortimento plėtrą. Dešimtmetį tik dviejų kalibrų šovinius gaminusi GGG prieš porą metų šią skurdžią šaudmenų gamą papildė šoviniais sportinio šaudymo entuziastams ir medžiotojams. Tiesa, pastarieji pakaunėje surenkamus šovinius kol kas vertina prieštaringai, nepasitiki. Civiliams skirti šaudmenys tesudaro kelis procentus dabartinės gamybos, visa kita skirta kariniams tikslams. 95 proc. produkcijos iškeliauja iš Lietuvos.
Nei paleista, nei pakarta
Prieš porą metų kalbėta, kad GGG nesunkiai rastų investuotojų užsienyje, tačiau valstybė turi pasiryžti parduoti visas arba bent dalį gamyklos akcijų. GGG steigimą afera vadinantys veikėjai tikino, kad tai yra lyg grūdas aklai vištai, nes Lietuvai savo jėgomis GGG prekės ženklo į pasaulio garsiausių gamintojų sąrašą įrašyti niekada nepavyks. Tam reikia ne tik daug kartų didinti gamybos apimtis.
Šaudmenų prekybos rinka yra labai specifinė, reikalaujanti patirties ir pažinčių bagažo. Iš visų sėkmei šioje rinkoje reikalingų dedamųjų GGG galėjo pasigirti tik šaudmenų kokybe. Tiesa, praėjusiais metais pasklido kalbų, kad dėl taupymo ir nuvargintų staklių GGG produkcijos kokybė suprastėjo, todėl buvo net pristabdytas gamybos procesas. Tačiau ir R.Monkevičius, ir M.Busilas tikino, kad šaudmenų kokybė išlieka labai gera, o gamybos tempai žiemą truputį sulėtėjo tik dėl švenčių.
"Dėl kokybės nekyla jokių rūpesčių. Visi supranta, kad tuo rizikuoti negalima. Įsivaizduokite, koks bus atgarsis, jei vieną kartą šaudmuo neiššaus", – ramino M.Busilas.
Naujausi komentarai